- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- A-2489-662/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00010-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Alenas Piesliakas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. K. K. K., M. F. O. A.-B., (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių M. K. K. K., M. F. O. .-B. K. K. S.H. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkes teismo Varėnos rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini)piliečių M. K. K. K., M. F. O. A.-B. K. K. S. H. O. skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64976, 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64776 ir 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64646 pakeitimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. (duomenys neskelbtini) piliečiai M. K. K. K., M. F. O. A.-B., K. K. S. H. O. (toliau – ir Užsieniečiai, pareiškėjai), kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64976, 2022 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 22S64776 ir 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64646 (toliau kartu – ir Sprendimai), dalis dėl pareiškėjų laikino apgyvendinimo, ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 22S64976 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) (duomenys neskelbtini) pilietis M. K. K. K. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendintas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
3. Migracijos departamento 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 22S64776 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (duomenys neskelbtini) pilietis M. F. O. A.-B. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
4. Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. 22S64646 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) (duomenys neskelbtini) K. K. S. H. O. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjai, nesutikdami su Migracijos departamento Sprendimų dalimis, pateikė teismui skundus, prašydami panaikinti skundžiamų Sprendimų dalis dėl jų laikino apgyvendinimo ir taikyti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunduose nurodė, kad jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybės nustatytos, jie bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra padarę, nėra davę pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandę išvykti bei netrukdė, ar kitaip nevengė išsiuntimo proceso. Siekiant užtikrinti sprendimų dėl asmenų išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą jų sulaikyti nėra būtina. Apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant apribojimo laisvės judėti sudarytų sąlygas minimaliai judėti ir per daug nesuvaržytų jo laisvių. Pareiškėjai pažymėjo, kad Lietuvos Užsieniečių registracijos centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta pagal Jungtinių Tautų Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurių, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.
Atsiliepimas
6. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į K. K. S. H. O. skundą, nurodydamas, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Šiais veiksmais pareiškėjas patvirtino, kad jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje ir paneigė savo skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių kilmės šalyje. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Šis sprendimas buvo įvykdytas, pareiškėjas 2022 m. kovo 3 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.
7. Atsakovas taip pat pateikė atsiliepimus į pareiškėjų M. K. K. K., M. F. O. A.-B. skundus, prašydamas pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiškėjai, neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyti pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymus, priėmė sprendimus (Nr. 21S41766, N. 21S43511), kuriais nusprendė nesuteikti pareiškėjams M. K. K. K. ir M. F. O. A.-B. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas M. K. K. K. MIGRIS sistemoje užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., pareiškėjas M. F. O. Al-Behadili MIGRIS sistemoje užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 19 d.
8. Pareiškėjas M. K. K. K. Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. priimtą sprendimą Nr. 21S41766 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjui M. F. O. A.-B. buvo užsakyta valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 26 d. priimto sprendimo Nr. 21S43511 apskundimo, galutiniai sprendimai dėl minėtų pareiškėjų prieglobsčio prašymų dar nėra priimti, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.
9. Ginčijamų Sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą.
10. Pareiškėjas M. K. K. K. su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pateikė tik savo paso kopiją, nurodant kad originalas liko viešbutyje Baltarusijoje. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą.
11. Pareiškėjas M. F. O. A.-B. su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymų nagrinėjimu metu, taip pat nepateikė ir kelionės dokumento kopijos. Prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Pareiškėjas penkis kartus gyveno Suomijoje, bet negavo nuolatinio gyventojo statuso. Yra bandęs patekti į Graikiją, bet nesėkmingai. Atvyko į Lietuvą, planuodamas patekti į Vokietiją. Jau būdamas Lietuvoje suplėšė pasą, nenorėdamas būti grąžintas į (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2022 m. vasario 15 d. buvo priimtas sprendimas – sulaikyti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. gegužės 14 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus. Pareiškėjai nepagrįstai nurodo, kad jie yra sulaikyti, todėl jiems taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės nėra pagrindo. Be to, pareiškėjai, priešingai nei teigiama skunduose, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, nuvykę į Baltarusiją joje neliko, prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.
