Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio statybų sprendimai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2018 m. rugpjūčio 6 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Prieštaravimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei tenkinamas.

LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013 ir kt.). Mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Iš paskutinio teismui atsakovės pateikto 2018 m. liepos 31 d. balanso duomenų matyti, kad UAB „Panevėžio statybų sprendimai“ priklausančio turto vertė yra 63 563 Eur. Ilgalaikis turtas, kuris yra tik materialus, sudaro – 6 878 Eur, trumpalaikis turtas – 56 685 Eur (atsargos - 2 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 56 609 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 74 Eur). Tuo tarpu įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams minėto balanso duomenimis aptariamuoju laikotarpiu sudarė 56 001 Eur. Taigi, įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Teismas pažymi, jog beveik visą atsakovės įmonės trumpalaikio turto dalį (56 609 Eur) sudaro pirkėjų skolos. Atkreiptinas dėmesys, kad šios pirkėjų skolos sudaro 89 procentus viso įmonės turto. Tai reiškia, kad įmonė yra didžiąja dalimi priklausoma nuo pirkėjų – kitų asmenų finansinės padėties ir jų galimybių grąžinti atsakovei lėšas, kad ji galėtų tinkamai vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Šią aplinkybę iš esmės pripažino ir atsakovės įmonės direktorius I. S. atsiliepime į ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, teismo vertinimu, realiai gautinų debitorinių reikalavimų suma yra mažesnė nei nurodoma minėtos dienos įmonės balanse. Bendrovių skolingų UAB „Panevėžio statybų sprendimai“ sąraše matyti, kad debitorinės skolos sudaro 34 702,22 Eur. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012, 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2014). Šiuo atveju pati atsakovė nurodė, jog įmonėje susidarė sudėtinga situacija dėl nemokių debitorių ir pateikė teismui duomenis, kad yra kreipusi į Panevėžio apylinkės teismą tik dėl 20 710,72 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus ir 1 529,41 Eur delspinigių priteisimo iš UAB „Ortitas“, tačiau kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių debitorinių skolų iš kitų turimų skolininkų atgavimo perspektyvą, nepateikė. Taigi, nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti kitų debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovės per vienerius metus gautinos sumos yra 22 240,13 Eur, o viso trumpalaikio turto vertė sudaro 22 316,13 Eur.

Iš ieškovo byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad UAB „Panevėžio statybų sprendimai“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išraše esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės bendrovė yra dviejų transporto priemonių – Volkswagen Caravelle 2,5 TDI ir Skoda Octavia 2,0 TDI, valdytoja, bet ne savininkė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo yra lizingo davėjo nuosavybė (CK 6.567 straipsnis); pagal bendrąją taisyklę lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas, todėl įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1478-407/2017, 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1866/2011 ir kt.). Atsakovės vadovo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsiskolinimų tiekėjams sąrašas, taip pat 2018 m. sausio 8 d. susitarimas (duomenys neskelbtini) prie lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018 m. sausio 8 d. susitarimas (duomenys neskelbtini) prie lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog likęs bendrovės įsiskolinimas pagal minėtas abi lizingo sutartis sudaro 2 061,96 Eur, todėl bendrovės realiai turimo turto vertė mažintina šia suma. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovės ilgalaikio turto vertė sudaro 4 816,04 Eur (6 878 Eur - 2 061,96 Eur). Taigi, konstatuotina, jog visa atsakovės turto vertė yra 27 132,17 Eur (22 316,13 Eur trumpalaikis turtas ir 4816,04 Eur ilgalaikis turtas).

Paminėta, kad sprendžiant dėl bendrovės mokumo, būtina nustatyti jos pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydį. Iš teismui pateikto 2018 m. liepos 31 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 56 001 Eur. Iš atsakovės vadovo pateiktos 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsiskolinimų tiekėjams suvestinės nustatyta, jog šiuo metu pradelsti įmonės kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 28 432,04 Eur. Viešai prieinamais duomenimis teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui sudaro 8 051,77 Eur, ir ši suma nėra įtraukta į bendrovės pateiktą pradelstų įsipareigojimų sąrašą, todėl teismas vertina, jog balanse įrašytas atsakovės įmonės per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kreditoriams dydis yra realus atsakovės pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydis. Nustačius, kad bendrovės turimo turto vertė sudaro 27 132,17 Eur, o pradelstų įsipareigojimų suma 56 001 Eur, yra pagrindas spręsti, kad UAB „Panevėžio statybų sprendimais“ yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Nesutikimą su ieškovo pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovės vadovas grindė aplinkybe, jog bendrovė pagal esamą situaciją pajėgi toliau vykdyti veiklą ir grąžinti skolas. Tačiau, siekdama pagrįsti įmonės veiklos perspektyvas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kaip ir nepateikė įrodymų apie šiuo metu vykdomas sutartis, sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų, kredito įstaigose esančių bendrovės sąskaitų, iš kurių galima būtų spręsti apie piniginių srautų bendrovėje dinamiką ar kt., ir kurie patvirtintų įmonės galėjimą ne tik vykdyti įsipareigojimus, bet ir juos mažinti. Priešingai, iš 2018 m. liepos 31 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad bendrovė nuo 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. liepos 31 d. patyrė 6 131 Eur nuostolį. Atsakovės veikla buvo nuostolinga ir 2016 metais. Pažymėtina, kad veiklos vykdymas pats savaime nėra rodiklis, patvirtinantis įmonės galėjimą ne tik vykdyti savo įsipareigojimus, bet ir juos mažinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas iš bankroto instituto tikslų yra savalaikis nemokių įmonių pašalinimas iš rinkos, taip užtikrinant esamų ir būsimų kreditorių interesus, kurie nežinodami apie įmonės finansinę situaciją teiktų jai prekes ar paslaugas. Atsisakymas pripažinti nemokiu pagal ĮBĮ skolininką, kuris balansuoja ties įstatyme apibrėžta nemokumo riba, vien tuo pagrindu, kad jis sąžiningai ar nesąžiningai tikisi, kad įmonės finansinė padėtis dėl įgyvendinamų projektų pasitaisys, reikštų kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros pažeidimą.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas vertina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra stabili, įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikino pobūdžio, atsakovės įsiskolinimai tiek kreditoriams, tiek valstybės biudžetui didėja, o atsakovės ūkinės komercinės veiklos rezultatai neatspindi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir išanalizavęs pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad UAB „Panevėžio statybų sprendimai“ keltina bankroto byla LR įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. konstatuojant, kad įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Administruoti atsakovės įmonės bankroto procedūrą skirtina bankroto administratorė UAB „Finresta“, kurios kandidatūra atrinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Iškėlus UAB „Panevėžio statybų sprendimai“ bankroto bylą, areštuotinas įmonės turtas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 10 straipsniu,

nutaria:

Iškelti UAB „Panevėžio statybų sprendimai“ (juridinio asmens kodas 304426751, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Paskirti UAB „Panevėžio statybų sprendimai“ administratore UAB „Finresta“ (juridinio asmens kodas 302547601, įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA131).

Uždėti UAB „Panevėžio statybų sprendimai“ (juridinio asmens kodas 304426751) nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Nustatyti, kad UAB „Panevėžio statybų sprendimai“ valdymo organai nė vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Apie bankroto bylos iškėlimą nedelsiant pranešti VĮ Registrų centras, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, ieškovui, atsakovui, administratoriui. Taip pat informaciją apie bankroto bylos iškėlimą pateikti antstoliams adresu antstoliai@antstoliai.lt

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Pavesti administratoriui atlikti kitus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte, 7 dalies 8 punkte nustatytus veiksmus. Jam taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.