Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. (toliau ir – pareiškėjas, nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15 nutarties, kuria panaikintas nuteistajam G. V. bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas į pataisos namus atlikti jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-04-27 nuosprendžiu skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-04-27 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, šios bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat G. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL dydžio, tai yra 1900 € įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią G. V. įpareigotinas sumokėti per vienerių metų laikotarpį. Vilniaus apygardos teismo 2018-07-05 nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-04-27 nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 71 straipsniu, G. V. ir V. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumažintos iki 25 MGL (941,50 €), šias įmokas sumokant per vienerius metus nuo 2018-07-05.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-15 nutartimi Probacijos tarnybos teikimą tenkino, panaikino nuteistajam G. V. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-04-27 nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė jį į pataisos namus atlikti minėtu nuosprendžiu jam skirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad nuteistasis G. V. be pateisinamų priežasčių sistemingai pažeidinėjo probacijos sąlygas, pažeidimai negali būti vertinami kaip atsitiktiniai ir nereikšmingi: kelis kartus pažeistas įpareigojimas nevartoti alkoholio, padaryti šiurkštūs administraciniai nusižengimai, taip pat nepradėta mokėti paskirta įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Be to, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pažymėjo, kad iš teismo posėdžio metu G. V. duotų paaiškinimų matyti, kad jis linkęs neigti savo atsakomybę, G. V. atžvilgiu teismuose nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos. Taip pat žemesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. V. elgesys teisme svarstomas trečią kartą, taigi, nors teismas nuteistajam parodė išskirtinį pasitikėjimą ir ne kartą suteikė galimybę pakeisti savo elgesį, nuteistasis net keleto jam suteiktų galimybių nepateisino ir toliau sistemingai daro pažeidimus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuosekliai auga. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas turi būti panaikintas ir G. V. turi atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. V. skundas atmestinas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su G. V. asmens byla bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

8. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad teismas nuteistajam G. V. atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarąjį įpareigojo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (asmens b. l. 8). Be to, teismas skyrė G. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Visgi, remiantis G. V. asmens byloje bei teikimo medžiagoje esančiais duomenimis, probacijos laikotarpiu nuteistasis pažeidinėjo teismo skirtus įpareigojimus, nes pakeitė gyvenamąją vietą neinformavęs Probacijos tarnybos, vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat paskirtos 25 MGL įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėti nepradėjo. Teismo skirtų įpareigojimų, taip pat bendrųjų probuojamųjų pareigų nuteistasis nesilaikė ne kartą, nors turėjo ne vieną progą pakeisti savo elgesio modelį – todėl, dėl išvardintų aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė G. V. atlikti laisvės atėmimo bausmę.

10. Kaip matyti iš turimų duomenų, jau probacijos laikotarpio pradžioje G. V. padarė penkis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl ko Probacijos tarnyba kreipėsi į teismą dėl papildomų pareigų ar baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo (asmens b. l. 54) ir apylinkės teismas 2018-10-16 nutartimi paskyrė nuteistajam papildomą pareigą – pradėti dirbti arba mokytis, arba tęsti darbą ar mokslą, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 58-59). Pažymėtina, kad už minėtus administracinius nusižengimus Probacijos tarnyba turėjo teisę kreiptis į teismą ir Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, siekiant panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, tačiau pasirinko būtent tokį įspėjimo būdą, kuris nuteistajam leidžia suvokti, jog įpareigojimų nevykdymas gali užtraukti neigiamas teisines pasekmes.

11. Visgi, šios nutarties ir papildomo įpareigojimo paskyrimas, remiantis pateikta medžiaga, G. V. teigiama linkme nepaveikė, nes jis dirbti nepradėjo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėti nepradėjo, be to, dar kartą padarė administracinį nusižengimą – 2018-10-31 viešoje vietoje, būdamas neblaivus kabinėjosi prie žmonių, keikė necenzūriniais žodžiais apsaugos darbuotojus, už ką 2018-11-06 buvo nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 55 € bauda, taigi tuo pačiu pažeidė ir teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat neatvyko į Probacijos tarnybą individualiam pokalbiui sutartu laiku. Šiuo pagrindu, Probacijos tarnyba pateikė apylinkės teismui 2018-11-21 teikimą dėl G. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (asmens b. l. 78-79), tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018-11-29 nutartimi dar kartą patikėjo G. V. galimybėmis ateityje laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir vykdyti baudžiamojo poveikio priemones, nes nuteistasis deda nuoširdžias pastangas juos vykdyti, jo elgesys nėra pavojingas visuomenei (asmens b. l. 84-87), nors Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas, esant nustatytoms normoje įvardijamoms sąlygoms (šiuo atveju padarytam administraciniam nusižengimui ir nevykdytam vienam iš įpareigojimų net ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo) iš esmės taikomas visais atvejais.

