Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės keliai“ atstovei advokato padėjėjai I. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ukmergės keliai“ ieškinį atsakovei UAB „Rudesta“ dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Rudesta“ ieškovės UAB „Ukmergės keliai“ naudai 99 728,74 Eur skolą, 3630,12 Eur delspinigius, 4019,56 Eur palūkanas, 8 proc. metinių palūkanų už byloje priteistą 107 378,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2374,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Rudesta“ pateikė prieštaravimus, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės UAB „Ukmergės keliai“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove, nes darbai buvo atlikti netinkamai ir pavėluotai. Tai reiškia, kad darbai pagal sutartį nebuvo tinkamai ir kokybiškai atlikti, nebuvo laikomasi sutarties sąlygų, numatančių darbų kokybę, todėl atsakovei neatsirado pareiga už juos atsiskaityti. Ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti delspinigius ir palūkanas atsakovės atžvilgiu, kadangi ieškovė neturi teisės reikalauti 99 728,74 Eur pagrindinės skolos, todėl išvestinis reikalavimas priteisti delspinigius ir palūkanas yra nepagrįstas. Ieškovė nesąžiningai reikalauja priteisti delspinigius ir palūkanas, kadangi reikalauja priteisti delspinigius už laikotarpį, kuris yra virš 6 mėn. terminą. Ieškovas reikalauja priteisti palūkanas, prašomi priteisti delspinigiai nepagrįstai dubliuoja vienas kitą, kadangi sutartyje yra numatyti delspinigiai, todėl reikalavimas sumokėti ir delspinigius ir palūkanas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Ieškovo reikalaujama bylinėjimosi išlaidų 1537,48 Eur suma neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, bylinėjimosi išlaidas sudaro ir kelionės išlaidos, tačiau ieškinys pateiktas dokumentinio proceso tvarka, todėl kelionės išlaidos faktiškai negalėjo būti patirtos.

Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 23 d. ieškovė UAB „Ukmergės keliai“ ir atsakovė UAB „Rudesta“ sudarė statybos subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ir papildomus susitarimus prie Sutarties, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei įvykdyti dangos įrengimo darbus, o atsakovė įsipareigojo nurodytais terminais apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė nustatytais terminais atliko darbus, atsakovė atliktų darbų aktais (duomenys neskelbtini) darbus priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovei nereiškė. Sutarties bendrųjų sąlygų 9.10 punkte įtvirtinta, kad atsakovė kaip rangovė įsipareigoja sumokėti ieškovei kaip subrangovei už kokybiškai atliktus darbus Sutartyje numatytomis sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki rugsėjo 30 d. ieškovė pateikė atsakovei šešias PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) suteiktoms paslaugoms apmokėti. Atsakovė už suteiktas paslaugas su ieškove atsiskaitė tik iš dalies, atsakovė neapmokėjo dalies 2016 m. birželio 29 d. sąskaitos, 2016 m. liepos 28 d., rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 30 d. sąskaitų, todėl liko skolinga ieškovei 99 728,74 Eur sumą. Ieškinys teisme pareikštas 2016 m. rugpjūčio 24 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalis numato, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. CK 6.662 straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Minėto straipsnio 3 dalis įtvirtina, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

Kaip jau minėta, atsakovė UAB „Rudesta“ priėmė ieškovės UAB „Ukmergės keliai“ darbus, jokių pretenzijų dėl priimtų darbų kokybės nereiškė. 2016 m. liepos 1 d. šalių pasirašytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, kuriuo šalys patvirtino, kad 2016 m. liepos 1 d. duomenimis atsakovės skola ieškovei buvo 125 563,33 Eur, patvirtina, jog atsakovė UAB „Rudesta“ prievolę pripažįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad po 2016 m. liepos 1 d. šalių pasirašyto tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto atsakovė ieškovei sumokėjo 25 834,59 Eur, kas taip pat įrodo, jog atsakovė pripažino prievolę atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus. Esant aptartoms aplinkybėms, atsakovės UAB „Rudesta“ įsiskolinimas pagal 2016 m. birželio 29 d. (65 091,01 Eur), 2016 m. liepos 28 d., rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 30 d. PVM sąskaitas faktūras sudaro 99 728,74 Eur sumą. Taigi, iš atsakovės UAB „Rudesta“ ieškovės UAB „Ukmergės keliai“ naudai priteisiama 99 728,74 Eur skola. Atkreiptinas dėmesys, kad 6.665 straipsnis reglamentuoja rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, aptaria užsakovo teises savo pasirinkimu reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Nei viena iš šių teisių atsakovė nepasinaudojo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties specialiųjų sąlygų 9 punkto pagrindu, atsakovė, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, turi pareigą mokėti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atsiskaitymo. Pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3630,12 Eur delspinigių. Nepaisant to, kad su ieškinyje pateikta delspinigių lentele yra nurodyti įsiskolinimo laikotarpiai pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras ne už šešis mėnesius, o už visą įsiskolinimo laiką ((duomenys neskelbtini) nurodytas įsiskolinimo laikotarpis nuo 2015-07-30 iki 2016-08-24, Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas įsiskolinimo laikotarpis nuo 2015-08-28 iki 2016-08-24, Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas įsiskolinimo laikotarpis nuo 2015-10-01 iki 2016-08-24, Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas įsiskolinimo laikotarpis nuo 2015-11-26 iki 2016-08-24) ieškovė delspinigius paskaičiavo tik už šešis mėnesius (182 dienas) kaip numato CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisini 3630,12 Eur delspinigiai senaties ribose.

Atsižvelgiant į tai, jog delspinigiai skaičiuojami tik už šešis mėnesius, ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės įsiskolinimai skaičiuojami nuo 2015 m. liepos 30 d. ir viršija 182 dienas, už laikotarpį, viršijantį 182 dienas, prašo iš atsakovės priteisti palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovei iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, 6.210 straipsnio 2 dalį bei Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį skaičiuojamos 8,05 proc. dydžio palūkanos, kas sudaro 4019,56 Eur (nuo 65 091,01 Eur įsiskolinimo už 209 pradelstas dienas susidarė 3000,34 Eur palūkanų, nuo 6 558,04 Eur įsiskolinimo už 180 pradelstų dienų susidarė 260,35 Eur palūkanų, nuo 16 315,68 Eur įsiskolinimo už 146 pradelstas dienas susidarė 525,36 Eur palūkanų, nuo 11 764,01 Eur įsiskolinimo už 90 pradelstų dienų susidarė 233,51 Eur palūkanų).

Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

Pelno (mokėjimo) palūkanų ir netesybų kreditorius gali reikalauti kartu. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ieškovė delspinigius ir palūkanas prašo priteisti būtent už skirtingus laikotarpius, kurie nesidubliuoja. Esant tokioms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovės reikalavimus priteisti iš atsakovės 3630,12 Eur delspinigių ir 4019,56 Eur palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: 837 Eur žyminio mokesčio, 1537,48 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 1146,96 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovės.

Įvertinus išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad atsakovės prieštaravimuose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. preliminaraus sprendimo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 430 str. 6 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rudesta“ (į. k. 166872121) ieškovės UAB „Ukmergės keliai“ (į. k. 182816983) naudai 1146,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.