Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V. R., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vedęs, pensininkas, teistas:

1. 2014 m. liepos 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.;

2. 2015 m. lapkričio 20 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

3. 2016 m. gegužės 17 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4. 2018 m. sausio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - 9 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 11 punktu, 4 dalimi, skirti įpareigojimai: visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką nevartoti nereceptinių psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio, visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką neturėti ir neįsigyti nereceptinių psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio, 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamoje vietoje, nebendrauti su ja, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. R. 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 20,30 val., (duomenys neskelbtini) sav., kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu nustatytas 2,20 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, tyčia, su kastuvu sudavė į galvą, nugarą, rankas, iš viso ne mažiau kaip penkis smūgius savo sūnui, t. y. šeimos nariui R. R., padarydamas jam odos nubrozdinimus nugaroje, poodines kraujosruvas kairiame žąste - alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą kairėje ausyje, tuo šeimos nariui R. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. V. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis ir nukentėjusysis tą vakarą buvo išgėrę, susitumdė, o kaip ten viskas nutiko nežino. Gal su kastuvu sudavė, bet dėl girtumo neprisimena. Per akistatą policijoje sakė, kad gal ir buvo paėmęs kastuvą ir juo pamojavo. Tą vakarą buvo talkoje, išgėrė, sūnus gyvena jo paveldėtuose namuose, buvo kalbos apie vagystę, tą vakarą ėjo pas sūnų pasiaiškinti. Pareigūnai jam nustatė 2 promilių, o sūnui 3 promilių girtumą. Galėjo būti, kad tą vakarą sudavė sūnui.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. R. parodė, kad apie 16 val. grįžo iš bulviakasio, pašėrė gyvulius ir nuėjo miegoti. Apie 20,30 val. atsikėlė, atėjo tėvas, pasakė, kad prisidirbai ir dabar lauksim policijos. Jis išėjo į lauką parūkyti, nesuprato apie ką kalba tėvas, jis buvo įtūžęs, paėmė kastuvą ir užsimojo, kastuvo ašmenimis smogė per ausį, jis nukrito ant žemės, tada dar keletą smūgių sudavė kastuvo plokštuma į įvairias kūno vietas, jis persivertė kūlversčiu ir atsistojo, paskui tėvas numetė kastuvą ir nuėjo, jį paliko kraujuojantį, ausis vos laikėsi. Tėvo atmintis gera, jis tą įvykį turi prisiminti. Po įvykio nebendravo, reiškia civilinį ieškinį 300 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams, kelionės į ligoninę, policiją, jokių dokumentų ir čekių neturi. Neturtinė žala, tai ausies ir kairio peties skausmas, savijauta daug blogesnė nei buvo iki įvykio. Jis gyvena tėvo namuose už kuriuos tėvas prašo nuomos mokesčio.

Liudytojos D. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., buvo išvykusi į Kauną, grįžo apie 16.00 val. Namuose buvo neblaivus sutuoktinis J. V. R., jis tą dieną buvo bulviakasyje. Vakare, apie 19.30 val.,vyras ruošėsi eiti miegoti, tačiau nieko nesakęs kažkur išėjo. Suprato, kad eina pas netoliese gyvenantį sūnų R. R., ėjo per laukus jo namų kryptimi. Po kiek laiko pradėjo garsiai loti jų kiemo šunys, būdama kieme, matė, kad sūnaus kieme kažkas vyksta. Po kiek laiko pamatė, kad pareina vyras, netrukus paskambino sūnus R. R. ir pasakė, kad tėvas jam nukirto ausį. Tada ji su anūku nuvažiavo pas sūnų, rado jį kruviną, jis laikė užspaudęs kairę ausį. R. R. pasakė, kas įvyko, ji iškvietė medikus. Po kiek laiko dviračiu atvažiavo J. V. R. ir pradėjo vyti juos iš kiemo, sakė, kad čia jo namai. Ji išprašė vyrą iš kiemo ir šis išvažiavo, atvyko medikai, sūnų išvežė į Jurbarko ligoninę, ji grįžo namo, namuose rado policijos pareigūnus, juos palydėjo iki sūnaus namų, parodė įvykio vietą (t. 1, b.l. 64-65).

