Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-06-20 · Administracinė byla Nr. A-502-1410-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-20
Bylos Nr.
A-502-1410-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo centras“, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Realty Adviser“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
A. M., A. P., akcinės bendrovės DnB NORD bankas, J. Daukšienės, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, R. S. P.
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo
Advokatai
Tomas Bukelis, Reda Kurlavičienė, Džiolana Tarvainytė, Nijolė Vaičiūnaitė
Kategorijos
  • 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1410/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 13.4; 14.3; 70.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė)

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo centras“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M., A. P. bei R. S. P. atstovei advokatei Redai Kurlavičienei,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui,

trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DnB NORD bankas atstovams advokatams Nijolei Vaičiūnaitei, Andriui Smaliukui ir Laimonui Pivorui,

trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žvejų rezidencija“ atstovui advokatui Tomui Bukeliui,

trečiojo suinteresuoto asmens J. Daukšienės tikrosios ūkinės bendrijos atstovei advokatei Džiolanai Tarvainytei,

trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovams Justinai Bertulytei ir Vitalijui Juškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo centras“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M., A. P. bei R. S. P. apeliacinį skundą, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Realty Adviser“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prisidėjimą prie šio skundo, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DnB NORD bankas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Turto valdymo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Realty Adviser“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, J. Daukšienės tikrajai ūkinei bendrijai (toliau – ir TŪB), uždarajai akcinei bendrovei „Uostamiesčio projektas“, akcinei bendrovei DnB NORD bankas, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Danės vartai“, uždarajai akcinei bendrovei „Restauravimo centras“, I. Krivicko ir M. Radavičiaus TŪB „Lonvita“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žvejų rezidencija“, uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, A. M., A. P. ir R. S. P. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras (toliau – ir Prokuroras), gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2489 patvirtintą žemės sklypų Žvejų g. 4 ir Žvejų g. 6, Klaipėdoje, detalųjį planą; 2) Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-286 patvirtintą žemės sklypo Žvejų g. 10, Klaipėdoje, detalųjį planą; 3) Klaipėdos miesto savivaldybės 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1-403 patvirtintą teritorijos tarp Danės upės, Tiltų g., Žvejų g., ir Pilies g. detalųjį planą; 4) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 4 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamųjų namų su parduotuve ir kavine komplekso statybai Žvejų g. 4, Klaipėda; 5) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 27 d. išduotą statybos leidimą Nr. 254/67 (1.0)-GN/07 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Turto valdymo centras“ gyvenamojo namo su parduotuve ir kavine komplekso statybai Žvejų g. 4, Klaipėda, kuris 2008 m. sausio 29 d. perregistruotas UAB „Žvejų rezidencija“ vardu; 6) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 1 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą apartamentų tipo viešbučiui su viešuoju maitinimu Žvejų g. 10, Klaipėda; 7) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. birželio 22 d. išduotą statybos leidimą Nr. 197/36-NS/07 UAB „Baltic Realty Adviser“ apartamentų tipo viešbučiui su viešuoju maitinimu statybai (paskirtis – viešbutis) Žvejų g. 10, Klaipėda, kuris statybos eigoje 2007 m. lapkričio 8 d. perregistruotas UAB „Danės vartai“ vardu; 8) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 17 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-921-(14.7), pastatytam apartamentų tipo viešbučiui su viešuoju maitinimu Žvejų g. 10, Klaipėda; 9) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2005 m. rugpjūčio 2 d. Miesto automobilių stovėjimo vietų statybos sutartį J4-753 su UAB „Turto valdymo centras“ ir sutarties 2007 m. liepos 9 d. papildomą susitarimą Nr. J4-841; 10) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 6 d. Miesto automobilių stovėjimo vietų statybos sutartį J4-150 su UAB „Baltic Realty Adviser“ ir sutarties papildomą susitarimą Nr. J4-539.

