- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2-22951-534/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09181-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- UAB „Celerauto“
- Atsakovas
- E. A., Viešame teismo
- Kategorijos
- 2.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Celerauto“ ieškinį atsakovui E. A. dėl skolos priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB„Celerauto“ procesiniame dokumente ir jo atstovai nurodo, kad atsakovas E. A. 2012-04-24 perdavė automobilį remontuoti po įvykdytos automobilių detalių vagystės. Nurodo, kad užsiminė, kad automobilį reikia parduoti, todėl vėliau paprašė įforminti automobilio išorės sugadinimą, siekiant gauti draudimo išmoką už automobilio perdažymą. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. A. nurodo, kad buvo įvykdyta automobilio detalių vagystė namo kieme. Jis buvo automobilį apdraudęs, todėl iškvietė policiją, įformino įvykį, nuvarė automobilį į draudimo bendrovę. Gavęs draudimo bendrovės sutikimą, jis kreipėsi į ieškovą dėl automobilio remonto. Nurodo, kad jis susiremontavo automobilį, nurodė sąskaitas apmokėjimui siųsti draudikui. Vėliau ieškovas telefonu iš jo pradėjo reikalauti apmokėti sąskaitas, o tik maždaug po pusmečio atsiuntė dvi sąskaitas su skirtingomis remonto sumomis. Tik tada pradėjo gilintis ir sužinojo, kad automobilis buvo subraižytas remonto dirbtuvėje, pranešta policijai, atliktas automobilio dažymas. Jokio susitarimo su ieškovu, kad subraižytų automobilį ir gautų draudimo išmoką už dažymo darbus nebuvo, nes automobilis pateiktas remontuoti dėl detalių vagystės ir vagystės metu padarytų apgadinimų. Nurodo, jeigu automobilis būtų subraižytas vagystės metu, tai būtų nurodyta policijai ir draudikui, nes tai draudiminis įvykis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.14-1-00735-12 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012-04-10 19 val. Ir 2012-04-11 4 val. 40 min. Vilniuje, Gedimino pr. 64 namo kieme nuo atsakovo automobilio BMV, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo pavogtos apdailos detalės, davikliai. Iš 2012-04-12 pranešimo draudikui (b.l.63) nustatyta, kad atsakovas atkartojo draudikui pranešimą policijai. Iš transporto priemonių draudimo liudijimo (b.l.64) nustatyta, kad numatyta išskaita 400 litų. Draudimo bendrovėje transporto priemonės sugadinimai ir keičiamos detalės užfiksuotos 2012-04-12 transporto priemonės techninės apžiūros protokole (b.l.62), yra atsakovo parašas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.12-1-01572-12 užfiksuota, kad 2012-04-24 nuo 9 val iki 10 val. P.Lukšio g.34, Vilniuje, apgadintas automobilis BMV, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Iš apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad aštriu daiktu apvesta linija. Pranešėjas, prisistatęs automobilio savininku yra K. B.. Draudikui apie įvykį pranešė (kiek įmanoma įskaityti pasirašiusio asmens duomenis) (b.l.65) J. S., o ne atsakovas. Iš draudiko surašyto 2012-04-25 techninės apžiūros protokolo (b.l.66), kur nustatyta, kad reikia perdažyti visas automobilio išorines detales, atsakovo parašo ant protokolo nėra. UAB “Celerauto” užsakymas atlikti automobilio remonto darbus atsakovo yra pateiktas 2012-04-23 (b.l.69), tai yra apgadinimo išvakarėse. Faktinės aplinkybės, nustatytos pagal ikiteisminio tyrimo medžiagas Nr. 14-1-00735-12, Nr.12-1-01572-12, draudimo bendrovės Compensa Towarzystwo Ubezpieczen S.A. Vienna I. G.“ Lietuvos filialo žalos bylas Nr.2012/14341, Nr.2012/14799, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus rodo, kad atsakovui E. A., po įvykdytos vagystės ir apgadinimų jo automobilio BMV, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pateikus automobilį ieškovui UAB„Celerauto“ 2012-04-23 remontuoti, tai yra susitarus dėl rangos darbų atlikimo, automobilis buvo subraižytas pas rangovą. Įrodymų, kad automobilis buvo atvarytas remontuoti subraižytas, ar subraižytas atsakovo pavedimu, nėra. Šalių teisinius santykius reglamentuoja rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus, kuriame reglamentuojami rangos teisiniai santykiai, antrajame skirsnyje išskiriamas vartojimo rangos institutas (tik vartojimo rangos sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų grupė) (CK 6.672–6.680 straipsniai). Šiame skirsnyje pateikiamoje vartojimo rangos sutarties apibrėžtyje įtvirtinta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas visų pirma grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiu vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams nelygiavertiškumą. