Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-491/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-27
Bylos Nr.
1A-258-491/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65244-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
V. D.
Nukentėjusysis
M. K.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-491/2018Proceso Nr. 1-01-1-65244-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant:prokurorei Gražinai Petrulytei,nuteistajam V. D.,jo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) bauda.

Iš jo priteista nukentėjusiajam M. K. (M. K.) 358 Eur turtinei žalai atlyginti bei iš jo nuspręsta išieškoti 15,20 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. D. buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 14 d. apie 16.30 val., namo, esančio Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), kieme, pagaliu su pritvirtinta kilpa nuplėšė nuo M. K. buto lango palangės 339 Eur vertės vaizdo stebėjimo kamerą „(duomenys neskelbtini)“, su 19 Eur vertės stovu, juos pasiėmė ir išsivežė, taip pagrobė svetimą, M. K. priklausantį turtą – 339 Eur vertės vaizdo stebėjimo kamerą „(duomenys neskelbtini)“, su 19 Eur vertės stovu, padarydamas nukentėjusiajam M. K. 358 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas advokatas K. Paspirgėlis prašo : panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. D. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį atmesti; panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo V. D. buvo nuspręsta išieškoti proceso išlaidas valstybei.

2.1. Gynėjas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis bei pripažino juos įrodymais, nevertino byloje esančių duomenų visumos, bylą išnagrinėjo neišsamiai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Jo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. D. kaltę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl pagal teismų praktiką proceso dalyvių, tarp jų ir nukentėjusiųjų, parodymai turi būti vertinami itin įdėmiai ir atsargiai. Gynėjas taip pat skunde kelia klausimą dėl byloje esančių 5 vaizdo įrašų, kuriais buvo grindžiama V. D. kaltė, autentiškumo. Nurodo, kad šie vaizdo įrašai buvo pateikti paties nukentėjusiojo, t. y. ne iš pirminės laikmenos, o įrašyti nukentėjusiojo ar kitų asmenų į CD laikmenas iš neaiškaus šaltinio. Minimi vaizdo įrašai buvo pateikti praėjus beveik 3 savaitėms nuo veikos padarymo, todėl buvo pakankamai laiko pakoreguoti vaizdo įrašų turinį, laiką, užrašus, failo pavadinimus, pasitelkus į pagalbą specialistus. Nukentėjusiojo telefono apžiūros metu nebuvo aiškintasi, ar telefone įdiegtoje „Arlo“ programoje buvo vaizdo įrašų, ši programėlė neatsidarė, nes nebuvo interneto ryšio. Dėl to pirminiame šaltinyje nebuvo nustatyta, ar vaizdo įrašai egzistavo „Arlo“ saugykloje. Gynėjo teigimu, į bylą pateikti vaizdo įrašai buvo pakeisti ir pakoreguoti, todėl neatspindi tikrovės. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat suabejojo vaizdo įrašų autentiškumu, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl papildomos informacijos gavimo, tačiau teismą dominančios informacijos negavo, nes ši bendrovė neadministruoja kamera padarytų vaizdo įrašų saugojimo. Nors teismas šalino byloje esančias abejones, jų pašalinti nepavyko, todėl byloje vaizdo įrašai nepagrįstai buvo pripažinti įrodymais.

2.2. Cituodamas prie skundo pateiktą specialisto konsultaciją, gynėjas atkreipia dėmesį, kad bet kuris skaitmeninės ir programinės įrangos vartotojas gali pakoreguoti vaizdo įrašus naudodamas tam skirtas programas. Jis skunde dėsto, kad įvykio vietoje pareigūnai nepriėmė sprendimo neatidėliotinai padaryti kratą V. D. gyvenamojoje vietoje, todėl byloje liko neužfiksuota, kad joje ir nebuvo laikoma nukentėjusiojo kamera su stovu. Gynėjas pabrėžia, kad ne baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, o ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai privalo atlikti būtinus ir įmanomus veiksmus, kad būtų išaiškintos esminės bylos aplinkybės. Teigia, kad nukentėjusiojo M. K. parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai jau ilgą laiką yra konfliktiški (M. K. buvo nuteistas už veikas prieš V. D., šiuo metu jis įtariamas dėl smurto prieš V. D. ir jo sutuoktinę).

