Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1891-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2012-11-13
Bylos Nr.
2A-1891-413/2012
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-01594-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“
Atsakovas
L. P., E. S., A. Z., A. N.
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1891-413/2012;Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01594-2011-1;
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Živilė Janavičienė;(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5, 121.18
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Kauno filialo apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-260-800/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovams L. P., E. S., A. Z., A. N. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos dujos“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų L. P., V. E. S., A. Z. ir A. N. lygiomis dalimis 3479,90 Lt skolą už gamtines dujas, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 1-2).

Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas 1993 m. spalio 2 d. su buto savininke I. S. sudaryta gamtinių dujų tiekimo sutartimi dėl dujų tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini). 1994 m. spalio 23 d. I. S. mirė. Kas minėtame bute gyveno po jos mirties ir kas buvo dujų vartotojas, ieškovui nebuvo žinoma. Pagal gyventojų registro tarnybos duomenis, gyvenamąją vietą šiuo adresu yra deklaravusi I. S. duktė V. E. S.. 2008 m. vasario 13 d. šio buto ½ dalį iš varžytinių įgijo atsakovas A. Z., o ¼ dalį 2008 m. vasario 20d. paveldėjo I. S. duktė atsakovė L. P., kuri 2008 m. balandžio 14 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo ¼ dalį buto atsakovui A. N.. Už dujas paskutinį kartą buvo mokėta 2000 m. balandžio 26 d. Atsakovai A. N. ir A. Z. apie faktinio dujų vartotojo pasikeitimą ieškovo neinformavo ir nesikreipė dėl gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovo nuomone, atsakovams neatsisakius dujų tiekimo paslaugų tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai ir atsakovams tenka pareiga mokėti mokesčius už suvartotas gamtines dujas. Mokesčius atsakovai privalo mokėti proporcingai turimai patalpų daliai, dėl ko jiems tenka pareiga sumokėti ir skolą, nepriklausomai nuo to, kas gyveno tose patalpose.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino pilnai, priteisė iš atsakovų V. E. S., L. P., A. N., A. Z. po 869,98 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 Lt žyminio mokesčio ieškovui „Lietuvos dujos“ ir po 2,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisme 2011 m. spalio 11 d. buvo gautas atsakovo A. Z. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovo A. Z. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkintas, 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimas už akių panaikintas (b. l. 79-80).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš A. N. 18,84 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-07-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai, iš A. Z. 23,24 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-07-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė ir priteisė iš AB ,,Lietuvos dujos“ 54,02 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. S. ir ieškovas 1993 m. spalio 2 d. buvo sudarę gamtinių dujų tiekimo sutartį. Po I. S. mirties (1994 m. spalio 23 d.) su naujaisiais buto savininkais ir naudotojais ieškovas sutarties nesudarė ir nuo 2000 m. balandžio 26 d. (paskutinio apmokėjimo už dujas momento) iki 2010 m. balandžio 1 d. (dujų atjungimo dienos) nesiėmė tinkamų priemonių nustatyti dujų vartotojus bei nutraukti dujų tiekimą dėl nesavalaikio atsiskaitymo. Teismas sprendė, kad atsakovai A. N. ir A. Z. bute negyveno, todėl negalėjo būti dujų vartotojais. Tačiau šie atsakovai, būdami buto bendraturčiais, žinojo, jog bute įrengtas dujų įvadas, dėl ko privalo mokėti pastovią dujų kainą nepriklausomai nuo suvartoto jų kiekio. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai A. Z. buto dalį įsigijo 2008 m. vasario 13 d., o A. N. – 2008 m. balandžio 14 d., teismas nustatė, jog jiems tenkanti mokėti pastoviosios kainos už dujas dalis yra 23,24 Lt (12×2,22=26,64 Lt, 11 × 2,20=24,20 Lt, 14,05×3=42,15 Lt, viso 92,99 Lt ÷ 4 (savininkų) = tenkanti kiekvienam dalis 23,24 Lt). Kadangi A. N. buto dalies savininku tapo 2008 m. balandžio 14 d., jam tenkančią mokėti skolos dalį teismas sumažino 4,40 Lt ir priteistina suma pripažino 18,84 Lt. Vadovaudamasis CK 6.210 straipsniu, teismas priteisė iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir, atitinkamai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai rėmėsi 1993 m. spalio 2 d. Gamtinių dujų tiekimo sutarties Nr. 20403 nuostatomis, teigdamas, kad ieškovas nesiėmė visų sutartyje nurodytų priemonių ir nepagrįstai nenutraukė dujų tiekimo. Minėta sutartis buvo pasirašyta su vartotoja I. S., kuri 1994 m. spalio 23 d. mirė. Todėl nei AB „Lietuvos dujos“, nei teismas negalėjo vadovautis negaliojančios sutarties nuostatomis. Nuo 2001 m. liepos 1 d. vartotojams, nesudariusiems dujų pirkimo-pardavimo sutarties, nutraukti gamtinių dujų tiekimą dujų įmonė galėjo tik vadovaudamasi CK 6.390 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių galimas įstatymu numatytas dujų tiekimo nutraukimas, nebuvo nustatytos.

