Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų – Aušrelės Mažrimienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei – Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Modo Rida“ atstovui I. D. , atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei L. M. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Modo Rida“ skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl 2008-12-30 sprendimo Nr. 12.-19-17594 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-10-14 teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Modo Rida“ 2009-10-06 paštu pateiktą skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašoma: panaikinti atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos 2008-12-30 sprendimą Nr. 12.-19-17594 (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas aktas), kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą. Pažymėtina, kad 2009-10-14 nutartimi teismas pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę nedelsiant informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją apie tai, kad Sprendimas yra užginčytas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (b.l. 3-4).

Pareiškėja skunde teigia, kad ginčijamas aktas neteisėtas, nes veiksmai, kuriais pradėtas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas, yra neteisėti ir atlikti pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatas, reglamentuojančias mokesčių administratoriaus pareigą bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju bei sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo pateikimo mokesčių mokėtojui procedūrą. Nurodo, kad 2008-11-11 pateikė atsakovei prašymą dėl socialinio mokesčio ir pelno mokesčio mokėjimo atidėjimo, tačiau prašymas iš esmės buvo neišnagrinėtas ir iš pareiškėjos buvo pareikalauta pateikti papildomų dokumentų. Teigia, kad užpildė reikiamas formas ir pateikė jas atsakovei, tačiau iš atsakovės sprendimo dėl sutikimo atidėti mokesčio nepriemokos mokėjimą negavo, todėl minėtų mokesčių nemokėjo, tikėdamasi, kad atsakovė prašymą išnagrinės ir pateiks galutinį sprendimą. Tačiau jokių papildomų dokumentų iš atsakovės negavo, o 2009-09-08 Latvijos mokesčių inspekcijos buvo informuota, kad ginčijamo akto pagrindu yra pradėtas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjos. Teigia, kad Sprendimas pareiškėjai niekada nebuvo įteiktas, apie Sprendimą ji nebuvo informuota jokia forma - taip buvo pažeista teritorinio mokesčio administratoriaus pareigą informuoti mokesčių mokėtoją apie jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Be to, pareiškėja negavo iš atsakovės ir raginimo geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, nors MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad toks raginimas mokesčių mokėtojui siunčiamas, kai priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčio mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Taigi, atsakovė be faktinio ir juridinio pagrindo, nepriėmusi galutinio sprendimo dėl pareiškėjos prašymo atidėti mokesčių mokėjimą ir nepateikusi pareiškėjai raginimo, priėmė ginčijamą aktą. Akcentuoja, kad atsakovė nesilaikė MAĮ 164 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui, t.y. priėmusi Sprendimą atsakovė jo pareiškėjai neįteikė ir neinformavo apie jį, todėl Sprendimas negali būti laikomas įsiteisėjusiu ir jo pagrindu pradėtas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjos (b.l. 5-9).

Atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja 2008-10-31 prašymu, atsakovei įteiktu 2008-11-11, prašė atsakovės priimti sprendimą dėl 370 693 Lt pelno mokesčio ir socialinio mokesčio sumokėjimo iki 2009-12-31 atidėjimo ir mokestinės paskolos sutarties sudarymo. 2008-12-08 raštu atsakovė informavo pareiškėją apie tai, kad su prašymu ji nepateikė Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 (2004-05-13 įsakymo Nr. 1K-182 redakcija) patvirtintų Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 skyriuje įvardintų dokumentų ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2008-11-23 pateikti trūkstamus dokumentus. Iki nurodyto termino pareiškėja nepateikė dokumentų, būtinų nagrinėti jos prašymui dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, todėl atsakovė, vadovaudamasi Taisyklių 19 punktu, pripažino, kad pareiškėja nepateikė prašymo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo. 2008-12-30 atsakovė priėmė Sprendimą ir 2008-12-30 raštu Nr. (12.35)-D2-138 kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mainų skyrių su prašymu padėti iš pareiškėjos išieškoti mokestinę nepriemoką pagal Sprendimą.

