Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 237 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nuosprendžiu minėtas nuosprendis buvo pakeistas ir R. M., pripažintam kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 237 straipsnio 1 dalį ir nuteistam subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7 punktus, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant įsidarbinti arba tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kita nuosprendžio dalis nepakeista;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį – galutine sumažinta bausme – 30 parų arešto, šią bausmę paskiriant atlikti areštinėje poilsio dienomis, ir 4 MGL (150,64 EUR) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi, minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, nustatytą atlikti poilsio dienomis, nutarta pakeisti paskiriant ją atlikti įprastine arešto atlikimo tvarka;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – galutine sumažinta bausme – 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą – 630 EUR, uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – galutine sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, R. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto (bausmės neatlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., 2022 m. spalio 30 d. apie 03 val. 00 min. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,50 ‰ alkoholio), konflikto metu tyčia dešine ranka du kartus trenkė savo sugyventinei L. S. į veidą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai L. S. sveikatą padarydamas nosies ir kairio antakio nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiajame apatiniame voke.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas R. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad virš (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventine L. S. gyvena (duomenys neskelbtini) bute, adresu (duomenys neskelbtini). Vakare, apie 17 val., grįžo po darbo namo, su sugyventine nuėjo iki parduotuvės, nusipirko alkoholio ir grįžo namo. Kartu su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 9 litrus alaus. Buvo labai neblaivus, mažai ką ir atsimena, bet nakties metu dėl kažko su sugyventine sukonfliktavo, bet neatsimena, dėl ko. Atsimena, kaip jo sugyventinei lyg tais iš lūpos bėgo kraujas. Ji paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, jį išsivedė iš buto, ką jo sugyventinė kalbėjo su pareigūnais, negirdėjo. Dėl savo girtumo neatsimena, kad jai trenktų, bet vien dėl to, kad jai bėgo kraujas iš lūpos, mano, kad galėjo taip padaryti, tik neatsimena, nei kaip, nei kiek kartų galėjo trenkti. Dėl savo poelgio galisi. Su sugyventine ir seniau yra buvę konfliktų, yra pradėta tyrimų. Prieš kelias savaites ji jam buteliu buvo praskėlusi antakį. Sutinka procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Visus procesinius dokumentus norėtų gauti el. paštu (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 109-112).

Papildomai apklaustas pakartojo, jog prisipažįsta, labai gailisi (el. b. t. 2, b. l. 12-13).

Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 30 d., dirbant kartu su kolega – (duomenys neskelbtini) M. B., (duomenys neskelbtini), apie 03 val. 14 min., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo kaimynę L. S. bute sumušė jos vyras. Atvykę nurodytu adresu, nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą, kuriame buvo pranešėjas A. B., kartu su savo žmona ir jų kaimynė, kaip paaiškėjo, tai buvo nukentėjusioji L. S., kurios veidas buvo kraujuotas. Ant jos kairės pusės nosies (link akies) matėsi žaizda, kuri ir kraujavo. L. paaiškino, kad šiandien ji buvo grįžusi namo, o jos sugyventinis R. M. gėrė. Tuomet naktį ją kaimynas A. kartu su savo žmona pakvietė parūkyti. Ji kvietė ir R. eiti parūkyti, tačiau jis atsisakė. L. nuėjo su kaimynais parūkyti, o grįžus atgal namo, į butą Nr. (duomenys neskelbtini), R. pradėjo kelti konfliktą, klausė, kur ji buvo išėjusi, sugriebė jai už kaklo, paguldė ant lovos ir kumščiu su kartus trenkė jai į veidą. <...> bendrauti su L. buvo sunku, kadangi iš jos reikėjo traukti po vieną žodį, ji nelabai norėjo pasakoti apie šį įvykį, matėsi, kad ji yra išsigandusi. <...> nuo pranešėjo durų iki pat buto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Priėjus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), jo durys buvo užrakintos. <...> duris atidarė akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai pastovėjo ant kojų. Kaip paaiškėjo, tai L. S. sugyventinis R. M. (el. b. t. 1, b. l. 167-170).