2. Teismas argumentuotai neįvertino ir nevienodai aiškino šalių rašytinius bei žodinius paaiškinimus ir nepagrįstai sprendė, kad „būtent dėl ieškovo pasyvumo nėra galimybės nustatyti tikrosios dujų suvartojimo datos, bei tuo metu galiojusių kainų suvartotų dujų kiekių“. Darydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nesirėmė ieškovo atstovo teisme duotais paaiškinimais bei pateikta rašytine informacija apie ieškovo atliktus veiksmus siekiant patikrinti gamtinių dujų vartojimą (duomenys neskelbtini) bei sudaryti sutartį dėl gamtinių dujų pirkimo-pardavimo. Iš šių paaiškinimų matyti, kad dėl ieškovas negalėjo patekti į patalpas ir patikrinti dujų skaitiklio rodmenis, kadangi į jas nebuvo įleidžiamas.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog šalių paaiškinimai bei bylos rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovai A. N. ir A. Z. bute negyveno, dėl ko neturėjo ir galimybės naudoti dujas, kadangi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nepateikta. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus. 2012 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje atsakovas A. Z. pripažino, jog žinojo, kad yra neapmokėtos buto skolos, tačiau nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, kadangi šiomis skolomis nesidomėjo, o nusipirkęs buto dalį - apie tai neinformavo dujų įmonės darbuotojų ir neužkirto kelio tolimesniam skolų didėjimui. Analogiškai elgėsi ir atsakovas A. N.. Todėl tikėtina, kad atsakovai taip pat naudojosi šiuo butu, kadangi jokių įrodymų, paneigiančių šį faktą, išskyrus pačių atsakovų paaiškinimus, nebuvo pateikta. Byloje buvo nustatyta priešingai, kad atsakovas A. Z. turėjo galimybę patekti į šį butą, kadangi būtent jis 2010 m. balandžio 1 d. sudarė dujų įmonės darbuotojams sąlygas patekti į minėtą butą ir nutraukti gamtinių dujų tiekimą bei užfiksuoti faktinius skaitiklio rodmenis (b. l. 15).

4. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tuo remiantis, bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ar butui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti. Teismas, atleisdamas du atsakovus (buto bendraturčius) nuo pareigos sumokėti įsiskolinimą už jiems nuosavybės teise priklausančiame bute sunaudotas gamtines dujas, pažeidė šio straipsnio nuostatas.

5. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šiuo atveju atsakovai A. N. ir A. Z., įsigiję nekilnojamąjį turtą, juo nesirūpino, nesidomėjo ar jame nėra skolų, tuo prisidėdami prie skolos atsiradimo. Namo savininkai bylos nagrinėjimo metu rašytiniuose ir žodiniuose paaiškinimuose teigė, jog žinojo, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame bute kažkas gyvena, tačiau nuo pat šio buto įsigijimo nesidomėjo šia aplinkybe, nesikreipė į jokias institucijas dėl gyventojų iškeldinimo. Tokie buto savininkų (atsakovų) konkliudentiniai veiksmai reiškia, kad jie sutiko dėl buto gyventojų naudojimosi jiems bendra daline nuosavybe priklausančiu turtu, taigi ir šiam butui teikiamomis komunalinėmis (dujų tiekimo) paslaugomis. Todėl tikėtina, kad atsakovai, kaip buto bendraturčiai, buvo suinteresuoti tuo, kad šiame bute gyvenantys asmenys rūpintųsi jų nekilnojamuoju turtu. Šios aplinkybės patvirtina atsakovų nerūpestingumą ir kaltę dėl susidariusio įsiskolinimo. Atsakovai privalėjo rūpintis, kad jų sutikimų šiame bute gyvenantys asmenys (gal būt netgi nuomininkai) mokėtų už šiam butui tiekiamas paslaugas, tačiau tokių duomenų nebuvo pateikta. Atsakovai netgi nepasirūpino tuo, kad su jais arba faktiniais buto naudotojais būtų pasirašyta Gamtinių dujų tiekimo sutartis. Todėl dėl skolos už suvartotas gamtines dujas atsiradimo yra atsakingi būtent namo savininkai, šiuo atveju atsakovai, iš kurių visa skola ir turėjo būti priteista.