Prašyme ir jo patikslinimuose (b. l. 3-14, t. I; b. l. 8-20 t. II; 139-144, t. III) pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2008 m. balandžio 17 d. buvo gautas J. Daukšienės TŪB tikrojo nario S. S. advokato 2008 m. balandžio 9 d. pranešimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo vykdant statybas Klaipėdos senamiestyje Žvejų g. 4 ir 6. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. balandžio 22d. raštu Nr. B2-2706 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl išvados pateikimo. Išvada dėl žemės sklypų adresu Žvejų g.4, 6, Žvejų g. 10, Klaipėdoje, ir teritorijos tarp Danės upės, Tiltų g., Žvejų g. ir Pilies g. detaliųjų planų teisėtumo ir galimos žalos pastatui, esančiam Žvejų g. 4a, Klaipėdoje, pripažintam kultūros paveldo objektu ir įtrauktam į kultūros vertybių registrą Nr. 16075, gauta 2008 m. gegužės 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 447 patvirtino teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detalųjį planą, į minėtą teritoriją patenka ir žemės sklypai Žvejų g. 4, 6, 10, Klaipėda. Pabrėžė, jog dėl minėtos teritorijos buvo kilę teisminiai ginčai, tačiau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. lapkričio 21 d. sprendimo įsiteisėjimo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1-1403 (nepakeitus ir nepatikslinus teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detaliojo plano sprendinių) pakartotinai patvirtino teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detalųjį planą. Pareiškėjo manymu, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1-1403 patvirtino teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detalųjį planą nepratęsusi detaliojo plano rengimo termino atnaujintomis planavimo sąlygomis, tuo pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų renginio taisyklių reikalavimus.

Nurodė, kad Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekte ir teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detaliajame plane nenumatytas sklypų apjungimas, užstatymas sklype Nr. 2, žemės sklypo paskirties keitimas iš komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams į gyvenamosios paskirties, todėl prieš rengiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2489 patvirtintą detalųjį planą Žvejų g. 4, 6, Klaipėdoje, buvo būtina pakeisti Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekto ir teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detaliojo plano sprendinius, todėl nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 11 dalies, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42.1 papunkčio, 50 ir 51 punkto nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2003 m. gegužės 15 d. išdavė numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo išvadą Nr. 24-258, kuria numatė planavimo tikslą – išnagrinėti galimybę koreguoti sklypų ribas, sklypus apjungiant, numatyti užstatymo reglamentą naujai suformuoto sklypo užstatymui. Sklypai apjungti, prisijungiant valstybinę žemę. 2003 m. gegužės 27 d. šis skyrius išdavė planavimo sąlygas, kuriose nurodė, kad žemės sklypų Žvejų g. 4, 6, Klaipėdoje, detaliojo planavimo organizatorius – UAB „Turto fondas“, nors jis nebuvo nei sklypo naudotojas, nei savininkas, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2005 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktas Nr. PL-355, Prokuroro teigimu, patvirtintas nesilaikant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 200 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 9.1 papunkčio reikalavimų ir Apskričių viršininkų vykdomos valstybinės teritorijų planavimo priežiūros taisyklių 11 punkto, todėl šiuo atveju detalusis planas negalėjo būti teikiamas tvirtinti. Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja planavimo sąlygose nurodytiems planavimo tikslams (sklypo paskirties keitimas) ir valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N21/2003-0037 ir Nr. N21/2003-0020 4.2 punktų reikalavimams, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio ir 31 straipsnio 1 dalies. Taip pat buvo pažeistos viešojo svarstymo procedūros. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nenurodyti apjungto sklypo privalomieji reikalavimai, bendro naudojimo teritorijos nėra skirtos statybai (prieštarauja Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43 p., Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento I priedui).

Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-286 tvirtinant žemės sklypo Žvejų g. 10, Klaipėdoje, detalųjį planą, buvo pažeisti

Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 punktų reikalavimai, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 14 punktas, detaliojo plano projekto svarstymo su visuomene procedūra. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje klaidingai nurodytas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimas – leistinas pastato aukštis. Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje privalomuosiuose reikalavimuose nurodyta statinio aukštis nuo žemės pav. – 17,5 m, o kituose reikalavimuose – statinio aukščio altitudė – 20 m.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė (b. l. 112-114, t. II; b. l. 31-32, t. IV), atsiliepimuose paaiškino kad pareiškėjui papildžius reikalavimus, byla turėtų būti persiųsti į Klaipėdos apygardos teismą arba, išnagrinėjus bylą iš esmės, prašė Prokuroro prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas sukels realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškėjo kreipimasis neturėtų būti tenkinamas. Pareiškėjo prašomos panaikinti infrastruktūros sutarties dalykas – atitinkamų automobilių stovėjimo vietų įrengimas ir sukurto turto įgijimas, yra reguliuojamas privatinės teisės normų. Atsakovo nuomone, panaikinus ginčijamus statybos leidimus, reiks griauti esamus statinius, todėl turės būti sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas.

Atsakovas UAB „Baltic Realty Adviser“ atsiliepimuose (b. l. 107-109, t. II, b. l. 104, t. III; b. l. 18-21, t. IV) nesutiko su pareiškėjo prašymu. Nurodė, jog ginčijamas 2007 m. birželio 22 d. statybos leidimas Nr. 197/36-NS/07 buvo išduotas teisės aktų nustatyta tvarka, suderinus su visomis kompetentingomis valstybės ir savivaldybės institucijomis. Pareiškėjo ginčijama 2007 m. kovo 6 d. Miesto automobilių stovėjimo vietų statybos sutartis Nr. J4-150 su UAB „Baltic Realty Adviser“ ir papildomas susitarimas Nr. J4-539 yra civilinis sandoris, kurio teisėtumo klausimas nepriskirtas nagrinėti administraciniam teismui.

Atsakovas UAB „Turto valdymo centras“ atsiliepime (b. l. 26-29, t. IV) nurodė prieštaraujantis pareiškėjo prašymo, kuris pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą padavimo terminą, tenkinimui.

Atsakovas UAB „Turto valdymo centras“ ir tretieji suinteresuoti asmenys A. M., A. P. bei R. S. P. atsiliepime prašė administracinę bylą nutraukti, nes skundas (prašymas) paduotas praleistus įstatymo nustatytą terminą (b. l. 221-224, t. II).

Atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimuose (b. l. 90, t. II, b. l. 18-19, t. III, b. l. 33-35, t. IV) sutiko su pareiškėjo reikalavimu panaikinti 2009 m. gruodžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-921-(14.7).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime (b. l. 93-94, t. II) palaikė pareiškėjo prašymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „DnB Nord bankas“ atsiliepimuose (b. l. 47, 50-51, t. II; b. l. 9-10, t. IV) paaiškino, kad teismo procesinis sprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Janinos Daukšienės TŪB atsiliepime palaikė Prokuroro prašymą ir prašė jį tenkinti visiškai (b. l. 60-65, t. II).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Uostamiesčio projektas“ atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo patikslintame prašyme išdėstytais reikalavimais 2-1, 2-3, 2-5 ir 3-2 punktuose. (b. l. 5-6, t. IV).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino – panaikino ginčijamus individualius administracinius aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (b. l. 93-111, t. IV).

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad terminas prašymo padavimui skaičiuotinas nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d., todėl pareiškėjas, 2008 m. rugsėjo 5 d. kreipdamasis į teismą, jo nepraleido. Viešojo intereso pažeidimą Prokuroras sieja su tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2489 patvirtintų žemės sklypų Žvejų g. 4 ir Žvejų g. 6, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniai, prieštarauja planavimo sąlygose nurodytiems planavimo tikslams (sklypo paskirties keitimas) ir valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N21/2003-0037 ir Nr. N21/2003-0020 4.2 punktų reikalavimams (planavimo tikslas, nurodytas planavimo sąlygose – išnagrinėti galimybę koreguoti sklypų ribas, sklypus apjungiant, numatyti užstatymo reglamentą naujai suformuoto sklypo užstatymui, o detaliojo plano sprendiniuose planavimo tikslas – nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus planuojamos teritorijos sklypų ribas, jų dydžius, paskirtį, naudojimo, tvarkymo ir apsaugos (nekilnojamos kultūros vertybės U16) reglamentus, inžinerinės infrastruktūros statinių įrangos sprendinius), o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-286 patvirtinto žemės sklypo Žvejų g. 10, Klaipėdoje, detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje klaidingai nurodytas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimas – leistinas pastato aukštis (detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje privalomuosiuose reikalavimuose nurodyta – statinio aukštis nuo žemės pav. – 17,5 m, o kituose reikalavimuose – statinio aukščio altitudė – 20 m). Abiem atvejais pažeistos detaliųjų planų derinimo, viešo svarstymo, priežiūros procedūros, detaliųjų planų sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ir statybos normų. Pareiškėjo ginama vertybė yra reikšminga, reikalinga, vertinga valstybei ir visai visuomenei, ne tik šiuo metu gyvenantiems žmonėms, bet ir ateities kartoms, grindžiama būtinumu išsaugoti unikalų ir ypač vertingą Klaipėdos senamiestį su jame esančiais pripažintais kultūros paveldo objektais visai visuomenei. Kadangi ginčijami administraciniai aktai buvo viena iš prielaidų, leidusių statybas saugomoje teritorijoje, reikalavimas šiuos aktus panaikinti dėl galimai juos priimant padarytų teisės aktų pažeidimų, teismo vertinimu, yra keliamas srityje, susijusioje su viešojo intereso apsauga.

Nurodė, kad teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. 447, yra panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. lapkričio 21 d. sprendimu. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1-403 patvirtinusi teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detalųjį planą, iš esmės nepakeitė ir nepatikslino teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detaliojo plano sprendinių, nepratęsė detaliojo plano rengimo termino atnaujintomis planavimo sąlygomis, todėl pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo ir Detaliųjų planų renginio taisyklių nuostatas.

Nustatė, kad Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekte ir teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detaliajame plane nenumatytas sklypų apjungimas, užstatymas sklype Nr. 2, žemės sklypo paskirties keitimas iš komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams į gyvenamosios paskirties, todėl prieš rengiant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2489 patvirtintą detalųjį planą Žvejų g. 4, 6, Klaipėda, būtinai reikėjo pakeisti Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekto ir teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detaliojo plano sprendinius. Byloje esančia rašytine medžiaga ir byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projektas ir teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detaliojo plano sprendiniai nebuvo pakeisti, todėl buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 11 dalies, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 42.1 papunkčio, 50 ir 51 punkto reikalavimai, numatę, kad prieš teikiant tvirtinti, detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, arba turi turėti atitinkamų institucijų raštišką pritarimą teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių ir šio įstatymo nustatyta tvarka, o detaliojo plano derinimo procedūrą sudaro sprendinių derinimas su savivaldybės bendrojo plano ir specialiųjų planų sprendiniais ir besiribojančių teritorijų detaliųjų planų sprendiniais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre. Ginčijamu sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai inter alia prieštarauja planavimo sąlygose nurodytiems planavimo tikslams (sklypo paskirties keitimas) ir valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. N21/2003-0037 ir Nr. N21/2003-0020 4.2 punktų reikalavimams, nes planavimo tikslas, nurodytas planavimo sąlygose – išnagrinėti galimybę koreguoti sklypų ribas, sklypus apjungiant, numatyti užstatymo reglamentą naujai suformuoto sklypo užstatymui, o detaliojo plano sprendiniuose planavimo tikslas – nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, planuojamos teritorijos sklypų ribas, jų dydžius, paskirtį naudojimo, tvarkymo ir apsaugos (nekilnojamos kultūros vertybės U16) reglamentus, inžinerinės infrastruktūros statinių įrangos sprendinius); pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį, 31 straipsnio 1 dalį ir viešojo svarstymo procedūras, nes skelbimuose neskelbta, kad bus keičiama sklypo paskirtis į gyvenamą; taip pat pažeidžia Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43 punktą, nes detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nenurodyti apjungto sklypo privalomieji reikalavimai, bendro naudojimo teritorijos nėra skirtos statybai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. T2-286 patvirtinto žemės sklypo Žvejų g. 10, Klaipėdoje, detaliojo plano teismas nurodė, jog pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 punktus (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 14 punktą (Žin, 1996, Nr. 119-2806) nebuvo sudaryta planavimo užduotis su planavimo organizatoriumi. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų (Žin., 1996, Nr. 90-2099) (toliau – ir Nuostatai) 15.1 papunktį, planavimo organizatorius 14 punkte nurodytą informaciją (tame pat punkte nurodytu laiku) turi raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams (turto registracijos dokumentuose nurodytais adresais), kurių nekilnojamojo turto būklę galėjo pakeisti šio detaliojo plano sprendiniai. Byloje nėra jokių duomenų apie šio punkto nuostatų vykdymą, todėl teismas laikė, kad buvo pažeista detaliojo plano projekto svarstymo su visuomene procedūra. Be to, aptariamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai inter alia pažeidžia Planų rengimo taisyklių 43.2 punktą (Žin., 2004, Nr. 79-2809), nes detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje klaidingai nurodytas privalomas teritorijos naudojimo režimo reikalavimas.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad statybos leidimai bei projektavimo sąlygų sąvadai buvo išduoti, miesto automobilių stovėjimo vietų statybos sutartys sudarytos detaliųjų planų, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymų normoms, pagrindu. Konstatavus, kad detaliųjų planų sprendiniai dėl teritorijos tarp Danės upės, Tiltų g., Žvejų g. ir Pilies g., žemės sklypų Žvejų g. 4 ir Žvejų g. 6, Žvejų g. 10, Klaipėdoje, prieštarauja teisės aktams ir juos panaikinus, yra teisinis pagrindas naikinti 2006 m. gruodžio 4 d. patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą; 2007 m. liepos 27 d. statybos leidimą Nr. 254/67 (1.0)-GN/07; 2006 m. vasario 1 d. patvirtintą ir išduotą projektavimo sąlygų sąvadą; 2007 m. birželio 22 d. statybos leidimą Nr. 197/36-NS/07; 2005 m. rugpjūčio 2 d. miesto automobilių stovėjimo vietų statybos sutartį J4-753 ir sutarties 2007 m. liepos 9 d. papildomą susitarimą Nr. J4-841, o taip pat 2007 m. kovo 6 d. miesto automobilių stovėjimo vietų statybos sutartį J4-150 ir sutarties papildomą susitarimą Nr. J4-539 bei 2009 m. gruodžio 17 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-921-(14.7).

III.

