- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-414-436/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- T. V.
- Skolininkas
- T.
Procesinių sprendimų kategorija 129.4; 122.4 Pirmosios instancijos teismo teisėja
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
2011 m. vasario 3 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio R. V. atskirąjį skundą dėl 2010 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civlinėje byloje Nr. 2-2247-774/2010 pagal pareiškėjo T. V. skundą dėl anstolio R. V. veiksmų ir anstolio R. V. prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. V. patikslintu skundu dėl antstolio R. V. veiksmų prašė sumažinti antstolio reikalaujamų vykdymo išlaidų sumą iki 341,80 Lt, o likusią vykdymo išlaidų sumos dalį 382,40 Lt pripažinti nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašė iš antstolio priteisti 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Antstolis R. V. prašė teismo priteisti iš skolininko T. V. 724,20 Lt vykdymo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjo T. V. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų patenkino, antstolio R. V. prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo patenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas 200 Lt baudos išieškojimą pagal Kauno m. VPK VP EPT 2009 m. rugsėjo 3 d. išduotą nutarimą Nr. 440521, pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 p., nes neišsiuntė skolininkui siūlymo per jo nustatytą terminą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas geruoju, nors privalėjo tai padaryti. Teismas nutartyje nurodė, kad antstolis nesilaikė CPK 611 staipsnyje nustatytos tvarkos informuoti skolininką apie vykdymo išlaidų dydį ir suteikti jam terminą šioms išlaidoms apmokėti arba jų dydžiui ginčyti. Taip pat nustatyta, jog antstolis, išsiaiškinęs skolininko darbo vietą bei išsiuntęs darbovietei patvarkymą dėl piniginių lėšų išieškojimo, toliau atliko veiksmus, kurie nebuvo reikalingi, t. y. pateikė užklausas kredito įstaigoms dėl skolininko piniginių lėšų sąskaitų, VĮ Registrų centrui, VĮ Regitrai, Gyventojų registro tarnybai dėl duomenų apie skolininką bei jo turimą turtą, priėmė turto arešto aktą bei patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į anstolio depozitinę sąskaitą, patvarkymą dėl duomenų pateikimo, tokius veiksmus teismas pripažino pertekliniais (CPK 663 str.). Nustatęs aukščiau paminėtus pažeidimus, teismas nusprendė, kad atlygis už antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą - 261,80 Lt bei išlaidos, susijusios su skolininko asmens ir kitų duomenų patikrinimu, nepriteistinos. Pirmosios instancijos teismas sumažino antstolio paskaičiuotą vykdymo išlaidų sumą ir priteisė 94 Lt vykdymo išlaidų (pagal SVI 47 p. suma suapvalinta): 60 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų ir 15 Lt papildomų vykdymo išlaidų, išlaidos indeksuotos, pritaikius 25,2% vartojimo kainų indekso procesntinį dydį. Taip pat tenkintas pareiškėjo prašymas iš anstolio priteisti 600 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Antstolis R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 lapkričio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė SVI 5 punktą ir padarė išvadą, kad siūlymas skolininkui sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas turėjo būti siunčiamas. SVI 5 p. yra aiškiai nurodyta, kad išieškojimuose iki 200 Lt toks siūlymas skolininkui nėra siunčiamas, tokios kategorijos bylose nesiunčiami ir raginimai įvykdyti sprendimą. Teismo išvada, kad vykdomasis dokumentas dėl 200 Lt baudos iešieškojimo priskirtinas vykdomųjų dokumentų kategorijai nuo 50 Lt iki 200 Lt (SVP 1 lentelė) nukrypsta ir teismų praktikos dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo ( Kauno apygardos teismo 2010-03-31 nutartis c. B. Nr. 2S-690-390/2010, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-03 c.b. Nr. 2-22949-773/2009, 2010-02-18 nutartis c.b. nr. 2-6923-587/2010, 2009-09-21 nutartis c.b.2-22115-848/2009, 2009-09-04 nutartis c.b. 2-21090-615/2009).
2. Antstolis, vadovaudamasis imperatyviomis įstatymų normomis, privalo tinkamai vykdyti jam valstybės pavestą pareigą ginti kreditorių interesus, imtis visų priemonių, reikalingų tinkamam vykdomosios bylos užbaigimui. CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyti apribojimai savaime nekliudo antstoliui taikyti kitas CPK 624 straipsnio 2 dalyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones.
3. Teismas nevertino byloje esančio įrodymo – siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas, kuris skolininkui buvo pateiktas 2009 m. gruodžio 23 d. ir ko pasekoje antstolis kreipėsi su pareiškimu į Kauno m. apylinkės teismą, prašydamas jas priteisti. Teismo išvada, kad 2009 m. gruodžio 11 d. patvarkymais antstolis nepagrįstai areštavo skolininko lėšas, reikalingas išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepagrįsta. Kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-285/2007, lėšos, numatytos išieškoti vykdymo išlaidoms padengti, vykdymo veiksmų atlikimo metu yra pervedamos į antstolio sąskaitą, kurioje yra saugomos. Po pervedimo į šią sąskaitą jos netampa antstolio nuosavybe.