Liudytojas A. B. parodė, kad <...> Naktį, apie 3 val., atsikėlė ir išėjo į laiptinę vienas parūkyti. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) aukščiau ((duomenys neskelbtini) aukšte) laiptinėje kažkas rūkė. Kas ten rūkė, jis nematė. Parūkęs grįžo namo, jau nusirengė vėl eiti gultis ir po maždaug 5 minučių kažkas pradėjo stipriai daužyti į buto duris. <...> pamatė stovinčią L. Atidarė duris ir pamatė, kad iš jos veido bėga kraujas, ji buvo pasimetusi, išsigandusi ir prašė pagalbos. Ji pasakė, kad ją sumušė. Ją įsileido į namus ir iškvietė greitąją pagalbą, kadangi jos veidas, kaip ir minėjo, kraujavo. Jos paklausė, kas ją sumušė, ji atsakė, kad R. (būtent taip jie ir vadina jos sugyventinį R.). Tuomet atvažiavo policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad maždaug prieš valandą jie jau buvo atvažiavę pas L. ir R., kadangi R. buvo iškvietęs policiją. Toliau pareigūnai, kaip suprato, išėjo ieškoti R. ir kaip tik už minutės į butą užėjo medikai. Jie L. apžiūrėjo ir pasiūlė jai važiuoti į ligoninę, bet L. atsisakė. Jis pats matė, kad L. akis buvo ištinusi, tačiau jau neprisimena, kuri. Medikai išvažiavo. Tuomet į jo butą vėl grįžo pareigūnai. Su jais pakalbėjo ir pareigūnai išėjo kartu su L. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi (el. b. t. 1, b. l. 155-158).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2022 m. spalio 30 d., apie 03:00 val., jai grįžus namo, <...> iš bendro naudojimo koridoriaus jos sugyventinis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo jai sakyti, kur ji buvo, į kokį darbą susiruošė. Kaire ranka suėmęs ją už kaklo, paguldė ant lovos ir sugniaužęs kumštį dešine ranka du kartus trenkė jai į veidą. Jai pradėjus rėkti, kad paleistų, jis paleido ir ji išbėgo į daugiabučio koridorių, kur parkrito prie buto durų. R. bandė sugriebti už pečių ir partempti namo. Jai pradėjus bėgti, jis vėl bandė sugriebti ją už pečių ir nuvilkti į butą. Išsilaisvinusi antrą kartą, ji nusileido į (duomenys neskelbtini) aukštą, į (duomenys neskelbtini) butą, pas kaimynus. R. M. sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. t. 1, b. l. 1-9).

Papildomai apklausta nukentėjusioji L. S. patikslino įvykio aplinkybes. Kartu su R. M. gyvena apie (duomenys neskelbtini). <...> R. (duomenys neskelbtini). Dažnai geria. Tarp jų būdavo žodiniai konfliktai, tačiau anksčiau jis prieš ją fiziškai nėra smurtavęs. <...> R. gėrė alų, tačiau kiek tiksliai jo išgėrė, nežino, o ji gėrė „Mix“ alkoholinį kokteilį. Išgėrė apie 2-3 buteliukus. Jiems begeriant, buvo jau naktis, atėjo jos pažįstama N., <...> pakvietė juos su R. parūkyti. R. atsisakė, o ji su N. nuėjo į laiptinę parūkyti. Parūkius, ji viena grįžo atgal namo. Tai buvo galimai apie 3 val. nakties. Tik jai grįžus į butą, R. pradėjo konfliktuoti. <...> Jis ranka sugriebė už kaklo, kuria ranka neprisimena, galimai kaire, kadangi taip sakė, kai buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Ranka laikydamas už kaklo, jis nustūmė ją ant lovos. Ji lovoje gulėjo ant nugaros, jis paleido jos kaklą ir dešinės rankos kumščiu du kartus trenkė į kairę akį. Ji pajuto fizinį skausmą. Pradėjo bėgti kraujas. Išbėgo į bendrojo naudojimo koridorių. Kaip pabėgo, neprisimena. R., stovėdamas prie jų buto durų, prašė grįžti. Ji nubėgo toliau bendrojo naudojimo koridoriumi. Iš kito buto (kurio, tiksliai nežino), į bendrojo naudojimo koridorių išėjo jų kaimynas <...> parūkyti. Pamatęs ją jis pasakė, kad iškvies greitąją ir policiją. Toliau liko stovėti koridoriuje. Po kurio laiko atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Greitoji pagalba ją apžiūrėjo, tačiau į ligoninę neišvežė <...> į valstybinę teismo medicinos tarnybą kūno tyrimui nesikreipė, kadangi nenorėjo. <...> po maždaug dviejų dienų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką. <...> ją apžiūrėjo kita gydytoja ir išrašė nedarbingumą iki (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad iki šios dienos viskas užgis ir galės ramiai eiti į darbą (el. b. t. 1, b. l. 138-141).

BRIT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, jog 2022 m. spalio 30 d., 03.13 val., gautas pranešimas, kad prieš 5 min. pranešėjo kaimynę L. S. bute Nr. (duomenys neskelbtini) sumušė jos vyras. Sumuštas veidas, kraujuoja nosis (el. b. t. 1, 124-128).

Kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjęs Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) kvietimo kortelę (forma Nr. 110/a) ir ambulatorinio apsilankymo poliklinikoje aprašymo formą (Nr. E025) Valstybines teismo medicinos tarnybos specialistas pateikė išvadą, kad L. S. 2022 m. spalio 30 d. GMP nustatyta nosies ir kairio antakio nubrozdinimai ir 2022 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame apatiniame voke. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu kieto buko daikto (ų) poveikiu ir jų padarymo galimybė 2022 m. spalio 30 d. suduodant smūgius kumščiais neatmetama. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (el. b. t. 1, b. l. 178-182).