6. Vartotojo pareigą mokėti už faktiškai sunaudotą dujų kiekį pagal dujų apskaitos prietaisų rodmenis numato CK 6.388 straipsnis. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 4-89 patvirtintų gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo 25 punktas (aprašo redakcija, galiojusi iki LR energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1-54 patvirtintų Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo 46 p.) numatė, kad „buitinis vartotojas už patiektas, bet sutartyje nustatytu terminu neapmokėtas, dujas moka mokėjimo dieną galiojančiomis dujų kainomis“. Paskutinis skaitiklio rodmuo buvo užfiksuotas 2010 m. balandžio 1 d. (b. 1. 15). Todėl pagal šį skaitiklio rodmenį ir tuo metu galiojančiomis kainomis buvo apskaičiuota susidariusi skola už suvartotas ir neapmokėtas gamtines dujas (b. 1. 16), dėl ko skolos susidarymo laikotarpis šiuo atveju nėra reikšmingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo motyvas dėl ieškinio dalies netenkinimo, vadovaujantis tuo, kad „dėl ieškovo pasyvumo nėra galimybės nustatyti tikrosios duju suvartojimo datos, bei tuo metu galiojusių kainų suvartotų dujų kiekių“, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

7. Kauno rajono apylinkės teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų ieškovui klausimą, vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tačiau neaišku kuo remiantis padarė išvadą, kad ieškovas yra valstybė ir taikė LR teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 1-2). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Apeliantas pripažįsta faktines aplinkybes, kad nuo 2000 m. balandžio 26 d. dujų apskaita nebuvo tikrinama, o A. N. buto dalies savininku tapo tik 2008 m. balandžio 14 d., tačiau skolą jam paskaičiavo už visą dujų suvartotą kiekį. Dujų pirkimą-pardavimą reglamentuoja sutarčių teisė ir CK 6.383-6.391 straipsnių nuostatos, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių teisinius santykius, dėl ko nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad šiuo atveju teismas privalėjo vadovautis CK 4.76 straipsniu ir iš visų savininkų išieškoti už visą nuo 2000 m. sunaudotą dujų kiekį. Be to, reikalavimas sumokėti dujų kainą visiems savininkams lygiomis dalimis ir dabar galiojančiomis kainomis, nors dujos buvo tiektos prieš dešimtmetį, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir teisingumo principams. Byloje turi būti taikomos tos materialinės teisės normos, kurios galiojo ginčijamo santykio metu. Dujos buvo parduotos iki 2010-04-01, kada dujų tiekimas buvo nutrauktas.