Įtariamojo J. V. R. prisipažinimas ir parodymai, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 20.30 val., jis nuėjo pas sūnų R. R., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tiksliai dėl ko kilo konfliktas neprisimena, lygtai dėl pinigų. Kieme prie vasarinės virtuvės pamatė padėtą kastuvą, jį paėmė į rankas, kadangi buvo neblaivus ir supykęs pradėjo mosuoti juo. Kaip viskas buvo, jis neprisimena. Sutinka su sūnaus parodymais, ką šis sakė akistatos metu. Viskas taip ir buvo. Jo elgesį įtakojo didelis girtumas, nuoskaudos praeityje. Dėl savo elgesio gailisi (t. 1, b. l. 100).

Akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad, atliekant akistatą tarp nukentėjusiojo R. R. ir įtariamojo J. V. R., nukentėjusysis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, įtariamasis, prieš tai neprisipažinęs dėl nusikalstamos veikos padarymo, sutiko su nukentėjusiojo parodymais, prisipažino, kad supykęs keletą kartų sudavė su kastuvu nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 94-95).

2019 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G330/2019(10), iš kurios matyti, kad R. R. padaryta odos nubrozdinimai nugaroje, poodinės kraujosruvos kairiame žąste-alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairėje plaštakoje, muštinė žaizda kairėje ausyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje (t.1, b. l. 41).

Iš asmenų girtumo tikrinimo alkotesteriu "Alcotest 7510" Nr. ARKB-0190, patikros Nr. 0973820, žurnalo įrašo Nr. 2969 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., 21.22 val., R. R. buvo nustatytas 3,36 promilių girtumas, iš įrašo Nr. 2970 matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. 21.26 val. J. V. R. buvo nustatytas 2,20 promilių girtumas ( t. 1, b. l. 12-13).

Iš 2019 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kur prie ūkinio pastato rastas ir paimtas metalinis kastuvas mediniu kotu ( t. 1, b. l. 14-19).

Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kastuvas (t. 1, b. l. 20-25).

2019 m. spalio 24 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas - draudimas disponuoti J. V. R. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas iki 2020 m. balandžio 24 d. (t. 2, b. l. 14-15).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 50,52 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (už nukentėjusiojo R. R. gydymą) (t. 1, b. l. 53-54).

Civilinis ieškovas R. R. byloje pareiškė 300 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 47).

J. V. R. laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (1 dieną), (t. 1, b. l. 135-141).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis J. V. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs, nuėjo pas savo sūnų pasiaiškinti dėl kalbų apie vagystę, sūnus tą dieną buvo grįžęs iš bulviakasio, taip pat buvo neblaivus, jie kalbėjosi kieme, kilo žodinis konfliktas, susistumdė, gali būti, kad paėmė kastuvą ir su juo pamojavo, gal ir sudavė sūnui, tačiau dėl girtumo konkrečiai neprisimena.

Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu negalėjo patvirtinti, kad būtent jis 2019 m. rugpjūčio 31 d. nežymiai sužalojo savo sūnų R. R., t. y. su kastuvu sudavė jam į galvą ir kitas kūno vietas. Kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu buvo panaši. 2019 m. rugsėjo 1 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 79), kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d., apie 20,30 val. atėjo pas sūnų R. R., tarp jų kilo konfliktas, sūnus buvo išgėręs, jį pastūmė, šis griuvo ir griūdamas susižalojo ausį, su kastuvu jis sūnui į galvą netrenkė, gailisi, sūnaus atsiprašys. Papildomos apklausos metu kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad kilusio konflikto metu sūnus R. R. jį pastūmė, jis nugriuvo, galva atsitrenkė į vasarinės virtuvės sieną. Šalia buvo kastuvas, jį paėmė į rankas, tačiau smūgių sūnui nesudavė (t. 1, b. l. 88-89). Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, J. V. R. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (1. t., b. l. 100).

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu konkrečios pozicijos dėl padarytos nusikalstamos veikos neišreiškė ir kaltės nepripažino, tačiau jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo R. R. parodymai, akistatos protokolas, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 20 d. akistatos protokolo matyti, kad atliekant akistatą tarp nukentėjusiojo R. R. ir įtariamojo J. V. R., nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes, kad 2019 m. rugpjūčio 31 d. pas jį atėjo tėvas, sakė, kad dabar prisidirbai ir turėsi reikalų su policija, buvo nusisukęs, pajuto smūgį į ausį, po smūgio nukrito ant žemės, tėvas kastuvu smūgiavo dar keletą kartų į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis su nukentėjusiojo parodymais sutiko, pripažino, kad tą dieną nuėjo pas sūnų pasiaiškinti dėl pinigų, paėmė kastuvą ir juo trenkė sūnui (t. 1, b. l. 94-95).