4. Anstolis, vykdydamas įstatymo numatytą pareigą, privalo proceso šalims išsiųsti patvarkymų nuorašus (LR CPK 605 str.). Todėl patvarkymų nuorašo darymo išlaidos ir pašto išlaidos priskirtinos prie palpildomų vykdymo išlaidų ir turi būti atlygintos.
5. Teismas, priteisdamas iš antstolio 600 Lt pareiškėjui išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pažeidė LR CPK 443 str. 6 d. Minėto straipsnio 6 dalis nustato bendrą taisyklę, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingąja teisena nėra atlyginamos, išimtis – tais atvejais, kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Procesinės teisės normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, antstoliui neturėtų būti taikomos, nes antstolis civilinėje byloje negali turėti jokio suinteresuotumos bylos baigtimi, nes jis vykdo valstybės pavestą pareigą, veikia ne savo, o iešieškotojo naudai, kad būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Be to, atsižvelgiant į CPK 98 str. 2d. teismas, turėjo patikrinti, ar išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto LR teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Pagal minėtų rekomendacijų 8.15, maksimalus dydis už atskirąjį skundą yra 400 Lt.
Atsiliepimas
Pareiškėjas T. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai pripažino, kad antstolis privalėjo siųsti skolininkui pasiūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, o to nepadarius, buvo pažeistos skolininko teisės, atimta galimybė sužinoti apie pradėtą vykdymą bei geranoriškai sumokėti skolą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2009 m. gruodžio 11 d., kai buvo surašytas vykdymų išlaidų paskaičiavimo aktas, nežinojo apie pradėtą vykdymo procesą ir neturėjo galimybės įrodyti, kad galėtų lengvai padengti skolą. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis vykdymo išlaidas išieškojo neturėdamas teismo leidimo. Be to antslolio veiksmai areštuojant ir pervedant į savo depozitinę sąskaitą skolą kartu su priskaičiuotomis vykdymo išlaidomis yra nepagrįsti. Pareiškėjas atsiliepime tvirtina, kad antstolis turi akivaizdų pranašumą ginčuose su teisinio išsilavinimo neturinčiu pareiškėju, kuris turėjo pasinaudoti advokato pagalba ir patyrė 600 Lt išlaidų.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) nustato LR CPK VI dalies normų taikymo tvarką, vykdant įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką (CPK 583 str.). Instrukcijos 5 p. nustatyta: jeigu raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, antstolis išieškojimuose iki 200 litų siunčia siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, raginimas skolininkui nesiunčiamas, kai vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.
Nagrinėjamoje byloje skolininkui baudos terminas buvo nustatytas, todėl vykdomojoje byloje antstolis raginimo skolininkui siųsti neprivalėjo. Tačiau pagal Instrukcijos 5 p. antstolis turėjo pareigą išsiųsti skolininkui siūlymą sumokėti skolą (200 Lt baudą) ir vykdymo išlaidas, laikytis CPK 611 straipsnyje nustatytos vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos. Šio straipsnio 1 dalyje yra numatyta antstolio pareiga išsiųsti skolininkui raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Siūlyme antstolis turi nurodyti išlaidų dydį ir pasiūlyti per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Kaip matyti iš civilinės ir vykdomosios bylos medžiagos, antstolis 2009 m. gruodžio 11 d. atliko vykdymų išlaidų paskaičiavimą ir 2009 m. gruodžio 11 d. patvarkymais areštavo banko sąskaitose buvusias skolininko lėšas 924,20 Lt sumai (200 Lt skola, 724,20 Lt paskaičiuotos vykdymo išlaidos), nurodė šias lėšas pervesti į antstolio sąskaitą ir tik 2009 m. gruodžio 22 d. surašė pasiūlymą skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas pervedant jas į antstolio depozitinę sąskaitą, t. y. kai banko įstaigoms jau buvo duoti atitinkamai pavedimai pervesti skolininko lėšas į antstolio sąskaitą ir, kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0147/09/04480 duomenų, 2009 m. gruodžio 22 d. skola ir antstolio vykdymo išlaidos jau buvo išieškotos. Be to 2009 m. gruodžio 11 d. antstolis, nustatęs skolininko darbo vietą priėmė ir patvakymą, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietę išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio sumas ir skolos, ir vykdymo išlaidų išieškojimui. Taigi Instrukcijos 5 p., CPK 611 straipsnyje numatyta antstolio pareiga negali būti pripažina tinkamai įvykdyta tinkmai, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Nustačius, kad vykdydamas 200 Lt baudos išieškojimą iš skolininko, antstolis pažeidė Instrukcijos 5 p., CPK 611 straipsnio nustatytą tvarką, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą ir vykdomosios išlaidos, susijusios su skolininko asmens ir kitų duomenų patikrinimu bei patvarkymų nuorašų siuntimu nepriteistinos (Instrukcijos 51 p.).
Antstolio argumentas, kad pagal SVI 5 p. 200 Lt suma nepriskirtina sumai ,,iki 200“ litų, atmestinas kaip nepagrįstas. Tokią išvadą kolegija daro sistemiškai aiškindama Instrukcijos 5 p. ir 38 p. 1 lentelės, nustatančios vykdymo išlaidų nurodytus dydžius. Instrukcijos 1 lentelėje išieškotinos sumos dydis nurodytas intervalais ,,nuo 50 litų iki 200 litų“ (3 eilutė) ir ,,nuo 200 litų iki 1000 litų“ (ketvirta eilutė). Dėl tokio netikslaus apibrėžimo, 200 litų suma galėtų būti priskirta ir 3, ir 4 eilutei. Tačiau 200 Lt sumos priskyrimas 3 ar 4 eilutėje nurodytam intervalui sukeltų skirtingas pasekmes, nes skirasi lentelėje nurodytų bendrųjų vykdymo išlaidų ir atlyginimo antstoliui dydžiai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei remdamasis loginiu teisės aiškinimu, konstatuoja, kad Instrukcijos 38 p. 1 lentelės 3 eilutėje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai taikytini, kai išieškoma bauda yra iki 200 Lt imtinai, o 4 eilutėje – kai išieškoma bauda viršija 200 Lt, t.y. nuo 200,01 Lt, atitinkamai ir kitose eilutėse. Tokį aiškinimas taikomas ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2010-11-22 nutartis c. b. Nr. 2S-1845-601/2010, Vilniaus apygardos teismo 2010-11-16 nutartis c.b. nr. 2S-1367-302/2010). Atsižvelgus į minėtą, Instrukcijos 5 p. nurodyta suma ,,iki 200 litų“ laikytina suma iki 200 Lt imtinai. Pripažintina, kad kai kuriose bylose gali pasitaikyti skirtingų Instrukcijos nuostatų aiškinimo ir taikymo, tačiau atskirajame skunde nurodytos pirmosios instancijos teismo nutartys nebuvo revizuotos aukštesnės instancijos teismo, todėl teisėjų kolegija nesivadovauja jose atliktu teisės normų aiškinimu ir taikymu.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas vykdymo išlaidas, nepagrįstai vadovavosi Instrukcijos 1 lentelės 4 p., o ne 3 p. ir nustatė 60 Lt priteistinų būtinųjų vykdymo išlaidų. K. I. 1 lentelės 3 p. yra numatyta 50 Lt vykdymo išlaidų suma yra mažesnė negu teismo apskaičiuota ir priteista, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 313 straipsniu, draudžiančiu dėl apelianto priimti blogesnę, negu skundžiama nutartį, kai teismo nutartį skundžia tik viena iš šalių, pirmosios instancijos teismo priteistos vykdymo išlaidų sumos nemažina.
Pagal CPK 51 straipsnio, reglamentuojančio atstovavimą teisme, 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, gali naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba tiek, kiek tai neprieštarauja Antstolių įstatymo ir kitų įstatymų nuostatoms. Tais atvejais, kai antstolis, kreipdamasis į teismą, nevykdo valstybės jam pavestų funkcijų, kurias atlikti įpareigotas įstatymo, jis gali vesti savo bylą tiek pats, tiek pavesti tai daryti atstovui arba dalyvauti byloje kartu su atstovu ir reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje antstolis A. Z. v. UAB“G4S Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-448/2008). Vadovaujantis šioje kasacinės instancijos nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl antstolio teisės reikalauti išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atmestini antstolio argumentai, kad dalyvaujančių byloje asmenų išlaidos bylose, išnagrinėtose ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos ir netaikoma CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinterestuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi interesai.
Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinterestuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 str. 6 d.). Prašoma priteisti iš antstolio 600 Lt suma išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Tačiau teismas, priteisdamas šias išlaidas, privalėjo vadovautis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad skaičiuojant maksimalią sumą yž advokato paslaugas surašant atskirąjį skundą, teismas turėjo vadovautis šių rekomendacijų 7, 8.15 p. ir taikyti 0,5 koeficientą. Skaičiuojant šį dydį, pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri yra 800 Lt, todėl pareiškėjui priteistina maksimali suma už advokato pagalbą yra 400 Lt (800x0,5).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytus argumentus, atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui T. V. iš antstolio R. V. priteista 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pakeisti. Šią dalį išdėstyti taip: priteisti iš anstolio R. V., buveinės adresas (duomenys neskelbtini) pareiškėjo T. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.