II.
12. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2022 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių M. K. K. K., M. F. O. A.-B. K. K. S. H. O. skundus atmetė.
13. Teismas nustatė, kad užsieniečiai M. F. O. A.-B., M. K. K. K. K. K. S. H. O., neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną, buvo sulaikyti.
14. Migracijos departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo M. F. O. A.-B. prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43511 nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas bei užsakyta valstybės garantuojama teisinė pagalba sprendimo apskundimui. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64776, kuriuo pareiškėją M. F. O. A.-B. įleido į Lietuvos Respubliką ir apgyvendino jį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
15. Migracijos departamentas, skubos tvarka išnagrinėjęs M. K. K. K. prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41766 nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kurį pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis byla nėra išnagrinėta, priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs). Migracijos departamentas 2022 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64976, kuriuo pareiškėją M. K. K. K. įleido į Lietuvos Respubliką ir apgyvendino jį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
16. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą Nr. 22S64646, kuriuo K. K. S. H. O. įleido į Lietuvos Respubliką ir apgyvendino jį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, byloje taikė Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, vadovavosi Įstatymo 140⁸ straipsnio 3, 5, 6 dalių nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų atžvilgiu priimti sprendimai dėl pabėgėlio statuso suteikimo dar nėra įsiteisėję, pareiškėjai turi prieglobsčio prašytojų statusą.
19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas M. F. O. A.-B. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 19 d., pareiškėjas M. K. K. K. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 20 d., o duomenų apie K. K. S. H. O. užregistravimą Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje nėra, tačiau galutiniai sprendimai dėl pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį nėra priimti, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus Sprendimus dėl pareiškėjų įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jų apgyvendinimo.
20. Teismas pažymėjo, kad skundžiamų Sprendimų dalys – apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimtos nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės.
21. Teismas, įvertinęs Įstatymo 112 straipsnio nuostatas dėl užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo, ir alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio pagrindus, nustatytus Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgdamas į byloje pagal atsakovo pateiktą informaciją nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjai M. F. O. A.-B., M. K. K. K. K. K. S. H. O., piktnaudžiaudami migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdami valstybės sieną; esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, pareigūnams nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; prieglobsčio pasiprašė tik po to kai buvo sulaikyti; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikė abstraktaus pobūdžio informaciją, nurodė skirtingas aplinkybes bei teikė klaidinančią informaciją, bei į tai, kad pareiškėjai . F. O. A.-B., M. K. K. K. Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, padarė išvadą, kad pareiškėjai nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais bei darbuotojais ir gali bandyti savavališkai išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę bei pasislėpti, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas pažymėjo, jog, Migracijos departamento pateiktais duomenimis, K. K. S. H. O. 2022 m. kovo 3 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.
22. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjai gali pasislėpti, į tai, kad užsieniečių tapatybės nenustatytos, jų teisinės padėties klausimai (prieglobsčio prašymai) nėra galutinai išnagrinėti, sprendė, kad Migracijos departamento skundžiamais Sprendimais taikyta priemonė – pareiškėjų M. F. O. A.-B., M. K. K. K. K. K. S. H. O. apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra būtina bei proporcinga priemonė įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus bei priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus.
23. Teismo vertinimu, vien pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, kad jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nėra davę pagrindo suprasti, kad jie ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nedaro jokių pažeidimų, nepaneigia rizikos, kad jie gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos bei išvykti iš Lietuvos Respublikos, ir nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento skundžiamų Sprendimų dalių bei taikyti prašomas alternatyvias sulaikymui priemones. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti vieną iš švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių, nenurodė, o įvertinus esamą situaciją, pareiškėjų prašomų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas šiuo atveju neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pareiškėjams pasislėpti siekiant išvengti tikėtino pareiškėjų išsiuntimo į kilmės šalį.