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų, mutatis mutandis taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnis) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsniai) (CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis), kurių svarbiausias – Vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Atsakovas su ieškovu, vadovaudamasis LR CK 6.644 str., 6.672 str., 2012-04-23 sudarė vartojimo rangos sutartį dėl automobilio remonto (b.l.69) pagal suderintą ir draudimo kompanijos patvirtintą sąmatą. Atsakovo E. A. ir draudimo kompanijos suderintos remontuojamos detalės, keičiamos detalės yra numatytos 2012-04-12 transporto priemonės techninės apžiūros protokole (b.l.62). Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.656 str., iš atsakovo E. A. priteisia ieškovui 634,06 litus draudimo kompanijos nesumokėtą pinigų už remonto darbus dąlį. Iš draudimo poliso ir sutarties (b.l.29,30,64) matyti, kad draudikas taikė 400 litų franšizę, detalių nusidėvėjimo skirtumą. Minėtą sumą atsakovas pagal sutartį (b.l.69) privalėjo sumokėti ieškovu asmeniškai. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas. Automobilis suraižytas, kai stovėjo pas rangovą ir laukė remonto. LR CK 6.657 straipsnyje numatyta, kad rangovas privalo imtis jam patikėto turto išsaugojimo ir atsako už už šio turto praradimą ar sužalojimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas E. A. būtų susijęs su automobilio suraižymu. Automobilio suraižymo darbų šalinimas pagal pateiktus rašytinius įrodymus nebuvo suderintas su atsakovu E. A.. LR CK 6.673 str. numatyta, kad rangovas neturi teisės reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų itraukti papildomi darbai ir paslaugos. Užsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti už darbus ir paslaugas, kurie nebuvo numatyti sutartyje. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė apmokėti ieškovui už automobilio subraižymo šalinimo darbus. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.210 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.257 str., 6.258 str. 1 d., priteisia 59,49 litų netesybas.
Teismas atmeta ieškovo paaiškinimus, kad automobilis į remonto dirbtuves atvarytas subraižytas, nes tada ieškovui, prisistačius kaip automobilio savininku, nereikėjo kreiptis į policiją dėl turto sužalojimo. Teismas atmeta šį paaiškinimą, nes atsakovas, pats galėjo kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos, jeigu kas iki vagystės subraižytų jo automobilį, nes galiojo draudimo apsauga. Ieškovo versija, kad automobilis subraižytas atsakovo prašymu, yra nepatvirtinta atsakovo ir yra nelogiška – žalą pagal įstatymą turi atlyginti rangovas, kenčia bendrovės reputacija, draudimo bendrovė gali atsisakyti už tyčinius sąmoningus veiksmus išmokėti draudimo išmoką. Draudimo bendrovės draudžia tik atsitiktinę riziką.
LR CK 6.37 str 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo E. A. priteisia ieškovui UAB„Celerauto“ 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. kovo 17 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d., 98 str., iš atsakovo ieškovui priteisia turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Advokato išlaidas ieškovui teismas sumažina, nes ieškovo pareikštas ieškinys neatitiko sąžiningumo kriterijų, buvo nuslėptos reikšmingos faktinės aplinkybės turinčios įtakos sąžiningam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Dokumentai iš policijos ir draudimo bendrovės gauti pagal atsakovo prašymą, nes ieškinyje nebuvo atskleistos faktinės aplinkybės. Teismas priteisia 500 litų bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo E. A. ieškovui UAB „Celerauto“, sudėjus žyminio mokesčio išlaidas ir teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš E. A., a.k(duomenys neskelbtini) UAB „Celerauto“ , j.a.k.301536057, naudai 634 litų 06 centų skolą už rangos darbus, 59 litus 49 centus palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (693,55 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. kovo 17 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500 litų bylinėjimosi išlaidų
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.