Iš 2019 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G330/2019(10) matyti, kad R. R. padaryta odos nubrozdinimai nugaroje, poodinės kraujosruvos kairiame žąste-alkūnės sąnaryje, dilbyje, kairėje plaštakoje, muštinė žaizda kairėje ausyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje (t.1, b. l. 41).

Byloje esantys nukentėjusiojo parodymai, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu yra patvirtinti kitais bylos duomenimis ir jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, todėl duoda pagrindą daryti išvadą, kad J. V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad J. V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. mušdamas kastuvu į galvą ir kitas kūno vietas nežymiai sužalojo savo sūnų R. R..

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straispnis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš kaltinamojo J. V. R. duotų paaiškinimų teisme matyti, jog nors jis ir pripažino dalį esminių bylos aplinkybių, tačiau visiškai neatskleidė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Nenustatyta, kad jis prisipažintų ir nuoširdžiai gailėtųsi dėl to ką padarė. Šioje byloje kaltinamojo pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo su įvairiais išvedžiojimais, jis konkrečiai nepatvirtino, kad padarė nusikalstamą veiką, o nuoširdaus gailesčio nebuvimas, rodo kad padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu jis yra abejingas, todėl laikytina, kad kaltinamojo atžvilgiu lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. Recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kur nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą, o nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime.

Šioje byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu J. V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, t. y. tyčinį nesunkų nusikaltimą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė 2019 m. rugpjūčio 31 d. dar esant neišnykus jo teistumui, nes nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo praėjęs 3 metų terminas (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), todėl laikytina, kad J. V. R. tyčinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nesunkų nusikaltimą. Todėl pripažintina, kad J. V. R. padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinampojo J. V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę J. V. R. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigus nuo alkoholio). Vertinant kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgia, į tai, kad administracine tvarka baustas, teistas, teistumas neišnykęs, pensininkas, todėl kaltinamajam skirtina arešto bausmė nustatant jos dydį, artimą arešto bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį sudaro 50,52 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. R. gydymą (1 t., b. l. 52-54). Kadangi žalą nusikalstamais veiksmais padarė J. V. R., todėl ją ir privalo atlyginti.

Nukentėjusysis R. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį 300 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 47).

Tai, kad nukentėjusiajam dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo padaryta turtinė žala, abejonių nekyla, tačiau jis teismui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jo patirtos turtinės žalos dydis yra būtent 300 Eur, nukentėjusysis tik nurodė, kad jis patyrė kelionės išlaidas į policiją, į gydymo įstaigas, mokėjo už vaistus, todėl nukentėjusiojo R. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo J. V. R. neteisėtų, nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis R. R. patyrė neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, jam kastuvu buvo sužalota ausis, jautė fizinį skausmą, t. y. jam padaryta neturtinė žala, todėl, teismo nuomone, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai priteisiant iš kaltinamojo 200 Eur.

Teismas daro išvadą, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo nuostatas ir susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl kitų klausimų

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Į bausmės laiką J. V. R. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvas (perduotas saugoti į Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyrių) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas – draudimas disponuoti J. V. R. priklausančiu žemės sklypu, esančiu Jurbarko r., Eržvilko sen., Taučelių k., paskirtas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 24 d. nutarimu, paliktinas galioti iki 2020 m. balandžio 24 d. (BPK 151 straipsnio 1 dalis, 8 dalis).

Bylą nagrinėjant teisme J. V. R. buvo paskirtas gynėjas pagal BPK 51 straipsno 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas jam buvo paskirtas privaloma tvarka, išlaidos, susijusios su suteiktos antrinės teisinės pagalbos teisme apmokėjimu, iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 51 straipsnis, 106 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. (1 dieną) ir laikyti, kad J. V. R. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Priteisti iš J. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), 50,52 Eur (penkiasdešimt Eur 52 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš J. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

R. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiuoi įsiteisėjus J. V. R., panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvą (perduotą saugoti į Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyrių) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą – draudimą disponuoti J. V. R. priklausančiu žemės sklypu, esančiu Jurbarko r., Eržvilko sen., Taučelių k., paskirtą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 24 d. nutarimu, palikti galioti iki 2020 m. balandžio 24 d.

Išaiškinti, kad nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Marijampolės pataisos namus (J.Biliūno g. 14, Kybartai). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir suderinti su ją atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.