III.
24. Pareiškėjai M. K. K. K., M. F. O. A.-B. K. K. S. H. O. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą ir pritaikyti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėjus VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
25. Užsieniečiai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nebekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią priemonę: apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
27. Apeliantams šiuo metu skirtos judėjimo laisvės apribojimo priemonės yra neproporcingos keliamiems tikslams ir iš esmės pažeidžia žmogaus teises ir laisves, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.
Šalies argumentai
28. Apeliantų atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jų sulaikymas galėtų būti pratęsiamas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Įstatyme nustatytą imperatyvų terminą ir netaikyti laisvės apribojimo priemonės. Šiuo atveju, alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, o sulaikymo pratęsimas, kuris yra kraštutinė priemonė, nebuvo proporcingas pareiškėjų padarytiems nusižengimams. Skundžiamame teismo sprendime keliamo tikslo galima pasiekti pareiškėjams taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinus Užsieniečius Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes tokiu būdu būtų užtikrintas pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjai būtų aprūpinti gyvenamąja vieta, būtų sudarytos sąlygos jiems minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržytų jų laisvės. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT, Migracijos departamento, tiek pareiškėjų interesus naudotis asmens laisve.
Atsiliepimas
29. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir išdėsto tokius atsiliepimo argumentus:
29.1. Pareiškėjas M. K. K. K. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41766, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 3 d. skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento priimtą sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Šiuo atveju buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti, todėl Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
29.2. Pareiškėjas M. F. O. A.-B. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43511, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (bylos Nr.eI3-5614-342/2022), byla dar neišnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio neįsiteisėjęs. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų. Pareiškėjas su savimi neturėjo kelionės dokumento, neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. 2022 m. vasario 12 d. pareiškėjas savavališkai pasišalino iš Medininkų užsieniečių registracijos centro, tačiau tą pačią dieną buvo sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
29.3. K. K. S. H. O. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S32377, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Šis sprendimas buvo įvykdytas – pareiškėjas 2022 m. kovo 3 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.
Šalies argumentai
29.4. Pareiškėjai skunde nurodo vienintelį argumentą, o būtent – kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjus užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
29.5. Pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytas sulaikymo pagrindas, todėl pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo. Pareiškėjų tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjai nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jų asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais; pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto sieną. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.
29.6. Pareiškėjų atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Netaikant šio apribojimo, pareiškėjai gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jų prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Apeliacijos dalykas – Migracijos departamento Sprendimų dalių dėl asmenų laikino apgyvendinimo, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti, pagrįstumas ir teisėtumas bei alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimas.
31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų skundą dėl Sprendimų dalies apgyvendinti juos Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų – taikymo, konstatavo, jog Departamentas, įvertinęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtus bei pagrįstus Sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.
32. Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėjus VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
33. Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma primintina, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. ir iki šiol nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ str. 10 d.): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.
34. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
35. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
36. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punktuose nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Dėl M. K. K. K.
37. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo M. K. K. K. prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S41766, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, ir išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 3 d. skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento priimtą sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, taigi, pareiškėjas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.
38. Iš Sprendimo Nr. 1 turinio matyti, jog Departamentas pareiškėjo M. K. K. K. judėjimo ribojimą grindė tuo, jog jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalo, tik kopiją), (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.) ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su pareigūnais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.), kadangi neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir skirtingai prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus.
39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021; 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022).
40. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, jog galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje, kurioje jo prašymas suteikti prieglobstį, kaip matyti iš Migracijos departamento sprendimo, grindžiamas tik jo paaiškinimais ir vieša informacija apie kilmės šalį, nėra priimtas, todėl, siekiant tinkamai išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, pareiškėjo dalyvavimas būtinas; Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių, kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taigi, egzistuoja pagrįsta tikimybė ir pagrindas daryti išvadą, jog apgyvendinus pareiškėją VSAT Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų eliminuojama rizika, kad Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyti veiksniai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, taip pat, neatskleisti tikrieji Užsieniečio atvykimo motyvai, užsieniečio apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam laisvės judėti Lietuvos Respublikoje, yra tinkama priemonė, kadangi judėjimo laisvės ribojimo netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo užkirsti kelią galimam asmens bėgimui ar pasislėpimui.
41. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo prašymo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užsieniečiui paskirtas apgyvendinimo režimas vertintinas kaip savo esme atitinkantis alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (Užsienietis įvairiais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo etapais teikė klaidinančią informaciją; Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės grindžiamas tik jo paaiškinimais) vertintinos kaip pakankamos konstatuoti, jog pritaikius Užsieniečio prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kyla per didelė rizika, kad nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo.
Dėl M. F. O. A.-B.
42. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas M. F. O. .A –B. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S43511, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (bylos Nr.eI3-5614-342/2022), byla dar neišnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas neįsiteisėjęs, taigi, pareiškėjas šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.
43. Iš Sprendimo Nr. 2 turinio matyti, jog Departamentas pareiškėjo M. F. O. A.-B. judėjimo ribojimą grindė tuo, jog jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, nes jau būdamas Lietuvoje suplėšė pasą, nenorėdamas būti grąžintas į (duomenys neskelbtini)) (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su pareigūnais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.), kadangi skirtingai prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus.
44. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau pažymėtina, jog Užsienietis, atvykęs į Lietuvą, sunaikino savo asmens tapatybės dokumentą, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, buvo pasišalinęs iš VSAT, todėl pripažintina, jog priimant Sprendimą Nr. 2 egzistavo veiksniai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, taip pat neatskleisti tikrieji Užsieniečio atvykimo motyvai, judėjimo laisvės ribojimo netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo užkirsti kelią galimam asmens bėgimui ar pasislėpimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas skundžiamu Sprendimu Nr. 2 pagrįstai apgyvendino laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priėmus 2022 m. vasario 7 d. ginčijamą Sprendimą Nr. 2, 2022 m. vasario 12 d. pareiškėjas savavališkai pasišalino iš Medininkų užsieniečių registracijos centro, tačiau tą pačią dieną buvo sulaikytas ir grąžintas į VSAT. VSAT pareigūnai pareiškėją sulaikė 48 valandoms, o Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2022 m. vasario 15 d. buvo priimtas sprendimas – sulaikyti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. gegužės 14 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, nustačius, jog užsienietis, atvykęs ir būdamas Lietuvoje neteisėtai, siekdamas išvengti jo galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), gali savavališkai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti (Įstatymo 113 str. 5 d. 2, 3, 4, 11 p.), bei pripažinus, jog egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Taigi, pareiškėjui šiuo metu (iki 2022 m. gegužės 14 d.) yra taikomas sulaikymas.
46. Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka.
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2293-381/2022 nurodė, kad Migracijos departamentas negali skirti Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatytos priemonės, kai yra taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 79 str. 1 d., 140⁸ str. 8 d.), t. y. Įstatymas nenumato galimybės skirtingų subjektų iniciatyva ir / arba skirtingų subjektų sprendimais tam pačiam užsieniečiui bei tam pačiam laikotarpiui skirti viena kitą dubliuojančias alternatyvias sulaikymui priemones, <...> Įstatymas tiesiogiai numato, kad Migracijos departamentas sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo priima tik tais atvejais, kai alternatyvi sulaikymui priemonė prieglobsčio prašytojui nėra paskirta.
48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjui Sprendimu Nr. 2 laikinas apgyvendinimas su judėjimo ribojimu buvo nustatytas pagrįstai. Pažymėtina, kad pareiškėjui šiuo metu yra taikomas teismo sprendimu paskirtas sulaikymas, todėl klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės (laikinojo apgyvendinimo taikant judėjimo apribojimus) pakeitimo švelnesne priemone (netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nagrinėjamu atveju neaktualus ir nespręstinas.
