Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Mefodijos Povilaitienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjai R. S., pareiškėjos atstovui advokatui Aleksandrui Doroševui, atsakovo atstovei Živilei Danilčikaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus 2009 02 24 sprendimo Nr. A51-4336(3.3-12.3-PD4 dėl R. S. išbraukimo iš 2010 metų tvirtinamo sąrašo socialinio būsto nuomai panaikinimo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys M. S., N. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad pateikė prašymą valstybiniam butui gauti 1980 metais, 1996 10 08 buvo pripažinta antros grupės invalide. Bendrosios dalinės nuosavybės teise pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui priklauso ½ dalis vieno kambario, 32,32 kv.m. bendro ploto buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame taip pat gyvena pareiškėjos sūnus M. S. Iki 2008 metų kartu su pareiškėja gyveno ir jos dukra N. S., viena auginanti mažametį vaiką. Prieš metus, pradėjusi dirbti, dukra išsinuomavo butą atskirai.

Vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu ir Vyriausybės 2003 05 28 nutarimu Nr. 670 „Dėl valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo tvarkos“, pareiškėjos 4 asmenų šeima įrašyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 02 09 įsakymu Nr. 30-266 į patvirtintą neįgalių šeimų sąrašą socialinio būsto nuomai.

2009 02 18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų ir patalpų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos šeimos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą dydį, pavedė Socialinio būsto skyriui išbraukti pareiškėją iš sąrašo socialinio būsto nuomai.

Mano, kad nurodyti savivaldybės pareigūnų veiksmai yra neteisėti. Šeima gyvena labai sunkiomis sąlygomis ir apie 30 metų laukė eilėse gyvenamojo būsto pagerinimo sąlygų. Sūnus nedirba, pareiškėja yra invalidė. Duktė dirba ir augina mažametį sūnų. Pirmą kartą per 30 metų pareiškėjos ir jos vaikų pajamos viršijo labai nežymiai remtiną ribą. Tai sąlygojo aplinkybė, kad dukra gavo darbą, tačiau bet kuriuo metu ji vėl gali netekti darbo. Pareiškėjai vėl iš naujo reikės laukti eilėje.

Teigia, kad komisija neišsiaiškino visų aplinkybių, nekvietė pareiškėjos. Dukra faktiškai atsiskyrė nuo pareiškėjos. Šeimos nariu liko tik sūnus. Jų pajamos neviršija nustatytos minimalios ribos, reikalingos paramai gauti. Mano, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir socialiai neteisingi.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Papildomai paaiškino, kad pareiškėja jau yra padavusi naują prašymą dėl socialinio būsto nuomos, ji ir jos sūnus M. S. jau yra davę sutikimą apsigyventi jiems pasiūlytame bute, tačiau savivaldybės administracija dar nėra priėmusi sprendimo dėl šio buto išnuomojimo pareiškėjos šeimai socialinio būsto nuomos sąlygomis.

Remiasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 7 dalimi, 8, 11 straipsniais. Paaiškina, kad socialinio būsto suteikimas yra viena iš socialinės paramos formų. Minėto įstatymo 8 straipsnyje apibrėžiama, kokie asmenys turi teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą. Asmenys turi atitikti dvi pagrindines įstatyme nustatytas sąlygas: neturėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto (arba turimo būsto naudingas plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m.) ir metinės pajamos bei turtas prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimo metus yra mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė. Paramos siekiantys asmenys turi atitikti visas įstatyme nustatytas sąlygas. Daro išvadą, kad tuo atveju, kai asmenys, pateikę prašymą išsinuomoti socialinį būstą, neatitinka įstatymo 8 straipsnio sąlygų, jiems socialinis būstas negali būti išnuomotas, kadangi priešingu atveju būtų pažeidžiamos trečiųjų asmenų, laukiančių eilėje bei atitinkančių įstatymo nustatytus kriterijus socialiniam būstui gauti, teisės bei teisėti interesai.

Pareiškėjos R. S. 4 asmenų šeima yra įtraukta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 02 09 įsakymu Nr. 30-266 patvirtintą neįgalių asmenų (šeimų) sąrašą. Šio įsakymo pareiškėja neginčija.

Remiasi Vyriausybės 2007 06 19 nutarimu Nr. 630 patvirtintu tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus, jos šeimos pajamos už 2008 metus sudaro – 33 391,94 Lt, o tai viršija Vyriausybės nustatytą dydį, nes vienam asmeniu tenka daugiau nei 7000 Lt. Remiasi Aprašo 2.1.3. punktu, 1 straipsniu ir aiškina, kad Komisija, spręsdama klausimą dėl pritarimo/nepritarimo socialinio būsto nuomai, rėmėsi būtent nurodytu teisės aktu. Pažymi, kad Komisijai nepritarus pareiškėjos prašymui, ji Socialinio būsto skyriaus 2009 02 24 raštu Nr. A51-4336 buvo informuota, jog jos šeima bus išbraukta iš 2010 m. tvirtinamo sąrašo socialinio būsto nuomai.

