Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį 85 Eur dydžio bauda. R. P. buvo nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 6 d. nuo 20.30 val. iki 21.11 val. tyčia, iš chuliganiškų paskatų, išmetė į kiemą (pro daugiabučio laiptinės duris) kaimynės I. B. guminį durų kilimėlį, rastą laiptinėje prie įėjimo, taip padarydama kaimynei 20 eurų turtinę žalą ir pažeisdama viešąją tvarką.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė J. V. prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog R. P. buvo nubausta 85 Eur bauda už tai, kad tyčia, iš chuliganiškų paskatų, išmetė į kiemą (pro daugiabučio laiptinės duris) kaimynės I. B. guminį durų kilimėlį, rastą laiptinėje prie įėjimo, taip padarydama kaimynei 20 eurų turtinę žalą ir pažeisdama viešąją tvarką.

Nors R. P. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo neigia ir nurodo, jog yra neteisingai nubausta, tačiau teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, skundo bei patikslinto skundo ir atsiliepimų į juos motyvais, pateikta bylos medžiaga, bei išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P., nukentėjusiosios I. B. ir Institucijos atstovės, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. R. P. kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 42-43), tarnybiniu pranešimu dėl nesutikimo su pažeidimu (b. l. 67-68), pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolu (b. l. 30-32), nutarimu I. B. pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 39-40), R. P., A. B. ir I. B. apklausos protokolais (b. l. 33-34, 41, 63-64), tarnybiniu pranešimu dėl bendravimo su kaimynais (b. l. 69-70), nutarimu administracinio nusižengimo byloje (b. l. 23-26) ir kitais byloje esančiais duomenimis. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Institucijos priimtu sprendimu, savaime nereiškia, kad Institucijos padarytos išvados dėl jos kaltės yra neteisingos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo.

Nors R. P. ir nesutinka padariusi administracinį nusižengimą, tačiau teismas pastebi, jog pastaroji tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek skundo nagrinėjimo teisme metu, neabejotinai patvirtino, jog radusi prie savo durų padėtą guminį kilimėlį, jį išnešė į lauką ir išmetė prie laiptinės durų. Šiuo gi atveju sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu pastebėti, jog Pareiškėja šiuos veiksmus atliko ne kur kitur, bet būtent viešoje vietoje, t. y. kilimėlį išmetė į kiemą, prie laiptinės durų, kur pastarosios neteisėtus veiksmus ne tik galėjo matyti, bet ir matė kiti asmenys, t. y. kaimynas A. B. ir A. J.. Iš tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su kaimynu matyti, jog adresu (duomenys neskelbtini), gyvenantis A. J. patvirtino, kad tą dieną, t. y. 2024-09-06, matė kaip kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, parėjusi namo, prie savo įėjimo rado kažkieno kilimėlį ir paklausė jo, ar matė kas jį čia padėjo, pastarajam atsakius, jog nematė, kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, paėmusi tą kilimėlį išmetė jį į lauką, prie laiptinės į kiemą, sakydama žodžius „pridės čia (duomenys neskelbtini) man kilimėlių visokių“. Tai, kad kaimynas ją matė, tiek teismui pateiktame skunde, tiek teisme ne kartą patvirtino ir pati Pareiškėja, nurodydama, jog tuoj pat, jam (A. J.) matant, jį išmetė prie laiptinės durų, todėl netikėti pastarojo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Iš esmės analogiškas aplinkybes tyrimo metu nurodė ir liudytoju apklaustas A. B., t. y. kad rūkė stovėdamas prie savo virtuvės lango, kai pamatė, kad kaimynė R. P. išėjusi į lauką išmetė guminį durų kilimėlį ir jį numetusi pasakė „(duomenys neskelbtini), kas čia man pridėjo tų kilimėlių“. Teismo vertinimu liudytojo A. B. bei kaimyno A. J. parodymai laikytini patikimais, kadangi šie parodymai yra pakankamai nuoseklūs, vieni kitus patvirtina, yra logiški, iš dalies patvirtina ir pačios R. P. nurodomas aplinkybes.

Pastebėtina ir tai, jog, kaip patvirtino tyrimo metu apklausti A. B. ir A. J., R. P. atlikdama savo neteisėtus veiksmus vartojo necenzūrinį, vulgarų ir įžeidžiantį žodį kitų asmenų atžvilgiu – „(duomenys neskelbtini)“, kas šiuo atveju patvirtina aplinkybę, jog tokiu savo elgesiu pastaroji siekė šokiruoti kitus asmenis, sukelti jiems nemalonius jausmus, kas neabejotinai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. O tai, kad Pareiškėja žinojo ir suprato, jog tokius neteisėtus jos veiksmus mato kaimynas A. J. ir vis tiek taip elgėsi, leidžia pagrįstai manyti, jog ji veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad jokių naujų argumentų ar duomenų, kurie nebuvo žinomi Institucijai, priimant skundžiamą nutarimą, Pareiškėja nepateikė ir teismui, todėl vien tai, kad R. P. netenkina Institucijos priimtas sprendimas, nedaro jo neteisėtu ar nepagrįstu. Kartu teismas pastebi, kad iš nukentėjusios parodymų teisme ir duotų paaiškinimų policijos pareigūnams matyti, jog R. P. paimdama ir išmesdama nukentėjusiosios durų kilimėlį žinojo, kad pastarasis priklauso būtent nukentėjusiajai, jokių pateisinamų priežasčių šio veiksmo atlikimui R. P. nurodyti negalėjo, kas tik patvirtina, kad R. P. minėtu veiksmu siekė padaryti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (ANK 481 str. 1 d.).

Skundo nagrinėjimo teisme metu R. P. prašė iškviesti liudytoją A. J. ir jį apklausti, tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad to yra prašoma proceso dalyvių, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti duomenys, kurie patvirtins ar paneigs bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauta su kaimynu A. J., kurio paaiškinimas apie įvykio aplinkybes yra užfiksuotas tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su kaimynu (b. l. 69), todėl teismo vertinimo pakartotinai apklausti asmenį, kurio parodymai tyrimo metu jau buvo užfiksuoti, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, nėra tikslinga.

Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, teismas Pareiškėjos pateiktą versiją vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, ji paneigta bylos medžiaga, todėl sutinka su Institucijos padaryta išvada, jog R. P. kaltė, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir abejonių nekelia.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, kaip minėta, asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šioje administracinio nusižengimo byloje R. P. už ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 85 eurų dydžio, t. y. lygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, bauda.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Sprendžiant dėl R. P. paskirtos nuobaudos teisingumo, teismas įvertina tai, kad R. P. administracinį nusižengimą savo neteisėtais tyčiniais veiksmais, peržengiančiais moralės ir teisės normomis apibrėžtas ribas, atliko viešojoje vietoje, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, kas rodo, R. P. nėra linkusi prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Taip pat įvertintina ir tai, kad pagal administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus R. P. ne kartą bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už policijos pareigūnės garbės ir orumo pažeminimą (ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 56-57), kas taip pat Pareiškėją charakterizuoja neigiamai bei rodo, kad pastaroji nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtinų moralės bei elgesio normų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad R. P. paskirta administracinė nuobauda, kurios dydis lygus sankcijoje nustatytam vidurkiui, buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jos naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas bei pagrįstas, kurio keisti ar naikinti skunde (-uose) nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl R. P. skundas (-ai) netenkinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos R. P. skundo (-ų) netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.