- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-71-462-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00463-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. R.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-71-462/2013
2013 m. sausio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos žinios.
Iš A. R. teismas priteisė S. B. J. I. naudai 2 700 litų neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 2 d. vakare (tikslus laikas nenustatytas), dirbdamas socialiniu darbuotoju Klaipėdos vaikų globos namuose „Smiltelė“, Smiltelės g. 14, Klaipėdoje, esančiuose gyvenamosiose patalpose, tyčia ranka sugriebė vaikų globos namų auklėtinio mažamečio J. I., gim. „(duomenys neskelbtini)“, kaklą ir nusivedęs į kitą kambarį pastarąjį smaugė, tai yra spaudė ranka J. I. kaklą bei ta pačia ranka pakėlęs nukentėjusįjį nuo žemės, parvertė pastarąjį ant lovos, šiais savo veiksmais sukeldamas J.I. skausmą ir nežymiai sutrikdydamas mažamečio J. I. sveikatą, nes po patirtos fizinės prievartos J. I. buvo konstatuotas emocinis sutrikimas.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendį pakeisti ir sumažinti priteistą S. B. J. I. naudai neturtinės žalos dydį nuo 2 700 Lt iki 850 Lt.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, priteistiną J. I. naudai, atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą įtaką nukentėjusiojo psichologinei būklei, jis jautė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą. Šios aplinkybės ne visiškai teisingai atspindi faktines to įvykio aplinkybes. J. I., kuriam nustatytas intelekto sutrikimas, nežymus protinis atsilikimas, lėtinis somatinis sutrikimas yra fiziškai judrus ir dažnai agresyviai nusiteikęs vaikas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog vaikų globos namų auklėtiniai dažnai mušasi tarp savęs. Jeigu jis nutvėręs už kaklo stumtelėjo J. I., tai turėdamas vienintelį tikslą – išskirti besimušančius. Todėl vertinti jo veiksmus, kaip supykusio auklėtojo smurtą, kuris puolė ir sumušė auklėtinį, negalima, nes tai nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais. Be to, nukentėjusysis J. I. buvo paguldytas į ligoninę nuo įvykio praėjus metams.
Todėl teismo išvada, jog nukentėjusysis jautė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą nėra teisinga. J. I., tikėtina galėjo jausti pyktį, jog jam nepasisekė įrodyti savo pranašumo prieš silpnesnį draugą, kurį skriaudė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir į tai, kad jis ilgą laiką nedirbo, neturėjo pajamų, ir tenkindamas civilinį ieškinį iš dalies, ieškinio reikalavimą sumažino 300 Lt. Apeliantas mano, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, iš jo priteistą J. I. naudai 2 700 Lt neturtinė žala yra per didelė ir turėtų būti sumažinta iki šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios algos dydžio, t. y. 850 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-470/2006 nustatydama neturtinės žalos dydį, pasirėmė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, taikant neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip teigiama teisėjų kolegijos nutartyje, naudojami tokie kriterijai, kai bendras pragyvenimo lygis, šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, kurie atspindi žalą padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį, ir turintys įtakos kompensacijos dydžiui.
Prašydamas atsižvelgti į jo turtinę padėtį, nuteistasis nurodo, jog šiuo metu gauna minimalią mėnesinę algą, po santuokos nutraukimo moka valstybei teismo sprendimu priteistą 3 134 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas 2003 m. kovo 26 d. (bylos Nr. 3K-3-371/2003) priimtoje nutartyje konstatavo, jog „neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus)“.
Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. R. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu ginčija priteistos neturtinės žalos dydį, todėl darytina išvada, kad nuteistasis iš esmės savo kaltės neneigia ir sutinka su jo nusikalstamų veiksmų įvertinimu pagal baudžiamąjį įstatymą (padarytos veikos kvalifikavimu). Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma sumažinti priteistą S. B. J. I. naudai neturtinės žalos dydį nuo 2 700 Lt iki 850 Lt. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl nuteistojo A. R. kaltės nepasisako.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Apeliantas A. R. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad vertinti jo veiksmus, kaip supykusio auklėtojo smurtą, kuris puolė ir sumušė auklėtinį, negalima, nes tai nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusiojo J. I. atstovė pagal įstatymą S. B. byloje pareiškė ieškinį dėl 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam (b. l. 51, t. 1). Ieškinyje akcentuojama, kad po nusikaltimo J. I. paaštrėjo jo liga-somatinis sutrikimas-enurezė, dėl ko reikės skirti papildomą gydymą, pablogėjo jo emocinė būklė, tapo nervingesnis, jautresnis, sutriko jo miegas.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui ir pan.
Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo A. R. priteisė S. B. J. I. naudai 2 700 litų neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikštą ieškinį tenkino iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad smurtas panaudotas prieš mažametį, artimoje aplinkoje, jį panaudojo fiziškai stipresnis, įpykęs vyriškis, asmuo, kurio pareiga buvo apsaugoti nukentėjusįjį nuo panašaus smurto iš šalies, todėl jo veiksmus nukentėjusysis suvokė kaip ypač atgrasius. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad kaltinamojo veiksmai turėjo neigiamą įtaką nukentėjusiojo psichologinei būklei, nes jis dėl prieš jį pavartoto smurto jautė fizinį skausmą, dvasinį išgyvenimą ir sukrėtimą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo iš nuteistojo nukentėjusiajam mažamečiui priteistą neturtinės žalos atlyginimą.
Vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį šio kriterijaus pagrindu, turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gruodžio 12 d. nutartyje Nr. 2K-669/2006 konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos (pavyzdžiui, nedarbingas asmuo gali gauti didelę pensiją, dividendus už nuosavybės teise turimas akcijas, pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos, o darbingo asmens turto ir gaunamų pajamų gali nepakakti minimaliam pragyvenimo lygiui užtikrinti). Nustatant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs niekur nedirbantis jauno amžiaus asmuo gali įsidarbinti, įgyti turto).
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis A. R. po byloje nagrinėjamo įvykio buvo atleistas iš darbo, ilgą laiką nedirbo, neturi jokių pajamų šaltinio. Teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, kad ateityje A. R. materialinė padėtis galėtų pagerėti, kadangi byloje esanti neigiama jo charakteristika bei teistumas gali apsunkinti jo galimybes ateityje susirasti darbą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog priteista 2 700 Lt suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra per didelė, neatitinkanti pusiausvyros tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. nusikalstamą veiką padarė norėdamas sudrausminti vaikų globos namų auklėtinį mažametį J. I., kuris pešėsi su kitais vaikų globos namų auklėtiniais. Svarbu, kad pats mažametis nukentėjusysis apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog susipykęs su kitu vaikų globos namų auklėtiniu, trankė stalčius (b. l. 38-39, t. 1). Šios aplinkybės niekaip nepašalina ir nesušvelnina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos vertinimo pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau leidžia manyti, jog pats mažametis nukentėjusysis savo elgesiu iš dalies pats išprovokavo neadekvatų nuteistojo smurtinį poelgį. Todėl apeliacinės instancijos teismas priteistos neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Lt.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir iš A. R. S. B. J. I. naudai priteista neturtinė žala mažintina.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 nuosprendžio dalį, kuria iš A. R. teismas priteisė S. B. J. I. naudai 2 700 litų neturtinei žalai atlyginti pakeisti ir iš A. R. S. B. J. I. naudai priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.