K. K. S. H. O.
49. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. K. S. H. O. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S32377, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Šis sprendimas buvo įvykdytas – pareiškėjas 2022 m. kovo 3 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.
50. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepaisant to, kad užsienietis, kurio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumo klausimas nagrinėjimas teisme, yra išvykęs į kilmės šalį, užsieniečio apeliacinis skundas turi būti nagrinėjamas. Tokį vertinimą pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.
51. EŽTT praktikoje pažymėta, kad pagrindinis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija, EŽTK) 5 straipsnio 4 dalies tikslas yra užtikrinti skubaus teisminio sprendimo dėl sulaikymo teisėtumo peržiūrėjimo galimybę, leidžiančią, kai tinkama, asmenį nedelsiant paleisti. Skubaus teisminio peržiūrėjimo reikalavimas, žvelgiant iš šios perspektyvos, yra svarbus tol, kol asmens sulaikymas tęsiamas. Nors tuo metu, kai asmuo yra paleidžiamas, skubumo garantija nebėra svarbi pagrindiniam Konvencijos 5 straipsnio 4 dalies tikslui, veiksmingo teisminio peržiūrėjimo garantija turėtų toliau būti taikoma, nes buvęs sulaikytasis gali turėti teisėtą interesą, kad jo sulaikymas būtų įvertintas ir po to, kai jis paleidžiamas iš sulaikymo vietos (2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje Ž. prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 7711/06) 77 p.). EŽTT praktikoje teisėtas interesas siejamas su asmens galimybe kreiptis dėl žalos atlyginimo, kurią garantuoja EŽTK 5 straipsnio 5 dalis, kai yra būtina užsitikrinti teismo sprendimą, galintį paneigti bet kokią nacionalinėje teisėje galiojančią prezumpciją, jog kompetentingos valstybės institucijos priimtas sulaikymo įsakymas per se (pats savaime) yra teisėtas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4275-602/2021, 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-822/2022, 2002 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-415/2022).
52. Iš Sprendimo Nr. 3 turinio matyti, jog Departamentas K. K. S. H. O. judėjimo ribojimą grindė tuo, jog jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar jo kopijos, nes jau būdamas Lietuvoje suplėšė pasą, nenorėdamas būti grąžintas į (duomenys neskelbtini).) (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su pareigūnais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.), kadangi skirtingai prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus.
53. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tačiau atkreipia dėmesį, jog Užsienietis, atvykęs į Lietuvą, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju, priimant ginčijamą Sprendimą Nr. 3, egzistavo veiksniai, leidžiantys pagrįstai spręsti, jog kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo (atsakovas 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21S32377 nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos bei K. K. S. H. O. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), bet pareiškėjas šį sprendimą skundė teismui), taip pat neatskleisti tikrieji Užsieniečio atvykimo motyvai, judėjimo laisvės ribojimo netaikymas neužtikrintų alternatyvios sulaikymui priemonės tikslo užkirsti kelią galimam asmens bėgimui ar pasislėpimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas skundžiamu Sprendimu Nr. 3 pagrįstai pareiškėją apgyvendino laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
54. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog pareiškėjui Sprendimu Nr. 3 judėjimo ribojimas buvo nustatytas pagrįstai, tačiau atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, pažymi, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pakeitimo švelnesne priemone (netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nagrinėjamu atveju neaktualus, šis prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.
55. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento Sprendimų dalys, kuriomis Užsieniečiai apgyvendinami Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra pagrįsta ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti tinkamą balansą tarp Užsieniečių judėjimo laisvės ir valstybės sienos apsaugos bei Šengeno erdvės integralumo, todėl tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t ar i a
Pareiškėjų M. K. K. K., M. F. O. A.-B. K. K. S. H. O. apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus apylinkes teismo Varėnos rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.