Dėl pareiškėjos reikalavimų, remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 8 dalimis ir vertina skundžiamus aktus – protokolą bei raštą ir aiškina, kad šiais dokumentais tik konstatuojamas faktas, kad komisija svarstė pareiškėjos pateiktus dokumentus ir netvirtino teisės į socialinio būsto nuomą. Skundžiamas raštas skirtas pareiškėjos informavimui, šis raštas yra informacinio pobūdžio pranešimas, nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Mano, kad skundžiamų protokolo bei rašto negalima laikyti administraciniais aktais Viešojo administravimo įstatymo 8 str. prasme. Dėl to ir keliamo ginčo negalima laikyti ginču viešojo administravimo srityje. Remiasi ir ABTĮ 15 straipsnio nuostatomis. Kadangi ginčo nėra, byla turi būti nutraukta, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu).

Pažymi, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalį sprendimus dėl socialinio būsto nuomos priima vykdomoji savivaldybės institucija. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsniu, tokia vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius, jo pavaduotojas. Asmenys iš atitinkamų metų (šiuo atvejų 2010 m.) sąrašų socialinio būsto nuomai išbraukiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu einamųjų metų pabaigoje. Pareiškėjos atžvilgiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymo, kuriuo pareiškėja išbraukta iš sąrašo socialinio būsto nuomai, nepriėmė, todėl pareiškėjos teisės nėra pažeistos.

Dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus pasisako, kad toks reikalavimas negali būti keliamas teismui, nes pareiškėja aiškina, kad jos šeima dabar jau susideda tik iš dviejų asmenų. Teisinis pagrindas perkelti asmenį (šeimą) iš vieno sąrašo socialiniam būstui nuomoti į kitą sąrašą yra ne teismo sprendimas, bet pačios pareiškėjos veiksmai, kuriuos ji privalo atitikti teisės aktų nustatyta tvarka. Remiasi minėto įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėja, norėdama jog dėl pasikeitusių aplinkybių, iš vieno patvirtinto sąrašo socialinio būsto nuomai būtų perkelta į kitą sąrašą, prašymą su nurodytomis aplinkybėmis privalo pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriui. Šių veiksmų pareiškėja neatliko, todėl Socialinio būsto skyrius negali įvykdyti pareiškėjos pateiktų reikalavimų.

Pažymi, kad remiantis Civilinio kodekso 2.33 straipsniu bei Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsniu, juridiniu asmeniu, galinčiu būti atsakovu šioje byloje, yra ne nurodyti administracijos padaliniai, bet Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Prašo administracinę bylą nutraukti.

Teismo posėdyje atstovė su skundu nesutiko, paaiškino, kad skundžiamas aktas priimtas pagal tuo metu pareiškėjos pateiktus dokumentus ir jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo metu pareiškėja jau yra padavusį naują prašymą, jai pasiūlytas socialinis būstas, ji sutiko šį būstą nuomotis, todėl bus priimtas naujas sprendimas pagal naujai pateiktą pareiškėjos prašymą.

Skundas netenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėja skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinio būsto skyriaus 2009 02 24 raštą Nr. A51-4336(3.3.12.3-PD4) (b. l. 11, 35). Šiuo raštu pareiškėjai R. S. pranešama, kad pareiškėjos 4 asmenų šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 02 09 įsakymu Nr. 30-266 patvirtintą neįgalių šeimų sąrašą socialinio būsto nuomai. Klausimas dėl socialinio būsto nuomojimo pareiškėjos šeimai buvo teiktas svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai. Komisija svarstė šį klausimą 2009 02 18 ir, atsižvelgdama į tai, kad šeimos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą dydį, pavedė Socialinio būsto skyriui išbraukti iš sąrašo socialinio būsto nuomai (2009 02 18 protokolas Nr. A16-102(2.1.7-AD4). Toliau rašte informuojama, kad pareiškėja bus išbraukta iš 2010 m. tvirtinamo sąrašo socialinio būsto nuomai, kadangi pareiškėjos šeimos grynosios pajamos už 2008 metus buvo 33 391,94 Lt, kas viršija Vyriausybės nustatytą dydį (4 asmenų šeimos grynosios pajamos neturi viršyti 30 800 Lt).

Teismo 2009 04 29 nutartimi buvo atsisakyta priimti skundą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2009 02 18 protokolo Nr. A16-102(2.1.7-AD4) panaikinimo (b. l. 1-2).