Taip pat nurodo, kad pareiškėja 2008-12-29 raštu, atsakovės gautu 2009-01-05, kreipėsi į atsakovę su prašymu dviem savaitėms pratęsti 2008-12-08 raštu Nr. (12.5)-D2-14999 reikalaujamų dokumentų pateikimo terminą. Tačiau atsakovė šio prašymo neturėjo galimybės patenkinti, kadangi jau buvo priimtas Sprendimas. Apie tai pareiškėjai buvo pranešta 2009-01-09 raštu Nr. (12.5)-D2-391 ir tai įrodo Klaipėdos apskrities centrinio pašto 2009-01-13 priimtų siuntų sąrašas. Teigia, kad pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į Latvijos Respublikos vietos mokesčių administratorių ir susipažinti su Sprendimu. Aplinkybė, kad atsakovė pareiškėjai tiesiogiai neįteikė Sprendimo, nedaro įtakos šio ginčijamo akto teisėtumui ir pagrįstumui, nes toks veiksmas – sprendimo įteikimas – turėjo būti atliktas jau po Sprendimo priėmimo.

Nesutinka su skundo argumentais, jog atsakovė privalėjo pareiškėjai įteikti raginimą geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką, pažymėdama, kad šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu atsakovė nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjos prašymo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą, nes buvo konstatuota, jog pareiškėja tokio prašymo nepateikė. Nurodo, kad Sprendimą priėmė vadovaudamasi MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Mano, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo nėra pagrindo (b.l. 53-55).

Pareiškėjos atstovas advokatas I. D. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti iš esmės skunde nurodytų motyvų ir aplinkybių pagrindu. Pažymėjo, kad: atsakovė nesilaikė MAĮ 164 straipsnio ir 165 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui tvarką; Sprendimas pareiškėjai nebuvo įteiktas; negavusi Sprendimo pareiškėja turėjo apribotą galimybę Sprendimą apskųsti; pareiškėja, pateikusi papildomą prašymą atsakovei dėl termino dokumentams pateikti pratęsimo, jokių dokumentų iš atsakovės nesulaukė ir objektyviai tikėjosi, kad yra pradėta procedūra ir kad vienokį ar kitokį sprendimą ji gaus, tačiau jokio sprendimo negavo.

Atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė L. M. teismo posėdžio metu palaikė atsakovės poziciją atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu. Nurodė, kad pareiškėja buvo informuota apie priimtą Sprendimą ir turėjo galimybę su juo susipažinti, o vien Sprendimo neišsiuntimas negali paties Sprendimo daryti neteisėtą. Paaiškina, kad: tinkamų įrodymų apie tai, kad pareiškėjai Sprendimas išsiųstas taip, kaip reikalauja MAĮ neturi; ginčijamas aktas pareiškėjai buvo išsiųstas, paprastu neregistruotu laišku - taip galimai taupant institucijos lėšas. Teigia, kad Sprendimo neįteikimas negali daryti įtakos Sprendimo teisėtumui, nes iš pareiškėjos neatimta galimybė su juo susipažinti ir apskųsti. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 3 punktas).

Bylos rašytine medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta ir įrodyta, kad atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-11-11 gavo pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Modo Rida“ prašymą dėl 370 693 Lt pelno mokesčio ir socialinio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki 2009-12-31, ir mokestinės paskolos sutarties sudarymo (b.l. 16, 53-55, 72). Atsakovė 2008-12-08 raštu pareiškėjos paprašė iki 2008-12-23 pateikti sprendimo dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo priėmimui reikalingą informaciją, t.y. Taisyklių 2 skyriuje numatytus dokumentus (b.l. 66-67). Pareiškėja 2008-12-29 raštu (atsakovės gautu 2009-01-05) informavo atsakovę, kad parengs reikalingus dokumentus ir juos pateiks po dviejų savaičių nuo atsakovės nurodyto termino dienos, nes įmonės buhalterė gruodžio mėnesio viduryje atostogavo (b.l. 76, 87, 88). 2008-12-30 atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 12.-19-17594, kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto (b.l. 70). Atsakovė 2009-01-09 raštu informavo pareiškėją, kad, pareiškėjai neįvykdžius 2008-12-08 pasiūlymo iki 2008-12-23 pateikti reikalingus dokumentus, 2008-12-30 raštu mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjos bus perduotas vykdyti Latvijos Respublikos vietos mokesčių administratoriui (b.l. 77). Akcentuotina, kad atsakovė teismui (b.l. 45-49) ir centriniam mokesčių administratoriui (b.l. 722) klaidingai nurodė, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjai buvo išsiųstas 2009-01-13 registruotu laišku. Kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2009-01-30 registruotu laišku pareiškėjai buvo išsiųstas 2009-01-09 pranešimas apie pradėtą mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą (b.l. 77-80).