2022 m. spalio 30 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo priede (fotolentelėje) (duomenys neskelbtini) užfiksuoti nukentėjusiosios sumušimai, taip pat kraujo pėdsakai bute (el. b. t. 1, b. l. 1-9, 131-132). Kitų objektų apžiūros protokole 2022 m. gruodžio 29 d. apžiūrėti 15 „Body“ kameros užfiksuoti vaizdo įrašai (el. b. t. 1, b. l. 183-189).

R. M. 2022 m. spalio 30 d. alkotesteriu nustatytas 3,5 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 56). Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. lapkričio 15 d. (el. b. t. 1, b. l. 55).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptartus įrodymus ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi R. M. 2022 m. spalio 30 d. apie 03 val. 00 min. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,50 ‰ alkoholio), konflikto metu tyčia dešine ranka du kartus trenkė savo sugyventinei L. S. į veidą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai L. S. sveikatą padarydamas nosies ir kairio antakio nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairiajame apatiniame voke.

Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis 2023 m. vasario 6 d. buvo informuotas apie galimybę baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (el. b. t. 2, b. l. 16-19, 28-30). Apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tą pačią, t. y. 2023 m. vasario 6 d., dieną buvo informuota ir nukentėjusioji (el. b. t. 2, b. l. 31-32). Duomenų apie tai, kad nukentėjusioji tokiam sprendimui prieštarautų nėra.

Bausmės skyrimo motyvai.

Padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies ir kairio antakio nubrozdinimu ir poodinės kraujosruvos kairiajame apatiniame voke padarymu. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras prašo nurodo, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Vis dėlto, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ir nustatęs, kad R. M. jau ir anksčiau yra ne kartą teistas už analogiškų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą (t. y. smurtą artimoje aplinkoje (savo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)(šioje byloje nukentėjusiosios) sugyventinės atžvilgiu) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), teismas neturi jokio pagrindo sutikti su tuo, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi. Toks gailėjimasis yra formalus, išreikštas ne nuoširdžiai, o siekiant sušvelninti savo teisinę atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina tai, jog kaltinamasis ne pirmą kartą imasi smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu. Atitinkamai, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog nustatytos dvi R. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: 1) nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (net 3,5 promilės, t. y. sunkus girtumo laipsnis), o tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); bei 2) nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (anksčiau teistas 6 kartus). Teismas atkreipia dėmesį, jog praktiškai visi nusikaltimai už kurių padarymą R. M. anksčiau buvo teistas, padaryti jam esant neblaiviam ir beveik visos nusikalstamos veikos – smurtinės. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo polinkį gyvenime kylančius iššūkius ir problemas spręsti pasitelkiant fizinę jėgą, o ne konstruktyvų pokalbį su jį supančiais asmenimis. Be šių R. M. apibūdinančių duomenų, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, SoDra duomenimis nedirba (el. b. t. 2, b. l. 62-64). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Nepaisant to, priešingai nei teigia kaltinamasis, įžvelgtinas (duomenys neskelbtini), kuris dažnu atveju perauga į smurtinius veiksmus. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis, ne kartą baustas. Paskutiniais byloje esančiais duomenimis – 2022 m. spalio 4 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalį (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra)(el. b. t. 2, b. l. 56-61). Nors nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą, jai buvo nustatytas laikinas nedarbingumas, byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių dėl padarytos žalos atlyginimo – Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad žalos dėl nukentėjusiosios gydymo nebuvo patirta (el. b. t. 1, b. l. 148), tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinio ieškinio nereiškė, savo atsakyme nurodydama, kad paaiškėjus, jog L. S. laikinai nedarbinga tapo būdama neblaivi (girta)/apsvaigusi arba darydama nusikalstamą veiką, ligos išmoka nebus mokama; išmokėjus ligos išmoką, žala Fondo biudžetui bus išieškota iš kaltų asmenų (el. b. t. 1, b. l. 159-160).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę 90 (devyniasdešimčiai) parų (BK 49 straipsnis). Bausmės paskirčiai įgyvendinti, kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu kaltinamajam skiriama sumažinta bausmė – 60 parų arešto.

Dėl laikinojo sulaikymo įskaitymo į bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. M. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 30 d. 03.30 val. iki 2022 m. spalio 30 d. 13.17 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (el. b. t. 1, b. l. 46-54, 121-122).

Dėl kardomųjų priemonių.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3, 4 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. M. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 30 d. 03.30 val. iki 2022 m. spalio 30 d. 13.17 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į jiems parinktą bausmės atlikimo vietą.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nustatyto minėto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

4) nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.