Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-41-237/2014, pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams A. K. ir R. C. dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Teismas neteisingai sprendė, kad ieškinyje yra nurodyti netinkami atsakovai. Atsakovai reiškia reikalavimus į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ieškovės ir mirusio sutuoktinio bendras turtas pagal atsakovų reikalavimą yra areštuotas ir antstolių kontoroje yra vykdoma skolos iš ieškovės velionio vyro išieškojimo byla. Nurodo, kad atsakovai ieškovės teisių į jai priklausančią turto dalį nepripažįsta.

2. Teismas neišsprendė bylos, ginčas liko toks pat, kaip ir prieš iškeliant bylą teisme. Nurodė, kad ieškovės teisės į turtą yra pažeistos, o teismas bylos iš esmės nenagrinėjo ir ieškovės pažeistų teisių neatstatė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė I. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir jai priteisti ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoto V. B. vardu, ir ½ dalį žemės sklypo 0,1184 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruoto V. B. vardu. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2013 m. birželio 18 d. (b. l. 2), pateikdama ieškinį ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis V. B., pateikė teismui mirties liudijimo kopiją (b. l. 6).

CK 3.49 str. 1 d., CK 3.50 str. 1 d. nurodyta, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta. CK 3.87 str. nurodyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 str. 1 p. nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog įstatymo numatytu atveju, t. y. vienam iš sutuoktinių mirus, bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei pasibaigus, nėra teisinio pagrindo ir dalinti bendro sutuoktinių turto.

Pažymėtina, kad pagal LR Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.

Nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui, nagrinėjamu atveju ieškovei I. B., dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (LR Notariato įstatymo 52 str.).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisės liudijimo išdavimas nereiškia, jog pergyvenęs sutuoktinis priima mirusiojo sutuoktinio palikimą. Kaip jau minėta, turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, išskyrus asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamą turtą (CK 3.88 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nuosavybės teisės liudijo išdavimas į ½ dalį sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise priklaususio turto reiškia, jog po sutuoktinio mirties ½ sutuoktinių bendro turto dalis pragyvenusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė, teigdama, kad visas ar dalis ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto jai ir mirusiajam jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, būtų kreipusis į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo į 1/2 dalį bendro sutuoktinių turto išdavimo.

Pažymėtina, kad dėl likusios ½ sutuoktinių buvusio bendro turto dalies, priklausiusios mirusiajam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali būti išduodami paveldėjimo teisės liudijimai (LR Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p.). CK 5.13 str. reglamentuota sutuoktinių paveldėjimo teisė. Minėtoje teisės normoje nurodyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirus V. B. į notarų biurą iki 2014 m. sausio 14 d. niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 78), palikėjo tėvai ir brolis yra mirę (b. l. 126, 127), ieškovės teigimu nei mirusysis V. B., nei jo brolis Z. B. vaikų neturėjo (b. l. 124). CK. 5.62 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo.

Nagrinėjamu atveju, esant situacijai, kai mirusiajam V. B. dalis ar visas turtas priklausė asmeninės nuosavybės teise, dėl kurio viso ar dalies negali būti notaro išduotas ieškovei nuosavybės teisės liudijimas, ieškovė turi teisę, esant įstatyminiam pagrindui (CK 3.90 str.), kreiptis į teismą ieškiniu dėl tokio turto ar jo dalies pripažinimo jos asmenine nuosavybe, reikšdama reikalavimą mirusiojo V. B. turto paveldėtojams, nagrinėjamu atveju valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, jei pasitvirtintų, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei pareiškus ieškinį jos mirusio sutuoktinio kreditoriams A. K. ir R. C. bei reiškiant reikalavimus, susijusius su mirusiajam tiek bendrosios jungtinės ar asmeninės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, toks ieškinys pagrįstai atmestas, kaip pareikštas netinkamiems atsakovams, nes jie nėra nei ginčo turto savininkai, nei valdytojai, nei įpėdiniai, turintys teisę paveldėti mirusiojo turtą ar jo dalį. Tai, kad yra užvestos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. B., taip pat tai, kad vykdant išieškojimą yra areštuotas skolininkui iki mirties priklausęs nekilnojamasis turtas, nereiškia, kad ieškovės nurodyti atsakovai yra įgiję nuosavybės teisę į jų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuotą ginčo nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo turtas registruotas mirusiojo V. B. vardu (b. l. 74-75), o antstolė, vykdanti skolų išieškojimą, vykdomąją bylą yra sustabdžiusi iki atsiras teisų perėmėjas (b. l. 68).

CPK 45 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.) ir ieškinį atmeta.

Byloje nustatyta, kad ieškovei buvo pasiūlyta atsakovus pakeisti kitu asmeniu, tačiau ieškovė nesutiko, tos pačios pozicijos ieškovė laikosi ir apeliaciniame skunde. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog ieškinys yra pareikštas netinkamiems atsakovams, pagrįstai ieškinį nurodytų atsakovų atžvilgiu atmetė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinį atmetus nurodytų atsakovu atžvilgiu, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą atitinkamu ieškiniu, pareikštu tinkamam atsakovui (atsakovams), kaip jau anksčiau pažymėjo teisėjų kolegija.

Dėl išdėstyto, Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.