Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus įgaliotajai atstovei Ingridai Paukštytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą dėl nuteistajam A. M. paskirtos viešųjų darbų bausmės pakeitimo į baudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Nuosprendis pradėtas vykdyti 2025 m. spalio 27 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius teikimu siūlo nuteistajam A. M. paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeisti į baudą. Teikimas grindžiamas tuo, kad A. M. vengia atlikti viešuosius darbus, nes be pateisinamų priežasčių neatvyko ir po įspėjimo toliau neatvyksta atlikti bausmę (duomenys neskelbtini), nors su pačia parinkta bausmės atlikimo įstaiga sutiko. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis A. M. laikotarpiu nuo 2025 m. lapkričio 5 d. iki 2025 m. gruodžio 3 d. dirbo, o nuo 2026 m. sausio 1 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nuteistasis A. M. teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad jam buvo paskirta intensyvi priežiūra, dėl kurios turėjo būti namuose nuo 21 val. Darbdaviui apie tai sužinojus, neteko darbo. Blogai emociškai jautėsi. Kai dirbo, darbe būdavo iki 17–18 val., taip pat 40 min. užtrukdavo grįžimas namo, dėl to fiziškai negalėjo spėti atlikti viešuosius darbus. Šiuo metu ieško kito darbo. Netekus darbo skolos didėjo. Turi skolą draugui, už tai padeda jam pervežimų darbuose. Šiuo metu ieško kito darbo. Supranta, kad privalo atlikti viešųjų darbų bausmę. Sutinka (duomenys neskelbtini) neatlygintinai išdirbti teismo jam nustatytą laiką.

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus įgaliotoji atstovė Ingrida Paukštytė teismo posėdžio metu palaikė teikimo reikalavimą jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad po teismo paskelbtos pertraukos teikimo nagrinėjime tam, kad A. M. savo elgesiu parodytų savo deklaruojamą pasiryžimą atlikti viešuosius darbus, jis nepradėjo šių atlikti. (duomenys neskelbtini) vadovė jai nurodė, kad A. M. buvo atvykęs tik vieną kartą galimai neblaivus. Šiuo metu A. M. pradėjo oficialiai dirbti.

Prokuroras Armandas Vainauskas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti ir nuteistajam A. M. paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeisti į baudą. Nurodė, kad teismo paskelbta pertrauka teikimo nagrinėjime savo tikslo nepasiekė. Šiuo metu A. M. dirba, todėl galės sumokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

BK 46 straipsnio 7 dalies pagrindu, jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iš bylos ir asmens bylos medžiagų matyti, kad viešųjų darbų nuteistasis A. M. nepradėjo atlikti nei iki, nei po probacijos tarnybos 2025 m. gruodžio 1 d. įspėjimo. Tai pagrindžia įrašai asmens byloje, (duomenys neskelbtini) 2026 m. vasario 20 d. raštas ir probacijos tarnybos atstovės Ingridos Paukštytės teisme duoti paaiškinimai. Savo poelgį A. M. teisme teisino bloga emocine savijauta, laiko stoka ir panašiomis aplinkybėmis, kurios, teismo vertinimu, viešųjų darbų bausmės neatlikimo nepateisina. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis A. M. laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 3 d. iki 2026 m. vasario 13 d. niekur oficialiai nedirbo, todėl turėjo pakankamai laiko viešųjų darbų atlikimui. Netgi per teismo jam sudarytą galimybę posėdžio pertraukos metu savo elgesiu pademonstruoti savo deklaruojamą pasiryžimą pradėti atlikti viešuosius darbus, A. M. to vis tiek nepadarė ir į kitą teismo posėdį neatvyko. Taigi A. M. nurodytos priežastys nėra nei objektyvios, nei pateisinančios viešųjų darbų neatlikimą. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad A. M. vengia atlikti viešuosius darbus, todėl šie keistini į baudą.

BK 47 straipsnio pagrindu bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais (2 dalis); baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę (5 dalis). Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą vieno MGL dydžio bauda prilyginama dviem viešųjų darbų valandoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.

A. M. neatlikta 80 valandų (4 mėn. × 20 val./mėn.) viešųjų darbų bausmė prilygsta 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudai (80 val. ÷ 2). Atsižvelgiant į tai, paskirta viešųjų darbų bausmė keistina į baudą.

Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą teikimą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 362 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 364 straipsnio 1 ir 3 dalimis,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistajam A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, į 40 MGL dydžio (2 000 Eur) baudą.

Išaiškinti A. M., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį T-122-1223/2026), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Urbo banke, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Priverstinio įvykdymo atveju išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.