2.3. Nurodo, kad nuteistojo V. D. parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenimis ir jo versija nėra paneigta. Pažymi, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai. Nors jo santykiai su nukentėjusiuoju yra konfliktiški, tačiau jis prieš nukentėjusįjį neteisėtų priemonių niekada nenaudojo. Todėl ir šiuo atveju nuteistasis negalėjo elgtis neteisėtai – grobti nukentėjusiojo kamerą, tuo labiau, kad toks veiksmas lemtų jo nufilmavimą. Toks nuteistojo elgesys būtų neprotingas ir jam nebūdingas.

2.4. Nurodo, kad V. D. išteisinus pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys turi būti atmestas ir panaikinta teismo nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistojo. Gynėjas skunde teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajam priteisė 358 Eur turtinei žalai atlyginti, kadangi įrangos įsigijimo mokestis dar nebuvo sumokėtas pilnai, todėl tokios žalos nukentėjusysis nebuvo patyręs. Byloje nėra duomenų, kokią turtinę žalą nukentėjusysis patyrė.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistojo V. D. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo duomenų vertinimu ir jų pripažinimu įrodymais, nurodo, kad iš byloje surinktų duomenų negalima daryti neginčijamų išvadų dėl V. D. kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo V. D. parodymais kaip patikimais, kadangi jų nepaneigia kiti byloje surinkti duomenys. Tuo remdamasis, gynėjas prašo V. D. išteisinti. Kolegija patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek, kiek to prašoma gynėjo apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ištyrė visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmę turinčius įrodymus, įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, ir padarė tai laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizuotas jų turinys, patikrintas įrodymų teisėtumas, liečiamumas ir pakankamumas, pateikti išsamūs motyvai, kodėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi vienais įrodymais, o V. D. parodymus vertino kritiškai. Kolegija, dar kartą patikrinusi bylos aplinkybes, surinktus įrodymus ir teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir V. D. kaltei konstatuoti.

7. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. apie 16.30 val. nukentėjusysis M. K. „Arlo“ programėle į savo mobilųjį telefoną gavo pranešimą apie prie jo namo antro aukšto palangės pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros užfiksuotą judesį lauke. Peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kamera fiksuojamus vaizdus, nukentėjusysis suvokė, kad šią kamerą bandoma nuplėšti nuo namo sienos ir ji vagiama. M. K. per 5 – 6 minutes atvyko prie savo namų, tačiau minėtos vaizdo stebėjimo kameros jau neberado. Ir tik 2018 m. balandžio 24 d. nuteistasis vaizdo stebėjimo kamerą pats rado užkaltame ir nenaudojamame lauko tualete ir apie tai pranešė policijai. Tokias bylos aplinkybes patvirtina iš dalies paties nuteistojo V. D. parodymai, nukentėjusiojo M. K. parodymai, vaizdo įrašai, tarnybinis pranešimas, apžiūrų protokolai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Dėl šių aplinkybių jokių abejonių nėra, su jomis iš esmės sutiko ir pats nuteistasis, todėl dar plačiau jas aptarinėti ir analizuoti kolegija nemato pagrindo.

8. Iš bylos matyti, kad nuteistasis V. D. nuo pat tyrimo pradžios neigė, kad tai jis nuo namo sienos nuplėšė nukentėjusiojo M. K. vaizdo stebėjimo kamerą ir ją pavogė. Pagal jo parodymus, įvykio dienos vakare išgirdęs krebždesį lauke, jis išėjo į kiemą, pamatė ant žemės gulinčią vaizdo stebėjimo kamerą, ją apžiūrėjo ir vėl numetė atgal. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi viso proceso metu. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nuteistojo versija vertintina kritiškai, nes ji yra kiek nelogiška ir neįtikinama, be to, ją paneigia bei nuteistojo kaltę dėl nukentėjusiojo vaizdo stebėjimo kameros vagystės patvirtina bylos įrodymų visetas.