12. Nors G. V. įvykdė teismo nustatytą papildomą pareigą, tai yra nuo 2018-11-22 įsidarbino, tačiau po minėto 2018-11-29 teismo sprendimo G. V. vis tiek teigiamų išvadų nepadarė ir toliau pažeidinėjo probacijos sąlygas. G. V. kelis kartus be pateisinamų priežasčių neatvyko į Probacijos tarnybą, pakeitė gyvenamąją vietą apie tai nepranešęs Probacijos tarnybai, įmokos mokėti nepradėjo, taip pat 2019-01-21 jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (asmens b. l. 105). Nors G. V. neigia vairavęs automobilį, tačiau pripažįsta, jog buvo neblaivus, tai yra pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, 2019-01-29 jis vėl padarė administracinį nusižengimą (smulkią vagystę), už kurį buvo nubaustas 150 € bauda (asmens b. l. 111). Taigi konstatuotina, kad G. V. bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl elgėsi daugiau nei neatsakingai ir nerūpestingai, nes nepaisydamas to, kad anksčiau jau du kartus svarstytas jam skirtų įpareigojimų nevykdymo klausimas, vėl pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kitas probacijos sąlygas, nepradėjo vykdyti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys po teismo net kelis kartus parodyto atlaidumo negali būti pateisinamas jokiais nuteistojo nurodomais argumentais. Juo labiau, kad nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina – įmokos nemokėjimą grindžia nedarbo sezonu, lėšų trūkumu, skunde padarytus nusižengimus vertina kaip mažareikšmius bei savo elgesį teisina nurodydamas visiškai naujas aplinkybes (smulkią vagystę padarė dėl sunkios turtinės padėties, sumažėjusios darbų apimties, vėlavusių atsiskaitymų, nors 2019-02-06 Probacijos tarnyboje gautame paaiškinime buvo nurodęs, kad dėl smulkios vagystės įvyko nesusipratimas (asmens b. l. 122), teikia išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui), kurių nebuvo nurodęs nei Probacijos tarnybai, nei pirmosios instancijos teismui, taip pat teigia besilankantis priklausomybės ligų centre, nors jokių tai patvirtinančių duomenų nei asmens bylos, nei teikimo medžiagoje nėra.

13. G. V. administraciniai nusižengimai, nors ir nulemti sunkios jo finansinės padėties, niekaip nepateisina jo elgesio, nes asmuo, būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant, turi suprasti, jog bet koks, net ir mažareikšmis administracinis nusižengimas, ypatingai padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris savo ruožtu gali reikšti pareigą atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad šiuo atveju, nuteistasis G. V. pažeidimus darė ne tik nuo probacijos pradžios, bet tiek ir po pirmojo, tiek ir po antrojo Probacijos tarnybos teikimų, todėl valstybė negali būti be galo atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų nusižengimų jų mažareikšmiškumu, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuostatas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Be to, be padaryto administracinio nusižengimo, kaip jau minėta, nuteistasis ir vėl nesilaikė įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėti visiškai nepradėjo, kas rodo jo nenorą stengtis vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat G. V. ne visada bendradarbiavo su Probacijos tarnyba (paskirtu laiku neatvykdavo be pateisinamų priežasčių, pakeitė gyvenamąją vietą neinformavęs apie tai Probacijos tarnybos), nors jis, kaip probuojamasis, privalo būti suinteresuotas jo atžvilgiu paskirtų įpareigojimų vykdymu. Taigi Probacijos tarnyba net trečią kartą turėjo kreiptis į teismą dėl nuteistojo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo metu.

14. Visa tai rodo, kad nuteistasis turėjo ne vieną galimybę pasitaisyti, bet ir toliau elgėsi neatsakingai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-15 nutartimi, remdamasis duomenimis apie G. V. elgesį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, visiškai pagrįstai nesuteikė dar vienos, jau trečiosios, galimybės nuteistajam parodyti deramą savo elgesį. Būdamas laisvėje G. V. neįrodė to, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant realaus laisvės atėmimo. Taigi nagrinėjamoje situacijoje Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindai nustatyti pagrįstai, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15 nutarties nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-15 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.