- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-162-327/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12885-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- L. B.
- Advokatai
- Alvyda Rima Medišauskienė
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 17 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo G. B. atžvilgiu, pagrobė svetimą turtą, o būtent: koja įspirdamas į veidą nukentėjusiajam G. B., nuo ko šis nukrito ant trinkelių, ir tokiais veiksmais padarydamas jam muštinę žaizdą pakaušyje, lūpų sumušimą, kairio skruosto sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ištraukė iš kišenės ir pagrobė svetimą, nukentėjusiajam G. B. priklausantį, turtą – mobilaus ryšio telefoną „Nokia RM - 944“ su SIM kortele – bendros 31 Eur vertės.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą L. B. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl 2016 m. kovo 17 d. įvykdyto plėšimo ir paskirti bausmę. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam pagal BK 180 straipsnio 1 dalį skirta sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytas mažesnis už vidurkį. Atsižvelgta ir į tai, kad anksčiau skirtomis švelnesnėmis bausmėmis ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes kaltinamasis ir toliau daro nusikaltimus, kas rodo jo nenorą pasitaisyti ir daryti išvadas iš anksčiau paskirtų bausmių, todėl nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.Apeliaciniame skunde nuteistasis L. B. prašo sušvelninti bausmę netaikant laisvės atėmimo. Nuteistasis teigia, jog nusikalstamą veiką padarė keturi asmenys, tačiau teismas nuteisė tik L. B.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis L. B. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas L. B. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas L. B. bausmę už jam inkriminuotą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. B. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas šešis kartus, penkis iš jų už nusikaltimus nuosavybei, kas jį charakterizuoja itin neigiamai. Nuteistasis eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, o tai rodo jo neatsakingą požiūrį į taisyklių laikymąsi. L. B., nors yra jauno darbingo amžiaus, tačiau nedirba, jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, yra nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, kad anksčiau paskirtos bausmės nepadarė poveikio L. B. elgesiui. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiama baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad ankstesnės bausmės nepakeitė kaltinamojo polinkio nusikalsti, ir jam parinko griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Be to, skirdamas L. B. bausmę, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas smurtinis nusikaltimas, ir į paminėtas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Į aplinkybę, kad nuteistasis kaltę pripažįsta ir gailisi, pirmos instancijos teismas nuosprendyje atsižvelgė ir ją tinkamai įvertino. Teisėjų kolegija pažymi, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra pakankamai motyvuotas, mažesnis, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, numatytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikiamoms sąlygoms, nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė sumažinta trečdaliu.Apylinkės teismas įvertino ir galimybę taikyti L. B. BK 75 straipsnio nuostatas. Minėto straipsnio nuostatos asmeniui gali būti taikomos, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias nuostatas taikyti L. B. nėra pagrindo dėl jau aukščiau paminėtų aplinkybių, kurios charakterizuoja jį kaip linkusį nusikalsti. Tai rodo, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai ją atliekant.Apeliantas nurodo, jog nusikalstamą veiką padarė keturi asmenys, tačiau teismas nuteisė tik L. B. Atmesdamas šį skundo argumentą, aukštesniosios instancijos teismas pažymi, jog peržiūrėdamas skundžiamą nuosprendį, teismas nepasisako dėl asmenų, kurie nėra padavę apeliacinio skundo ir dėl kur nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kitų asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką neturi reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, teismas aplinkybės, jog veiką padarė bendrininkų grupė, nepripažino kaip sunkinančios L. B. atsakomybę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. B. bausmę, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka bausmės paskirtį. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė yra neproporcingai griežta. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. NTP-7-1263, kurioje nurodoma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam L. B., išlaidas sudaro 34,74 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo L. B. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.