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 02 09 įsakymu „Dėl piliečių, turinčių teisę išnuomoti socialinį būstą, sąrašų tvirtinimo“ Nr. 30-266 (b. l. 79-80) pareiškėja ir jos 5 asmenų šeima buvo įtraukta į Neįgalių asmenų (šeimų) sąrašą socialiniam būstui gauti. Iš šio įsakymo turinio daroma išvada, kad jis priimtas vadovaujantis Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis ir Vyriausybės 2003 05 28 nutarimu Nr. 670 „Dėl asmens (šeimos) metinių pajamų ir turto apskaičiavimo teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šis įsakymas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, nes juo ji buvo įtraukta į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašą. Atitinkamai ir išbraukta iš tokio sąrašo pareiškėja gali būti tik tokios pačios galios administraciniu teisės aktu, t. y. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Nustatyta, kad pareiškėja 2009 02 09 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriui deklaraciją (b. l. 40-41), pagal kurią turi būti sprendžiama, ar yra nurodytuose tesės aktuose numatytas pagrindas nuomoti pareiškėjai socialinį būstą. Iš šios deklaracijos matyti, kad pareiškėjos šeimą tuomet jau sudarė tik 4 asmenys, jų pajamos – 33 391,94 Lt, o tai viršija minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytą dydį, nes vienam asmeniu tenka daugiau nei 7000 Lt (Aprašo 2.1.3. punktas).

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės socialinio būsto fondas – savivaldybei nuosavybės teise priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą. Tai reiškia, kad šio įstatymo pagrindu teikiama parama – socialinio būsto nuoma. Tiek Įstatyme, tiek Vyriausybės nutarime nustatytos sąlygos tokiai paramai teikti. Vilniaus miesto savivaldybė yra pasitvirtinusi tvarkas, kuriomis vadovaujamasi, kai savivaldybės administracija sprendžia, ar yra minėtuose teisės aktuose nustatytas pagrindas nuomoti socialinį būstą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 02 25 įsakymu Nr. 40-281 patvirtinti Socialinių reikalų departamento Socialinio būsto skyriaus nuostatai (toliau – Nuostatai, paskelbti Vilniaus m. savivaldybės internetinėje svetainėje www.vilnius.lt). Ginčijamą raštą pasirašė Socialinio būsto skyriaus vedėja. Pagal Nuostatų 9 punkte apibrėžtus skyriaus uždavinius galima spręsti, kad šis skyrius nepriima galutinio sprendimo dėl socialinio būsto nuomos, o tik rengia administracijos direktoriaus įsakymus dėl sąrašų socialinio būsto nuomai sudarymo, administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl socialinio būsto išnuomojimo, rengia medžiagą, analizuoja, teikia svarstyti Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijai dėl gyvenamųjų patalpų racionalaus panaudojimo, išnuomojimo, pagrindinio buto nuomininko skyrimo ir rengia šiais klausimais Tarybos sprendimų, Kolegijos protokolinių nutarimų ir administracijos direktoriaus įsakymų projektus. Pagal Nuostatų 10.16 papunktį skyrius organizuoja išnuomoto socialinio būsto administravimą ir vykdo terminuotam laikotarpiui išnuomotų butų kontrolę, nustačiusi socialinio būsto savavališko užėmimo, naudojimo ne pagal paskirtį ir subnuomos atvejus, surinktą medžiaga perduodama Teisės departamento Juridiniam skyriui dėl gyventojų iškeldinimo. Skyriaus teisės numatytos Nuostatų III skyriuje, ir jame nenumatyta skyriaus teisė savarankiškai spręsti klausimus dėl nuomos sutarties sudarymo ar nutraukimo, dėl sąrašų tvirtinimo.

Taigi, pagal šiuos N. S. būsto skyrius nepriima sprendimų, susijusių su socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimu, šio skyriaus funkcijos yra pagalbinio pobūdžio, t. y. skyrius renka medžiagą, teikia projektus įgaliotiems priimti sprendimus administracijos padaliniams ar tarnautojams. Todėl ir skyriaus vardu pareiškėjai atsiųstas raštas tėra tik pranešimas, informacija apie tai, kad pareiškėja bus išbraukta iš 2010 m. tvirtinamo sąrašo socialinio būsto nuomai. Tačiau tai nėra administracinis sprendimas, kuris pareiškėjai gali sukelti kokius nors teisinius padarinius.

Byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų 2009 02 18 komisijos (toliau – komisija) posėdžio protokolas Nr. A16-102(2.1.7-AD4), iš kurio matyti, kad minėtos komisijos posėdyje buvo priimtas nutarimas nepritarti R. S. prašymui, nes pajamos viršija Vyriausybės nustatytą dydį, ir nutarta pavesti Socialinio būsto skyriui išbraukti R. S. iš patvirtinto sąrašo (b. l. 34). Pagal pirmiau aprašytą savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus veiklos reglamentavimą, pagal tai, kad sąrašą tvirtino administracijos direktorius, akivaizdu, kad Socialinio būsto skyrius negali išbraukti pareiškėjos iš patvirtinto sąrašo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad pareiškėja iki šiol iš tokio sąrašo išbraukta nebuvo, jai pasiūlytas socialinis būstas, t. y. socialinio būsto nuoma yra galima, nes ji iki šios datos iš sąrašo nėra išbraukta.

Skundžiamu raštu nėra nustatomos, pakeičiamos ar naikinamos kokios nors pareiškėjos teisės ar pareigos. Raštas tėra informacinio pobūdžio pranešimas. Dėl to šio rašto negalima vertinti Viešojo administravimo 8 straipsnio prasme kaip individualaus teisės akto, kuris sukelia teisines pasekmes, ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, kaip individualaus teisės taikymo akto.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 03 12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-357/2009, 2008 06 06 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2007 10 11 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS8-467/2007, o taip pat ABTĮ 5 str. 1 dalimi, 22 str. 1 dalimi daroma išvada, kad informacinis raštas jokių teisinių padarinių pareiškėjai nesukelia, todėl iš esmės dar nėra kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 92 straipsnis numato, jog panaikinus skundžiamą aktą konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Šiuo atveju teismui pripažinus skundžiamą raštą individualiu administraciniu aktu ir nusprendus jį panaikinti, negalėtų būti atkurta iki ginčijamo akto buvusi padėtis, kadangi jokios teisinės pasekmės šio rašto pagrindu pareiškėjai neatsirado ir jos interesai raštu pažeisti nebuvo.

Dėl to teismas ir neanalizuoja pareiškėjos nurodomų aplinkybių, ar pareiškėjos ir jos šeimos pajamos bei turimas turtas sudaro pagrindą išbraukti pareiškėją iš sąrašų socialinio būsto nuomai. Juo labiau, kad pareiškėja ir nenurodo, kad teisės aktai būtų taikyti neteisingai, ji tik prašo atsižvelgti į jos gyvenimo aplinkybes. Tokių ginčų sprendimas, kai ginčijamas savivaldybės administravimo subjekto priimtas aktas, nesukeliantis asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, teisinių padarinių, pagal ABTĮ 15 straipsnio nuostatas nepriskiriamas administracinių teismų kompetencijai. Tarp šiame straipsnyje nurodytų bylų galima administracinė byla dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, subjektyviai manydama, kad skundžiamu raštu pažeidžiamos jos teisės. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertino skundžiamo rašto pobūdį, kitas aplinkybes, kurios rodo, kad teisinių pasekmių raštas pareiškėjai nesukėlė, daro išvadą, kad tokiu raštu pareiškėjos teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo. Nurodytos ABTĮ nuostatos reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas jo teisių ar įstatymų saugomų teisėtų interesų pažeidimas. Tik nustatęs, kokiu būdu skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjo teises, teismas gali apginti tas teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs teisių pažeidimo teismas atmeta skundą ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Informacinio pobūdžio raštu jokia pareiškėjos teisė ar įstatymų saugomas interesas negali būti pažeidžiami.

Kadangi reikalavimas panaikinti skundžiamą raštą atmetamas, kaip nepagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl savivaldybės administracijos įpareigojimo sutikslinti duomenis, sprendžiant socialinio būsto numos suteikimo klausimą pagal pareiškėjos naujai pateiktus duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos naujai pateiktas prašymas suteikti socialinį būstą tik jai ir jos sūnui jau yra nagrinėjamas, vyksta procedūros, pareiškėjai pasiūlytas socialinis būstas, kurį ji sutiko nuomoti (b. l. 108-109), taigi jos teisės paduoti naują prašymą atsakovas neginčija ir tokį prašymą nagrinėja. Tretysis suinteresuotas asmuo N. S. teisme paaiškino, kad ji savo gyvenamojo būsto problemą sprendžia savarankiškai ir nepretenduoja į būstą, kurį numato nuomotis jos motina R. S.

Teismas vadovaujasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, ABTĮ 13 straipsniu, todėl atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant bylas dėl aktų, kurie nesukelia pareiškėjams teisinių padarinių (LVAT 2008 06 06 nutartis administracinėje byloje Nr. A/502-884/2008, LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A/11-443/2005, paskelbta Administracinių teismų praktikos Nr. 7, psl. 124-131).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjos R. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.