9. Vienas svarbiausių įrodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė V. D. kaltę, yra nukentėjusiojo M. K. parodymai ir jo į bylą pateikta CD laikmena su 2017 m. gruodžio 14 d. pagrobtos vaizdo stebėjimo kameros padarytais įrašais. Apeliaciniame skunde gynėjas išsako dvejones dėl šių bylos duomenų pripažinimo įrodymais. Jis nurodo, kad nukentėjusiojo M. K. parodymų negalima laikyti patikimais dėl jo ir nuteistojo konfliktinių santykių. Tačiau, čia būtina pažymėti, kad lygiai taip pat, dėl tos pačios priežasties abejotinais turėtų būti pripažįstami ir nuteistojo parodymai, nes pagal nustatytas bylos aplinkybes abu kaimynai nesutaria jau kurį laiką. O dėl vaizdo įrašų gynėjas skunde kelia jų teisėtumo klausimą, nurodydamas, kad vaizdo įrašai galėjo būti sumontuoti. Gynėjo teigimu, tokiais veiksmais M. K. siekia pakenkti V. D. Su tuo negalima sutikti.

10. Minėta, kad nuteistojo V. D. ir nukentėjusiojo M. K. tarpusavio santykiai iš tiesų yra konfliktiški. Tačiau ši aplinkybė pati savaime dar nesudaro pagrindo atmesti nukentėjusiojo parodymus ir jais netikėti, kai byloje nėra kitų objektyvių šiuos parodymus paneigiančių duomenų. Nukentėjusysis M. K. nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklus dėl iš jo pavogtos vaizdo stebėjimo kameros. Jis parodė, kad prie namo jo įmontuota vaizdo stebėjimo kamera filmuodavo, kai kieme užfiksuodavo kokį nors judesį, tada jis apie tai gaudavo pranešimus mobiliajame telefone įdiegta „Arlo“ programėle ir galėjo užfiksuotą vaizdą iš karto peržiūrėti. Taip buvo ir 2017 m. gruodžio 14 d. apie 16.30 val. Savo mobiliajame telefone peržiūrėjęs vaizdo įrašą, suprato, kad kažkas bando pavogti vaizdo stebėjimo kamerą, kuri dar spėjo užfiksuoti V. D. veidą. Tai pamatęs, jis iš karto važiavo į namus. Po 5 – 6 minučių jau buvo namuose, tačiau vaizdo stebėjimo kameros jau neberado. Apie įvykį pranešė policijai, jiems nurodė ir įtariamąjį. Atvykusiems policijos pareigūnams rodė vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotą vaizdo įrašą (10, 17-18, 20-21, 143-144 b. l.). Priešingai, nei teigiama skunde, šiuos jo parodymus patvirtina 2017 m. gruodžio 14 d. laikotarpiu nuo 16:30:37 val. iki 16:33:33 val. padaryti vaizdo įrašai, su kuriais susipažinusi kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo abejoti. Peržiūrėjus šiuos vaizdo įrašus, pagal jų laiką, matyti, kad iš pradžių šalia namo neįgaliojo vežimėliu pravažiuoja asmuo, dėvintis kelnes, džemperį, kepurę su snapeliu; po to bandoma ant vaizdo stebėjimo kameros užnerti kilpą, pritvirtintą prie pagalio, šiame įraše jokių žmonių nesimato; dar vėliau vaizdo stebėjimo kamera nukrenta ant žemės, matyti neįgaliojo vežimėlio ratukai, žmogaus kojos ir kūnas iki krūtinės, rankos fragmentai, žemės (žolės) fragmentai, vaizdas nuolat juda, iš garso galima spręsti lyg kamera liečiama ar pan., po to matyti šviesėjantis bei tamsėjantis vaizdas; paskutiniame vaizdo įraše užfiksuoti žmogaus veido ir kepurės snapelio fragmentai tamsoje. Apklaustas teisiamajame posėdyje apie šiuos vaizdo įrašus pats nuteistasis V. D. pripažino, kad juose yra užfiksuotas būtent jis įvykio metu. Todėl, lieka visiškai neaišku, apie kokį tiksliau šių vaizdo įrašų suklastojimą skunde kalba nuteistojo gynėjas, nes pats vaizdo įrašų atlikimas minėta kamera, perduodant vaizdą į nukentėjusiojo naudojamą mobilaus ryšio telefoną, skunde nėra keliamas.

11. Gynėjas skunde teigia, kad nukentėjusysis sumontavo vaizdo įrašus taip, kad susidarytų įspūdis, jog tai nuteistasis nuplėšė nuo namo sienos ir pavogė vaizdo stebėjimo kamerą. Tačiau, kolegija čia sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys 2017 m. gruodžio 14 d. vaizdo įrašai nekelia jokių abejonių, jog tai padarė būtent V. D.. Visų pirma, visi jie buvo padaryti vaizdo stebėjimo kamera ir įrašyti tam skirta specialia įranga. Šiuos vaizdo įrašus nukentėjusysis ne tik parodė į įvykio vietą pagal jo iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau ir pateikė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams. Pagal BPK 98 straipsnį, nukentėjusysis gali savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Kaip matyti iš bylos, CD laikmena su 2017 m. gruodžio 14 d. vaizdo įrašais buvo pateikti ir įforminti BPK 98, 179, 205 ir 207 straipsnių tvarka (35-39 b. l.). Taigi, jie buvo gauti teisėtu būdu. Dėl šių vaizdo įrašų autentiškumo, kuriam apeliaciniame skunde ir skiriama daugiausia dėmesio, kolegija, visų pirma, pažymi, kad vaizdo įrašai nesudaro vientiso įrašo. Tačiau, pagal jau minėtus nukentėjusiojo M. K. parodymus vaizdo stebėjimo kamera vaizdą įrašydavo tik tuomet, kai namo kieme užfiksuodavo kokį nors judesį. Tai paaiškina, kodėl nukentėjusysis į bylą pateikė kelis nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašus. Antra, nepaisant to, kad viename iš vaizdo įrašų nematyti jokio žmogaus (čia pastebėtina, kad joks pašalinis žmogus be paties nuteistojo vaizdo kamera įvykio metu ir nebuvo užfiksuotas), o tik ant pagalio pritvirtinta kilpa, kurią bandoma užnerti ant vaizdo stebėjimo kameros, tai tikrai nereiškia, kad tuo žmogumi buvo nuteistasis. Iš vaizdo įrašų pagal laiką nuosekliai matyti iš esmės visi V. D. veiksmai, kuriais jis nuplėšė nuo namo sienos M. K. vaizdo stebėjimo kamerą. Apie tai pakankamai motyvuotai pasisakyta skundžiamame teismo nuosprendyje. Tai, kad 2017 m. gruodžio 14 d. vaizdo įrašai daryti tą pačią dieną ir vienas po kito, patvirtina ne tik juose nurodomi data bei laikas, tačiau ir kitos aplinkybės – kad tuose įrašuose matyti V. D., kuris naudojasi invalido vežimėliu, vilki tais pačiais drabužiais bei užsidėjęs kepurę su snapeliu.

12. Pirmos instancijos teismas nerado pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. K. parodymais. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal juos, V. D., pamatęs prie namo sienos pritvirtintą vaizdo stebėjimo kamerą, jam pasakė : „tu čia nefilmuosi kiemo“. Iš nukentėjusiojo parodymų teisiamajame posėdyje taip pat matyti, kad jis iš karto V. D. nurodė kaip galimą kaltininką, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai buvo užėję pas nuteistąjį į namus, prašė grąžinti kamerą, tačiau šis nesutiko, tvirtino nieko nevogęs. Nesuprantama, kodėl tuo metu pats V. D. jiems net neužsiminė, kad jis prieš tai buvo kieme, apžiūrėjo jau nuo sienos nuplėštą kamerą ir ją išmetė. Jis net galėjo parodyti vietą, kur numetė kamerą. Taip pat lieka neaišku, kodėl jis kameros nepaėmė ir negrąžino kaimynui M. K., nes pats pripažino žinojęs, jog ta kamera yra jo. Atkreiptinas dėmesys, kad tyrimo metu V. D. tvirtino, jog išvažiavęs į kiemą jis nematė jokio pašalinio žmogaus, o teisme jis jau parodė, jog kieme buvo kažkoks pašalinis žmogus, tačiau, kaip minėta, jokio pašalinio žmogaus vaizdo stebėjimo kamera kažkodėl neužfiksavo. Nukentėjusysis į namus grįžo pakankamai greitai (per 5 – 6 minutes), kameros jis jau neberado. Jokių pašalinių, kurie galėjo kamerą pavogti, jis jau taip pat neužtiko. Pagaliau, labai mįslingi ir prieštaringi yra ir nuteistojo parodymai dėl vaizdo kameros suradimo 2018-04-24 lauko tualete, kuriuo, pasak jo paties, metus laiko iki tol nebuvo naudojamasi. Nuteistasis parodė, kad 2018-04-24 vėlgi su pašalinio žmogaus pagalba (kuris, pasak paties nuteistojo, padėjo jam atsukti ar atlenkti viršutinius užkalto tualeto durų varžtus) jis pateko į tualetą, kur ir rado išmestą vaizdo kamerą. Tikint nuteistojo parodymais teisiamajame posėdyje, kad jis tualetą apžiūrinėjo norėdamas įsitikinti, ar kaimynas V. K. nesemia jame paplavų ir nepila kieme, lieka neaišku, kaip tada pats nukentėjusysis kameros daugiau kaip 4 mėnesius tualete nerado. Kolegijos vertinimu, laikyti paprastu sutapimu aplinkybes, kad nuteistajam 2018-04-24 prisireikė apžiūrėti nenaudojamą tualetą, į kurį net nebuvo paprasta patekti, ir tai, kad jame ir buvo rasta pavogta kamera, būtų tiesiog neatsakinga. Jeigu jau kamerą būtų pagrobęs svetimas pašalinis žmogus, vargu ar jis būtų tiesiog išmetęs ją iš esmės vagystės vietoje, užkaltame tualete. Todėl, nuteistojo iškelta versija tiek apie jo veiksmus įvykio dieną, tiek apie pagrobtos vaizdo kameros atradimo aplinkybes 2018-04-24 kelia pagrįstų abejonių, prieštarauja ne tik byloje esantiems įrodymams, tačiau ir elementariai logikai. Įvertinusi visus šiuos duomenis, kolegija neturi jokių abejonių, kad vaizdo kamerą teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis pagrobė būtent nuteistasis. Jis dėl to kaltu pripažintas teisingai ir pagrįstai.

13. Apeliaciniame skunde gynėjas aptariamų 2017 m. gruodžio 14 d. vaizdo įrašų autentiškumą bando paneigti prie skundo pridedama konsultacine išvada (173-174 b. l.), kurios esminės išvados – kad iš šių vaizdo įrašų negalima nustatyti jų įrašymo įrenginio, todėl nėra galimybės teigti, jog jie buvo padaryti būtent nukentėjusiojo vaizdo stebėjimo kamera; kadangi patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai tiesiogiai nenukopijavo vaizdo įrašų iš pirminio vaizdo įrašymo šaltinio, nėra galimybės teigti, jog į bylą pateikti vaizdo įrašai nebuvo redaguoti panaudojant tam skirtas programas. Vertinant šią konsultacinę išvadą, pažymėtina, kad bet kuris žmogus, turintis net minimalų supratimą apie vaizdo įrašų darymą ir jų išsaugojimą įvairiose laikmenose, žino, jog tiek darant vaizdo įrašus, tiek juos išsaugant laikmenose galima pakeisti tokių failų pavadinimą, datą, laiką, numeraciją ir pan. Tai vienareikšmiai pripažino ir pats nuteistojo gynėjas. Taip pat, kaip galima suprasti iš konsultacinės išvados, joje nebuvo vertinamas pats vaizdo įrašų autentiškumas, o abejonės dėl jų grindžiamos vien tuo, kad vaizdo įrašai nebuvo įrašyti pačių policijos pareigūnų atliekant atitinkamą tyrimo veiksmą. Tačiau, kaip jau minėta, vaizdo įrašai byloje buvo gauti BPK nustatyta tvarka. Kolegija vertina, kad pati konsultacinė išvada grindžiama tik pasvarstymais, bet ne specialiomis žiniomis bei objektyviais bylos duomenimis, todėl yra labai nekonkreti ir tik tikimybinė. Joje nenurodyti jokie tyrimo metodai, jų eiga, ir pan. Tuo labiau, gynėjo pasirinktam specialistui buvo pateikti tik 2017 m. gruodžio 14 d. vaizdo įrašai, tačiau nebuvo pateikti kiti byloje surinkti duomenys, kas paprastai daroma skiriant ekspertizę. Tokiu būdu, kolegija sprendžia, kad ši konsultacinė išvada tėra specialisto nuomonė apie vaizdo įrašų darymo ir jų išsaugojimo aplinkybes apskritai, o ne apie jam pateiktų vaizdo įrašų autentiškumą, vientisumą ir pagrįstumą. Be to, šią išvadą visiškai paneigia byloje ištirti įrodymai. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017 m. gruodžio 14 d. vaizdo įrašus pripažino įrodymu ir jais vadovavosi nustatydamas V. D. kaltę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

14. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl skundžiamu nuosprendžiu buvo priteistas nepagrįstai. Tačiau taip nėra. Šioje byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 358 Eur turtinės žalos atlyginimo už pavogtą 339 Eur vertės vaizdo stebėjimo kamerą bei 19 Eur vertės jos stovą (23 b. l.). Byloje nustatyta, kad po vagystės M. K. vaizdo stebėjimo kamera buvo sugadinta bei nebetinkama naudoti, jos stovas tyrimo metu nebuvo rastas. Taip pat, pagal nukentėjusiojo parodymus, nepaisant to, kad iš jo nuteistasis pavogė vaizdo stebėjimo kamerą, jis vis tiek turi kas mėnesį mokėti už įrangą bei mokėjimo plano mokestį. Taigi, norėdamas pasinaudoti užsakytomis paslaugomis, už kurias šiuo metu susimoka, M. K. turės įsigyti naują vaizdo stebėjimo kamerą su stovu. Be to, paslaugų sutarties sudarymo metu M. K. nuolaida už vaizdo stebėjimo kamerą buvo suteikta tik dėl to, kad jis pasirinko atitinkamą paslaugų planą. Priešingai, nei nurodoma skunde, civilinio ieškinio dydį patvirtina ne tik prieš tai aptarti nukentėjusiojo parodymai, tačiau ir prie civilinio ieškinio pridėti dokumentai – tai sutartys, kasos kvitai, PVM sąskaitos faktūros (27-34 b. l.).

15. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo buvo nuspręsta išieškoti proceso išlaidas valstybei. Tačiau tam pagrindo nėra. Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, į teismo posėdį buvo kviečiami proceso dalyviai. Kaip matyti iš bylos, procesinių dokumentų siuntimas jiems sudarė 15,20 Eur sumą. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis prieš tai minėtomis BPK teisės normomis, šias išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė jas išieškoti iš nuteistojo V. D. valstybei.

16. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl šis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. D. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas Gaputis