2. Dėl procesinių teisės normų nesilaikymo. Teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir savo įsitikinimą grindė visapusišku ir objektyviu visų svarbių aplinkybių įvertinimu (CPK 185 str. l d.). Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys dėl procesinės teisės normų pažeidimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. P. prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina faktinę aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 26 d. (t. y. nuo momento, kada buvo skaičiuojama skola už dujas) iki 2010 m. balandžio 1 d. (kuomet buvo nutrauktas dujų tiekimas į butą (duomenys neskelbtini) minėtame bute atsakovė negyveno. Nuo 1979 m. ji gyveno ir dirbo Birštone. 1/4 dalį buto atsakovė paveldėjo 2008 m. vasario 20 d. ir tų pačių metų balandžio 14 d. šią dalį padovanojo atsakovui A. N.. Atsakovas A. Z. 1/2 buto dalį, priklausiusią V. E. S., įgijo 2008 m. vasario 20 d., t. y. anksčiau, nei atsakovė paveldėjo 1/4 dalį šio buto. Paveldėjimą dėl 1/4 dalies buto atsakovė priėmė tik po to, kai sužinojo, jog pusę minėto buto varžytinėse nupirko A. Z., ir baimindamasi, kad jos neįgali sesuo V. E. S. gali prarasti bet kokį gyvenamąjį plotą. Sutarusi su A. N., kad V. E. S. galės gyventi šiame bute, pastarajam 2008 m. balandžio 14 d. padovanojo savo paveldėtą dalį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumokėjo pusę visos ieškovo reikalautos sumos, nors neturi nuosavybės teisių į butą ir tik trumpą laikotarpį (nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2008 m. balandžio 14 d.) nuosavybės teise valdė 1/4 dalį nekilnojamojo turto, mano, jog neprivalo apmokėti dabartinių buto savininkų skolų už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 3479,90 Lt skolą už patiektas dujas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), susidariusią per laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. (t. 1, b. l. 16). Su buto savininke I. S., mirusia 1994 m. spalio 23 d., ieškovas 1993 m. spalio 2 d. buvo sudaręs Gamtinių dujų tiekimo sutartį (t. 1, b. l. 5-6). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šio buto bendraturčiai yra trys asmenys – atsakovai A. Z., įgijęs ½ dalį buto 2008 m. vasario 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu; A. N., įgijęs ¼ dalį buto 2008 m. balandžio 14 d. dovanojimo aktu ir mirusi buto savininkė I. S., kuriai registruotos nuosavybės teisės į likusią ¼ dalį buto. Iki 2008 m. vasario 13 d. (turto dalies pardavimo iš varžytinių momento) ir 2008 m. vasario 20 d. (paveldėjimo liudijimo išdavimo atsakovei L. P. momento) nuosavybės teisės po ½ dalį buto buvo registruotos I. S. ir jos dukters atsakovės V. E. S. vardu (t. 1, b. l. 7-9). Faktinis dujų vartotojas byloje nebuvo nustatytas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas sumažino savo reikalavimus, kadangi atsakovės V. E. S. ir L. P. prašomas priteisti iš jų sumas ( po 869,98 Lt skolą už dujas ir po 26 Lt žyminio mokesčio) sumokėjo gera valia, todėl likusią skolos dalį 1739,94 Lt ir 52 Lt žyminį mokestį ieškovas prašė lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų A. Z. ir A. N. ( t. 1, b. l. 73-76, 127, 129). Teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir atsižvelgdamas į nuosavybės teisės įgijimo laikotarpį bei konstatavęs, kad atsakovai faktiškai bute negyveno, priteisė iš atsakovų pastoviąją suvartotų dujų kainos dalį, o reikalavimą dėl kintamos kainos dalies priteisimo atmetė ( t. 1, b. l. 115, 138, 139). Ieškovas apeliaciniu skundu prašė sprendimą panaikinti ir priteisti iš atsakovų A. Z. ir A. N. likusią (kintamą) 1697,86 Lt skolos dalį lygiomis dalimis (t. 1, b. l. 146).

Dėl ginčui taikytinų materialinės teisės normų nesant dujų tiekimo (pirkimo-pardavimo) sutarties

CK 6.181 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų nustatyta forma. Energijos (taigi ir dujų) (CK 6.391 str.) pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą reglamentuoja civilinio kodekso septintasis skirsnis. Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo-vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų ( CK 6.384 str. 1 d.). Remiantis nurodytu, yra pagrindas išvadai, kad rašytinės dujų pirkimo-pardavimo sutarties formos nesilaikymas neatleidžia šalies (dujų tiekėjo ar vartotojo) nuo tinkamo savo prievolių vykdymo, kadangi, kaip jau minėta, sutartis laikoma sudaryta prijungus vartotojo įrenginius prie dujų tiekimo tinklų (CK 6.200 str. 1 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio 1 dalies ir 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas butų savininkai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) ir privalo proporcingai savo daliai mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovai A. Z. ir A. N. yra buto, į kurį iki 2010 m. balandžio 1 d. ieškovas tiekė dujas, bendraturčiai, todėl nuo buto įsigijimo dienos jiems pagal įstatymą teko pareiga proporcingai savo daliai apmokėti buto išlaikymo išlaidas ir mokėti mokesčius. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą iš dalies, nenurodė įstatymo, kuris turėjo būti taikomas ginčo atveju, dėl ko neteisingai sprendė, kad atsakovai turi atlyginti ieškovui tik dalį nuostolių (CK 6.245 str. 3 d., 6.251 str. 1 d., CPK 265 str. 1 d.).

Dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Bylos duomenimis, atsakovai A. Z. ir A. N. buto ½ dalies ir ¼ dalies savininkais tapo atitinkamai 2008 m. vasario 13 d. ir 2008 m. balandžio 14 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuo turto įsigijimo atsakovai bute negyveno ir dujų vartoti negalėjo, tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, šios išvados konkrečiais įrodymais nepagrindė ir apsiribojo pasakymu, kad ši aplinkybė įrodyta šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi ieškovui teko pareiga įrodyti dujų tiekimo ir skolos atsiradimo faktą, atsakovams - aplinkybes, dėl kurių civilinė atsakomybė yra negalima. Atsakovai šių aplinkybių neįrodinėjo ir jų atsakomybę šalinančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad netgi nustačius byloje faktą, jog ieškovai savo patalpomis nesinaudojo, tai neatleidžia jų nuo pareigų, numatytų CK 4.76 ir 4.82 straipsniuose. Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl nuostolių (skolos) dydžio

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu nuostolių dydžio negalima tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Skolos paskaičiavimo lentelė ( t.1, b. l. 16) patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. už ginčo bute suvartotus 2614 kub. m buvo apskaityta 3479,90 Lt skola (107,84 Lt skola už pastoviąją kainos dalį ir 3 372,06 Lt skola už kintamą kainos dalį). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta ieškovo argumentus dėl kainos nustatymo už vieną suvartotą kub. m. dujų ( 1,29 Lt), dėl ko spręstina, kad kiekvieną mėnesį vidutiniškai buvo suvartota 21,78 m³ dujų (2614 m³ / 10 metų = 261,4 m³ per metus / 12 mėn. = 21,78 m³ per mėnesį). Tokiu būdu atsakovui A. Z. tenkanti mokėti dalis nuo buto įsigijimo datos (nuo 2008-02 mėn.) sudarytų 823,49 Lt, iš kurių 92,99 Lt pastovioji kainos dalis ir 730,50 Lt kintama kainos dalis ( 26 mėn. x 21,78 m³ po 1,29 Lt lygu 823,49 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra ½ dalies patalpų savininkas, proporcingai jam tenkanti skolos dalis sudaro 411,75 Lt (823,49 Lt : 2). Atsakovas A. N. patalpų dalį įgijo 2008 m. balandžio mėn., todėl jam pagal aukščiau nurodytą skolos skaičiavimo tvarką nustatytina 674,40 Lt skola, iš kurios 88,59 Lt už pastovią dujų kainos dalį ir 674,40 Lt už kintamą dujų kainos dalį (24 mėn. x 21,78 m³ po 1,29 Lt), iš viso 762,99 Lt. Taigi jam proporcingai turimų patalpų daliai tenkanti skolos dalis sudaro 190,75 Lt (762,99Lt : 4).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu iš dalies, dėl ko Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimas pakeistinas, padidinant ieškovui priteistas iš atsakovų sumas taip: iš A. N. iki 209,59 Lt, iš A. Z. iki 434,99 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pakeitus, atitinkami pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinys atsakovo A. Z. atžvilgiu tenkintas 50 proc. o A. N. atžvilgiu 24 proc. Ieškovas sumokėjo 104 Lt žyminį mokestį (1 t. b. l. 3) pirmosios instancijos teisme ir 71 Lt žyminį mokestį paduodant apeliacinį skundą (iš viso 175 Lt). Dalį žyminio mokesčio, t.y. 52 Lt, atlygino kitos atsakovės. Ieškovo reikalavimai patenkinti 37 proc. apimtyje, todėl ieškovui atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 45,51 Lt, kuri priteistina iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš atsakovo A. N. 1/3 dalis arba 15,17 Lt, iš atsakovo A. Z. 2/3 dalys arba 30,34 Lt (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovas A. N. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Lt išlaidų (t. 2, b.l. 3), todėl atitinkamai atmestų ieškovo reikalavimų daliai atsakovui A. N. priteistina 228 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (300 Lt x 76 proc.) (CPK 98 str.). Ryšium su procesinių dokumentų siuntimu valstybė turėjo 61,68 Lt išlaidų (t. 1, pažyma apie išlaidas), kurios proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš ieškovo 38,85 Lt, iš atsakovo A. Z. – 15,22 Lt (CPK 96 str. 1, 2 dalys). Atsakovas A. N. nuo 7,61 Lt išlaidų sumokėjimo atleistinas pagal įstatymą (CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos dujos“, į. k. 120059523, iš atsakovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 209,59 Lt (du šimtus devynis litus 59 ct) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,17 Lt (penkiolika litų 17 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos dujos“, į. k. 120059523, iš atsakovo A. Z., gim. 1946 m. gruodžio 24 d., 434,99 Lt (keturis šimtus trisdešimt keturis litus 99 ct) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,34 Lt (trisdešimt litų 34 ct) žyminio mokesčio ir 15,22 Lt (penkiolika litų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo AB ,,Lietuvos dujos“ (į. k. 120059523) 38,85 Lt (trisdešimt aštuonis litus 85 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu,

Priteisti atsakovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo AB ,,Lietuvos dujos“, į. k. 120059523, 228 Lt (du šimtus dvidešimt aštuonis litus) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas