- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- eI2-3100-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02538-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2017 m. gruodžio 13 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė:
1. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 20-5-115143 (2.2);
2. Įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą suteikti A. K. leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad po 2009 metais patirtos traumos jis juda tik neįgaliojo vežimėliu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jam nustatė tik 20% darbingumą. Po patirtos traumos jam vis dėl to pavyko integruotis į visuomenę – pareiškėjas studijuoja Vytauto Didžiojo universitete filosofijos studijų programą 3 kurse, bei gretutinėse studijose, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto C. L. Academia – Žmogaus teisių ir negalios studijų programą 1 kurse. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaitmeninės rinkodaros vadybininko pareigose Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje, taip pat vežioja mažametę dukrą į mokyklą ir į namus, taip pat ir į popamokinius užsiėmimus.
Nurodė, kad su traumos pasekmėmis susiduria kasdien, nes vienintelis tinkamas šlapinimosi būdas – kateterizacija, t. y. į šlapimo surinkėją įvedant kateterį iki šlapimo pūslės. Dėl šios aplinkybės atsirado būtinybė tamsinti savo transporto priemonės langus daugiau nei leistina, kad taip galėtų patenkinti savo natūralius poreikius be didesnių nepatogumų. Pareiškėjas susiduria su situacija, kada praeiviai pastebėję jį šlapinantis, kai jis sėdi vairuotojo vietoje, sustoja prie automobilio, rodo pirštais, beldžia į automobilio langą, vadina iškrypėliu, grasina iškviesti policiją. Toks aplinkinių elgesys žeidžia pareiškėją, nes jis negali vaikščioti dėl traumos pasekmių ir nėra joks iškrypėlis. Kitos priemonės (būdo) šlapintis, kaip galimos alternatyvos, yra netinkamos, nes pabandęs kitas priemones, patyrė šlapimo pūslės uždegimus. Taip pat negali pakentėti ir nuvykti iki namų, artimiausios degalinės ar kitos vietos, kur yra neįgaliesiems pritaikytas tualetas, nes pajutęs poreikį turi tai padaryti kelių minučių bėgyje stipriai nesijudindamas (neperlipdamas į vežimėlį iš automobilio), nes kitaip gali apsišlapinti. Todėl negali persėsti ant galinės automobilio sėdynės, kur yra užtamsinti galiniai automobilio durų langai ir nusišlapinti, šlapintis į sauskelnes arba jas pasikeisti prisišlapinus ant galinės automobilio sėdynės, ar nuvykti į neįgaliesiems pritaikytą tualetą pakeliui.
Pareiškėjas akcentavo, kad neapkęsdamas patiriamų patyčių, psichologinio smurto ir nepatogumų, 2014 metais kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato tuometinį Kauno policijos valdybos viršininką D. Č. dėl galimybės užtamsinti jam priklausančios transporto priemonės priekinius šoninius langus daugiau nei leistina. Langų užtamsinimą taip, kad aplinkiniai negalėtų stebėti šlapinimosi procedūros atlikimo, mato vienintele išeitimi jam toliau tęsti savo darbinę, kultūrinę ir kitą kasdienę socialinę veiklą. 2014 metais Kauno policijos valdybos viršininkas D. Č., atsižvelgdamas į jo pateiktus medicininius dokumentus, susidariusią situaciją, bei tenkindamas ne tik jo, bet ir visos visuomenės interesus, išimties tvarka priėmė sprendimą leisti užtamsinti pareiškėjui priklausančios transporto priemonės priekinius šoninius langus. 2017 m. kovo 27 d. leidimą Nr. 87 naudoti kelių transporto priemonę, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, gavo pakartotinai. Tačiau 2017 metais, pasikeitus Kauno miesto kelių policijos valdybos viršininkui, buvo pareikalauta leidimą grąžinti, motyvuojant tuo, kad jis yra gautas nepagrįstai. Pareiškėjas leidimą grąžino, tačiau pateikus naują prašymą dėl leidimo suteikimo, gavo neigiamą atsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau tokį leidimą naudoti transporto priemonę, kurios stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina turėjo, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir suteikti jam leidimą naudoti transporto priemonę, kurios stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina.
Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose nenumatyta išimtinė galimybė suteikti leidimą naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina, tačiau, vadovaujantis visuotinai pripažintais teisės principais, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir tokiu būdu patenkinti jo, kaip Lietuvos valstybės piliečio, interesus, suteikti jam pilnavertę galimybę integruotis į visuomenę.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1V-319 „Dėl leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), leidimas šioje instrukcijoje nustatyta tvarka gali būti išduodamas: 4.1. valstybės institucijoms ar įstaigoms naudoti jų patikėjimo teise valdomas ar nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais naudojamas kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina ir kurios yra naudojamos: 4.1.1. Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko bei ministrų; 4.1.2. teisės aktais nustatytai operatyvinei veiklai vykdyti; 4.1.3. teisės aktų nustatyta tvarka konvojuoti, eskortuoti ir lydėti; 4.1.4. Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros ir joms pavaldžių institucijų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pavestoms funkcijoms visuomenės saugumo ar viešosios tvarkos užtikrinimo ir ikiteisminio tyrimo srityse atlikti. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatyme numatyta policijos veiklos teisiniai pagrindai t. y. policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Tarnybos policijoje statutu bei kitais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje 2017 m. lapkričio 16 d. buvo priimtas sprendimas Nr. 20-5-115143 (2.2) neišduoti privačiam asmeniui leidimo naudoti kelių transporto priemonės, kurios stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, kadangi galiojantis teisės aktas nenumato tokios galimybės.
Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą Nr. 20-AP-28534 dėl leidimo užtamsinti jam priklausančios transporto priemonės priekinius šoninius langus išdavimo, 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą „Dėl jūsų prašymo“ Nr. 20-5-115143 (2.2) (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakė išduoti leidimą naudoti kelių transporto priemonę, kurios stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina. Atsakovas savo atsisakymą išduoti leidimą motyvavo tuo, kad Instrukcijoje nėra numatyta galimybė išduoti leidimą tamsinti automobilio langus dėl asmens neįgalumo. 2020 m. kovo 3 d. teismui pateikti papildomi medicininių dokumentų išrašų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės privalo kateterizuotis pats. Švari intermituojanti kateterizacija yra daug mažesnės rizikos dėl bakteriurijos atsiradimo negu viršgaktinė ilgalaikė šlapimo pūslės kateterizacija.
Ginčo teisinius santykius pagrinde reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1V-319 patvirtinta „Leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, išdavimo instrukcija“ (toliau – Instrukcija), kuri nustato leidimų naudoti kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina (toliau – leidimas), išdavimo tvarką. Instrukcijos 4 punktas numato, kad leidimas gali būti išduodamas: 4.1. valstybės institucijoms ar įstaigoms naudoti jų patikėjimo teise valdomas ar nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais naudojamas kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina ir kurios yra naudojamos:
4.1.1. Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko bei ministrų;
4.1.2. teisės aktais nustatytai operatyvinei veiklai vykdyti;
4.1.3. teisės aktų nustatyta tvarka konvojuoti, eskortuoti ir lydėti;
4.1.4. Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės prokuratūros ir joms pavaldžių institucijų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pavestoms funkcijoms visuomenės saugumo ar viešosios tvarkos užtikrinimo ir ikiteisminio tyrimo srityse atlikti;
4.2. privatiesiems juridiniams asmenims naudoti jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomas ar nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais naudojamas kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina, teisės aktais nustatyta tvarka įregistruotai inkasavimo veiklai vykdyti;
4.3. fiziniams asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirtos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, naudoti jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomas ar nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais naudojamas kelių transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistina.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad išvardintas aplinkybių sąrašas, kada gali būti išduodamas leidimas, yra baigtinis ir jame tiesiogiai nenumatyta galimybė išduoti leidimą tamsinti automobilio langus dėl asmens neįgalumo.
Teismas pažymi, kad atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu ir vykdydamas savo veiklą, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais ir jam privalomais principais, o būtent: įstatymo viršenybės (viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais), objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) ir lygiateisiškumo (viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių). Dėl šių priežasčių atsakovas neturėjo pakankamo teisinio pagrindo nesivadovauti galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir pareiškėjui sudaryti išskirtines sąlygas (išduoti leidimą tamsinti priekinius šoninius automobilio stiklus), nes tuo akivaizdžiai pažeistų Instrukcijoje nustatytus kriterijus dėl leidimų išdavimo tvarkos, taip pat esminius viešojo administravimo principus, reglamentuojančius atsakovo veiklą. Ginčijamas aktas atitinka pagrindinius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Dėl to teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Pareiškėjas taip pat prašo teismą įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą išduoti pareiškėjui leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina.
Teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl šio skundo reikalavimo, vertina pareiškėjo skundo argumentus, 2020 m. vasario 5 d. LVAT nutarties motyvus, naujai pateiktą išrašą iš medicininių dokumentų, nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, liečiančius asmenų su negalia teises bei pareigas, jų integracijos į visuomenę poreikį bei galimybes.
