Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-02 · Administracinė byla Nr. I-3621-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
I-3621-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00300-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
V.A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3621-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00300-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V.A. (V.A.),

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V.A. (V.A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V.A. skundu prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, kurios padarymą kildina iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) neteisėtų veiksmų. Nurodo, jog nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo paskirtas dirbti LAVL valgyklos darbuotoju ir vienerius metus dirbo po 7 dienas per savaitę be poilsio dienų. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl nesumokėtų viršvalandžių ir viršvalandinio darbo patyrė neturtinę žalą, nes ne negalėjo pasilsėti, tai paveikė jo psichinę būseną.

Pareiškėjas skundą prašo patenkinti ame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas į valgyklos darbininku buvo paskirtas ir dirbo nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 19 d. Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjas ligoninės valgykloje dirbo 8 valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Pareiškėjui už atliktą darbą darbo užmokestis buvo išmokamas vieną kartą per mėnesį. Teigia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į LAVL administraciją ar medicinos darbuotojus dėl netinkamų laikymo, darbo sąlygų. Tvirtina, jog LAVL nepažeidė jo teisių. Atsakovės atstovės teigimu, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nėra pagrindo priteisti jo prašomą neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui V.A. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu ir atlyginimo pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus įstaigoms, kuriose asmenys atlieka bausmę. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos padarymo ir atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad LAVL laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 19 d. dirbo valgyklos darbuotoju be poilsio dienų 7 dienas per savaitę ir jam už tai nebuvo užmokėta.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. Pagal BVK 117 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. BVK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. BVK 128 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis). LAVL direktoriaus 2012 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, jog įstaigoje dirbantiems nuteistiesiems (ūkio brigadoje) darbo užmokestis priskaičiuojamas ir išmokamas vieną kartą per mėnesį, pasibaigus ataskaitiniam mėnesiui, iki 7 kito mėnesio dienos.

Iš atsakovės atstovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų duomenų matyti, jog 2017 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. NK-58 pareiškėjas priimtas į šios įstaigos maisto dalintojo (1,0 etato) pareigas, nustatant 0,43 pareiginės algos koeficientą (b. l. 24). LAVL 2018 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. NK-71 pareiškėjas atleistas iš valgyklos darbininko (b. l. 25). Darbo apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, jog pareiškėjas dirbdavo 5 dienas per savaitę po 8 valandas (b. l. 26-49). Iš 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjui už darbą buvo mokamas mėnesinis atlyginimas (b. l. 51-53). Iš LAVL 2019 m. balandžio 3 d. pažymos „Apie V.A. skundus, prašymus“ Nr. 8-517 matyti, jog pareiškėjas į LAVL administraciją laikotarpiais nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d., nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. sausio 3 d., nuo 2018 m. sausio 8 d. iki 2018 m. spalio 25 d. su prašymais, skundais dėl netinkamų ligoninėje laikymo sąlygų, apmokėjimo ir kt nesikreipė (b. l. 50).

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktus įrodymus, nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė turtinę ar neturtinę žalą dėl šios įstaigos pareigūnų veiksmų. Jis nereiškia ir konkretaus reikalavimo dėl apmokėjimo už viršvalandžius. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis negali tokio reikalavimo konkretizuoti ir pagrįsti įrodymais. Įvertinus surinktus įrodymus, spręstina, jog pareiškėjo argumentai, kad jis skunde nurodytu laikotarpiu dirbo po 7 dienas per savaitę be poilsio dienų, yra nepagrįsti, todėl jis negalėjo patirti neturtinę žalą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, veiksmų ar neveikimo. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo V.A. (V.A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė