Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. N. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tinkamai, paliekant pranešimą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas 2014 m. gruodžio 18 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė atsakovui suteikė 289,62 Eur vartojimo kreditą 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2015 m. sausio 17 d. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, mokėti nustatytas palūkanas bei grąžinti Sutartyje numatytą sumą pradinei kreditorei, tačiau pasak ieškovės, atsakovas netinkamai vykdė Sutartį, todėl pradinė kreditorė UAB „4finance“ Sutartį su atsakovu 2015 m. kovo 10 d. nutraukė.

Pradinė kreditorė UAB „4finance“ 2017 m. gegužės 4 d. su ieškove UAB „Gelvora“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido turimą reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujajai kreditorei – ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas tinkamai, tačiau prisiimtų įsipareigojimų naujajai kreditorei neįvykdė.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą darytina išvada, kad pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytu terminu, tačiau jis savo įsipareigojimų neįvykdė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą, todėl iš atsakovo ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovą, priteistina 289,62 Eur skola.

Nagrinėjamu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo 489,60 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2017 m. gegužės 4 d., ir 752,22 Eur palūkanų nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. spalio 19 d., iš viso 1241,82 Eur, nors pradinio kreditoriaus ir atsakovo sutartis nutraukta 2015 m. kovo 10 d. Byloje sprendžiant dėl mokėjimo (pelno) palūkanų iš atsakovo priteisimo atsižvelgiama į aktualią kasacinio teismo praktiką dėl palūkanų priteisimo iki sutarties nutraukimo ir po sutarties nutraukimo. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl palūkanų priteisimo konkrečiai neįvardijo palūkanų rūšies, t. y. prašo priteisti mokėjimo pelno palūkanas ar kompensacines palūkanas, ir nors ieškinio išnašose ieškovė akcentuoja teisę būtent į kompensuojamąsias palūkanas bei mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualią praktiką ieškinyje, tačiau atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytoje kredito sutartyje nustatyta atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas, o įsipareigojimas mokėti kompensuojamąsias palūkanas ir jų dydis nenustatyti.

Be to, Sutartyje bendra vartojimo kredito suma nurodyta 289,62 Eur, o bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, pritaikius 27,22 Eur bendros vartojimo kredito kainos nuolaidą, lygi paskolintai pinigų sumai. Iš to darytina išvada, kad pradinė kreditorė atsakovui 30 kalendorinių dienų laikotarpiui kreditą suteikė neatlygintinai ir nepaskaičiuodama pelno palūkanų už šį laikotarpį, tačiau vartojimo kredito sutartyje nustatė, kad metinė palūkanų norma siekia 114,37 proc., kuri viršija Vartojimo kredito įstatyme nurodytą maksimalią 75 proc. metinę palūkanų normą. Įvertinus ieškovės nurodomus motyvus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas vertina, kad ieškovės prašomos priteisti palūkanos savo prigimtimi yra mokėjimo pelno palūkanos.

Viena vertus, pagal nurodytą kasacinio teismo formuojamą praktiką negali būti priteisiamos mokėjimo palūkanos, skaičiuojamos po sutarties nutraukimo. Kita vertus, minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios, gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

Atsižvelgiant į aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį, sutartinę atsakomybę keičia civilinės atsakomybės santykis ir po sutarties nutraukimo turi būti skaičiuojamos ne sutartyje nurodytos pelno palūkanos, bet kompensacinės palūkanos, kurios pagal savo esmę yra minimali kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tad ieškovė turėjo pareigą atskirai įrodyti, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. delsimo grąžinti 289,62 Eur skolą, ji patyrė 1241,82 Eur nuostolį. Šiuo atveju tokių įrodymų nėra pateikta – ieškovė, būdama skolų administravimo bendrovė ir turinti patirtį skolų išieškojimo ir rizikų valdymo srityje, nepateisinamai ilgai delsė išsiieškoti skolą teismine tvarka, o dėl tokio ilgo delsimo kilusios neigiamos pasekmės (pareiga mokėti palūkanas) negali būti perkeliamos atsakovui (skolininkui). Ieškovė, sudarydama paskolų portfelio pardavimo sutartį suvokė, kad atsakovas neatsiskaitė su pradine kreditore, todėl privalėjo imtis skolos išieškojimo veiksmų nedelsiant, juolab, kad kredito suteikimo laikotarpis nurodytas Sutartyje itin trumpas - 30 kalendorinių dienų.

Nors iš ieškovės prie ieškinio pateiktų priedų matyti, kad apskaičiuodama palūkanas ji taikė įstatyme leidžiamą ir numatytą maksimalią, t. y. 75 proc., palūkanų normą, tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą aptartų aplinkybių ir esamos nagrinėjamos situacijos kontekste vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama 26,07 Eur kompensacinių palūkanų (289,62 Eur X 0,05 proc. X 180 d.).

Ieškovės reikalavimas dėl 6,77 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ PVM sąskaitomis faktūromis ir priedu prie jų), todėl tenkinamas visiškai. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020-11-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 21 procentą ieškinio reikalavimų (322,46 Eur x 100 proc. /1538,21 Eur ), todėl iš atsakovo priteisiama 7,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (32 Eur žyminio mokesčio x 21 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) skolos, 26,07 Eur (dvidešimt šešis eurus 7 ct) palūkanų, 6,77 Eur (šešis eurus 77 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 7,25 Eur (septynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT02 7044 0600 0031 0074, akcinė bendrovė SEB bankas, banko kodas 70440.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisės po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.