- Sprendimas neteisėtas, nes Sprendimas pareiškėjai neįteiktas MAĮ nustatyta tvarka - taip pažeidžiant MAĮ numatytą pareiškėjos teisę gauti visus mokesčių administratoriaus priimamus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu;

- Sprendimas neteisėtas, nes pareiškėja negavo raginimo geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, nors jokio (teigiamo ar neigiamo) sprendimo dėl pareiškėjos 2008-11-11 prašymo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą atsakovė nepriėmė.

Sprendžiant ginčą būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, ar Sprendimas priimtas vadovaujantis atitinkamos mokestinės procedūros atlikimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas priimtas ir pasirašytas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos G. R. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (žr. Valstybės žinios, 2004, Nr. 63-2243) 33 straipsnio 8 punkto, 34 straipsnio, 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, nurodant, jog šiuo sprendimu į biudžetą iš pareiškėjos turto nuspręsta išieškoti 382 453,79 Lt dydžio mokestinę nepriemoką. Sprendime nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka, Sprendimas pasirašytas ir patvirtintas įstaigos antspaudu (b.l. 70).

Tačiau analizuojant ir vertinant su ginčijamo akto priėmimu susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, nustatyti mokestinės procedūros pažeidimai, kurie iš esmės teismo pripažintini svarbiais, vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad mokesčių administravimo procedūra – mokesčių administratoriaus veiksmai, atliekami įgyvendinant jo funkcijas, taip pat mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo veiksmai, atliekami vykdant pareigas ir naudojantis teisėmis, nustatytomis mokesčių įstatymuose (MAĮ 2 straipsnio 14 punktas). Mokesčių administravimas - mokesčių administratoriaus funkcijų įgyvendinimas, taip pat mokesčių ir kituose įstatymuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas ir teisių įgyvendinimas (MAĮ 2 straipsnio 13 punktas). Nagrinėjamu atveju atsakovė Sprendimą priėmė veikdama kaip vietos mokesčių administratorius (MAĮ 18 straipsnio 2 punktas). Mokesčių administratorius - už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (MAĮ 2 straipsnio 12 punktas).

Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo: nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių, numatytų MAĮ 36 straipsnyje, tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų; tiksliai laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų (MAĮ 33 straipsnio 2, 3 punktai). Taigi, mokesčių administratoriaus pareiga – užtikrinti teisingumo ir visuotinio privalomumo principo realizavimą mokesčių administravimo procese bei siekti, kad nebūtų pažeidžiamos mokesčių mokėtojų teisės ir teisėti interesai.

Mokesčių mokėtojas turi teisę gauti sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, taip pat visus kitus dėl jo priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu, taip pat įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą (MAĮ 36 straipsnio 7, 12 punktai).

Mokesčių administratorius, atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (MAĮ 34 straipsnis).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo X skyriaus 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: tiesiogiai įteikiant; siunčiant registruotu laišku; telekomunikacijų galiniais įrenginiais; viešai paskelbiant; 3 dalyje – kad registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti; tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą); dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Akcentuotina, kad dokumentų įteikimą reglamentuojančios X skyriaus nuostatos taikomos visiems mokesčių administratoriaus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka siunčiamiems dokumentams, kuriais įforminami mokesčių administratoriaus sprendimai ar veiksmai (MAĮ 165 straipsnio 2 dalis).

Mokestinės nepriemokos sumokėjimą arba išdėstymą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 1K-182 patvirtintos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (žr. Valstybės žinios, 2004, Nr. 82-2965). Taisyklių 18 punkte numatyta, kad: „Vietos mokesčių administratorius per 30 dienų nuo mokesčių mokėtojo prašymo ir visų prašymui nagrinėti reikiamų dokumentų pateikimo dienos išnagrinėja šį prašymą, surenka papildomą informaciją ir priima sprendimą. Sprendimas įteikiamas mokesčių mokėtojui.“ Iš mokesčių mokėtojo gali būti pareikalauta papildomų duomenų (dokumentų), kurių reikia priimti sprendimui atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (Taisyklių 16 punktas). Mokesčių mokėtojas papildomus dokumentus turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų, kai mokesčių administratorius, vadovaudamasis šių Taisyklių 16 punktu, paprašo mokesčių mokėtojo papildomų duomenų (dokumentų), tačiau mokesčių mokėtojo motyvuotu prašymu dokumentų pateikimo terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų; jeigu mokesčių mokėtojas per 30 dienų arba per pratęstą terminą nepateikia papildomų dokumentų, laikoma, kad prašymas nepateiktas; mokesčių mokėtojo prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą vietos mokesčių administratorius turi išnagrinėti ir priimti sprendimą per 10 darbo dienų (Taisyklių 19 punktas).

Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą (MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sistemiškai analizuojant minėtų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias prašymo dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo nagrinėjimo tvarką, darytina išvada, kad visais atvejais mokesčių administratorius gavęs prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, privalo šį prašymą išnagrinėti per 30 dienų, priimant sprendimą, t.y. tokį prašymą tenkinti ar ne. Papildomą informaciją mokesčių administratoriui mokesčių mokėtojas turi pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų, kai mokesčių administratorius to pareikalauja (Taisyklių 19 punktas). Akivaizdu, kad pareiškėjos teisė pateikti papildoma informacija susijusi su 30 dienu terminu, kuris gali būti skaičiuojamas nuo prašymo pateikti papildomą informaciją įteikimo dienos.

Ginčo atveju įrodyta, kad atsakovė pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos į biudžetą sumokėjimo atidėjimo (toliau – ir prašymas) gavo 2008-11-11, papildomų dokumentų iš pareiškėjos pareikalavo 2008-12-08 raštu, nurodžiusi datą – iki 2008-12-23. Akcentuotina, kad teismas 2008-12-08 raštą Nr. (12.5)-D2-14999 vertina kaip atsakovės atliktą veiksmą, kuriuo atsakovė, spręsdama pareiškėjos prašymą, pareikalavo papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl pareiškėjos prašymo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą priimti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad įvykdė paminėtų MAĮ ir Taisyklių reikalavimus, t.y. kad tinkamai įteikė 2008-12-08 raštą pareiškėjai. Šio veiksmo neatlikimas pripažintinas mokestinės procedūros pažeidimu, kuris suvaržė mokesčio mokėtojo teises ir sąlygojo ginčijamo sprendimo priėmimą. Minėtas mokestinės procedūros pažeidimas negarantavo pareiškėjos teisių gauti teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl prašymo, gautą sprendimą apskųsti, bei teisės laiku pateikti papildomus dokumentus prašymui išnagrinėti. Pareiškėja iš esmės jau pavėluotai atsakydama į 2008-12-08 raštą, neturėjo galimybės įvykdyti atsakovės reikalavimo iki 2008-12-23 pateikti papildomus dokumentus, nes atsakovė jau buvo priėmusi Sprendimą.

Vertinant tai, kas aukščiau išdėstyta, atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog pareiškėja prašymo nepateikė, taigi ir jokio sprendimo dėl prašymo nebuvo priimta, todėl ir raginimo geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas atsakovė pareiškėjai neprivalėjo įteikti. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjos prašymo atsakovė privalėjo priimti, pagrįstais laikytini pareiškėjos skundo argumentai, jog iš esmės ir raginimas jai turėjo būti įteiktas, jei sprendimas išnagrinėjus prašymą būtų neigiamas ir toks sprendimas pareiškėjai būtų įteiktas.

Atsižvelgiant į tai, kad minėti mokestinės procedūros pažeidimai tiesiogiai lėmė kitą atsakovės veiksmą, t.y. Sprendimo priėmimą 2008-12-30, konstatuotina, kad Sprendimas priimtas objektyviai neįvertinus visų aplinkybių, t.y. neįvertinus to, kad prašymo nagrinėjimo procedūra iš esmės pažeista, nes nesilaikyta MAĮ nuostatų, reglamentuojančių dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui. Byloje nesant įrodymų apie tinkamą tiek 2008-12-08 rašto Nr. (12.5)-D2-14999, tiek 2008-12-30 Sprendimo įteikimą pareiškėjai, atsakovės argumentai, jog ginčijamas aktas pareiškėjai buvo išsiųstas paprastu neregistruotu laišku - taip galimai taupant institucijos lėšas, nepateisina atsakovės pareigos nevykdyti MAĮ nuostatų, reglamentuojančių dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojui.

Sprendimas teismo vertintinas kaip visų minėtų atsakovės padarytų mokestinės procedūros pažeidimų rezultatas ir (ar) pasekmė, o minėti procedūros pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu (skundžiamas aktas (jo dalis) turi būti panaikintas jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą) ir ABTĮ 89 straipsnio 2 dalimi.

Konstatavus, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas, atsakovė įpareigotina per 30 dienų po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos 2008-11-11 prašymą iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį procedūras ir taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos ribotos atsakomybės bendrovės „Modo Rida“ skundą tenkinti iš dalies, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-12-30 sprendimą Nr. 12.-19-17594 panaikinti ir įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją per 30 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti pareiškėjos 2008-11-11 prašymą atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį procedūras ir taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme ir Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.