Kaip jau buvo paminėta, teismui pateikti medicininių dokumentų išrašų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės privalo kateterizuotis pats, o švari intermituojanti kateterizacija yra daug mažesnės rizikos dėl bakteriurijos atsiradimo negu viršgaktinė ilgalaikė šlapimo pūslės kateterizacija. Atsakovas šiems argumentams paneigti jokių įrodymų nepateikė. Faktiniu savo reikalavimo pagrindu pareiškėjas nurodė aplinkybes, dėl kurių byloje nėra ginčo – kad dėl sveikatos būklės negali atlikti tam tikrų fiziologinių poreikių (šlapintis) įprastu būdu, pareiškėjui yra nustatytas 20 proc. darbingumas. Dėl to lieka nepaneigtas pareiškėjo argumentas, kad automobilio langų užtamsinimas, jog aplinkiniai negalėtų stebėti šlapinimosi procedūros atlikimo, iš esmės yra vienintelė įgyvendinama išeitis pareiškėjui toliau aktyviai tęsiant savo darbinę, kultūrinę ir kitą kasdienę socialinę veiklą. Teisiniu savo reikalavimų pagrindu pareiškėjas nurodė pagrinde Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviajame protokole (toliau - Konvencija) išdėstytas nuostatas, reikalaujančias, kas Konvencijos dalyvė imtųsi visų reikiamų priemonių, kurių reikia konkrečiu atveju, kad neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis, išvengiant nepagrįstos ir neproporcingos naštos, būtų užtikrinta galimybė naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, galimybė įgyvendinti jas, taip pat ir galimybė dirbti, dalyvauti kultūriniame ir socialiniame gyvenime.
Teismas akcentuoja, kad Instrukcija yra aukštesnės galios teisės aktus – įstatymus, įgyvendinantis aktas, todėl privalu atsižvelgti ir į kitų, ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, taip pat ir tarptautinių, nuostatas. Lietuvos valstybė 2010 m. gegužės 27 d. ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurios tikslas skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Konvencijos 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės, šios Konvencijos šalys, įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįgalumo. Šiuo tikslu valstybės, šios Konvencijos šalys, įsipareigoja: a) imtis visų įstatymų leidybos, administracinių ir kitokių priemonių, kad būtų įgyvendintos šios Konvencijos pripažintos teisės; b) imtis visų atitinkamų priemonių, įskaitant įstatymų leidybos priemones, kad būtų pakeisti ar panaikinti galiojantys įstatymai, kiti teisės aktai, papročiai ir praktika, diskriminuojantys neįgaliuosius. Konvencijos 9 straipsnyje įtvirtinta neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės, šios Konvencijos šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. Šios priemonės, kurios apima prieinamumo kliūčių ir trukdžių nustatymą ir pašalinimą, inter alia (be kita ko) taikomos: a) pastatams, keliams, transporto priemonėms ir kitokiems vidaus ir lauko objektams, įskaitant mokyklas, būstą, medicinos įstaigas ir darbo vietas; b) informacijos, ryšių ir kitokioms tarnyboms, įskaitant elektronines ir avarines tarnybas. Konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 str. 3 d.). Iš to seka, kad Konvencijos nuostatos tiesiogiai taikomos Lietuvos teisinėje sistemoje. Be to, ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, kuriame neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis, taip pat yra nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama, vadovaujantis ir prieinamumo principu, suprantamu kaip neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, kuris yra pasireiškiantis tuo, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (3 str. 5, 6 p.). Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aplinka – tai neįgaliojo viešojo ir asmeninio gyvenimo bei veiklos sąlygos ir galimybės laisvai judėti, naudotis visuomenėje teikiamomis paslaugomis, gauti reikiamą informaciją, bendrauti ir dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse, aplinkos veiksniai – išorinės aplinkybės, lengvinančios arba trukdančios neįgaliojo gyvenimui ir veiklai, kurie neįgaliojo socialinei integracijai gali būti palankūs arba nepalankūs (2 str. 2 d.).
Teismas, įvertinęs medicinius duomenis, pareiškėjo sveikatos būklę, jo aktyvią darbinę veiklą ir siekį integruotis į visuomenę, pritaria jo skundo argumentams, jog aplinkos veiksnių poveikis yra neproporcinga našta pareiškėjo (kaip neįgaliojo) individualioms socialinės integracijos galimybėms (siekiui dirbti, mokytis, naudotis transporto priemone ir būtinumą patenkinti fiziologinius poreikius ir galimą aplinkinių reakciją bei įvairų pareiškėjo veiksmų vertinimą (taip pat ir neigiamame kontekste). Lietuvos valstybė, ratifikuodama Konvenciją įsipareigojo skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra kitų efektyvių techninių galimybių, kurios leistų pareiškėjui patenkinti savo natūralius poreikius be didesnių nepatogumų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai užtamsinti, galėtų kelti kokią nors grėsmę aplinkiniams. Be to, Instrukcijos 4 punkto nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ši norma iš dalies yra formali – nėra aiškiai įvardinta (taip pat ir logiškai suprantama), kodėl policijos pareigūnui persekiojant įtariamą transporto priemonę reikalingas stiklų tamsinimas, taip pat kokiam tikslui palydos ar prokuratūros automobiliui leidžiama tamsinti transporto priemonės langus. Taigi, išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą suteikti leidimą naudoti transporto priemones, kurių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina, patenkintinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suteikti A. K. leidimą naudoti transporto priemones, kurių priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas yra mažesnis negu leistina teisės aktais.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.