Atsakovas UAB „Turto valdymo centras“, tretieji suinteresuoti asmenys A. M., A. P. ir R. S. P. padavė apeliacinį skundą (b. l. 119-128, t. IV), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas klaidingai pripažino, kad Prokuroras nepraleido įstatymo nustatyto 1 mėnesio termino skundui paduoti. Termino kreiptis į administracinį teismą pradžia laikytina 2008 m. gegužės 6 d., nes būtent šią dieną Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra gavo pakankamai informacijos apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Atnaujinti praleistą skundo (prašymo) padavimo terminą pareiškėjas neprašė, todėl administracinė byla nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu.Teismas neteisingai identifikavo pareiškėjo ginamo intereso pobūdį: pirma, statyba saugomoje teritorijoje pati savaime nėra viešojo intereso pažeidimas; antra, konkrečiai neįvardijo ginamos vertybės ir jos reikšmės. Skundžiamame sprendime liko neatsakyta į apeliantų argumentus, kuriais jie grindė faktą, kad nagrinėjamu atveju iš tikrųjų siekiama apsaugoti privatų interesą. Tai, kad galimai buvo padaryti tam tikri neesminiai procedūriniai pažeidimai, neduoda pagrindo išvadai apie viešojo intereso buvimą.Šioje byloje ginčijamo detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procesui Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 21-617) ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių (Zin., 2004, Nr. 79-2809) nurodytų redakcijų nuostatos nebuvo taikomos, nes 2004 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymu, 4 straipsnis buvo papildytas 2 dalimi, kuri nustatė, kad iki 2004 m. gegužės 1 d. pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai (išskyrus bendruosius planus), kuriems išduotos planavimo sąlygos, sudarytos planavimo darbų sutartys ir pradėtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, baigiami rengti pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusį Teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107- 2391) ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detalusis planas buvo pradėtas rengti iki 2004 m. gegužės 1 d., ir kad iki šios datos buvo išduotos planavimo sąlygos, sudaryta planavimo darbų sutartis bei pradėtos ir baigtos viešo svarstymo su visuomene procedūros, šio detalaus plano tvirtinimui taikytinos iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391) ir kitų teritorijų planavimą reglamentavusių teisės aktų redakcijos. Todėl išvada, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2004 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 1-403 patvirtinusi teritorijos tarp Danės upės, Žvejų ir Pilies gatvių detalųjį planą pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 21-617) bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 79-2809) nuostatas, yra visiškai nepagrįsta.Pagal detaliojo plano rengimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, detaliojo plano sprendiniai turėjo būti derinami su savivaldybės bendrojo plano sprendiniais, specialiųjų planų sprendiniais ir besiribojančių teritorijų detaliųjų planų sprendiniais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, arba turėjo būti gauti atitinkamų institucijų raštiški pritarimai. Tuo atveju, jeigu tarpusavyje neatitinka derinami besiribojančių teritorijų detaliųjų planų sprendiniai, jie turi būti keičiami, tikslinami ar papildomi. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas žemės sklypų Žvejų g. 4 ir Žvejų g. 6, Klaipėdoje, detaliojo plano prieštaravimas Klaipėdos miesto bendrajam planui, patvirtintam savivaldybės tarybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 29, tuo sutinkant, kad neatitikimų tarp jų nėra. Taip pat nepagrįstos išvados apie tai, kad Klaipėdos senamiesčio teritorijos sklypų suplanavimo projekte nenumatytas sklypų apjungimas.Pripažinus, kad ginčijamas detalusis planas yra teisėtas, nelieka jokio pagrindo naikinti kitų skundžiamame sprendime nurodytų su detaliuoju planu susijusių administracinių aktų bei sandorių.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Baltic Realty Adviser“ 2010 m. liepos 30 d. raštu nurodė prisidedantis prie UAB „Turto valdymo centras“, A. M., A. P. ir R. S. P. apeliacinio skundo (b. l. 133-135, t. IV).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (8.2)-J2-241 nurodė prisidedanti prie UAB „Turto valdymo centras“, A. M., A. P. ir R. S. P. apeliacinio skundo (b. l. 161-162, t. IV). Paaiškino, kad pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį, privatūs asmenys negali būti atsakovais administracinėje byloje. Klaipėdos apygardos administracinis teismas neturėjo teisės naikinti sutarčių, nes šis klausimas jam neteismingas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 str. 2 d.). Jokie norminiai teisės aktai nenumato, jog rengiami detalieji planai turi būti suderinti su detaliaisiais planais (tokio pat lygmens dokumentais). Be to, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose A822-65/2009 ir A556-860/2010.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Prokuroro prašymą atmesti (b. l. 139-143, t. IV).

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad skundo padavimo terminas bei trukmė skundui paduoti turi būti vertinami remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principu. Tokiam vertinimui yra reikšminga: 1) administravimo subjekto akto priėmimo data; 2) data, kada institucija, turinti viešojo intereso gynimo funkciją, tinkamai vykdydama šią funkciją galėjo ir turėjo sužinoti apie viešojo intereso pažeidimą; 3) data, kada institucija, ginanti viešąjį interesą, surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad yra pažeistas viešasis interesas; 4) skundo, ginant viešąjį interesą, padavimo teismui data. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo visų duomenų gavimo (vėliausias dokumentas, turintis įtakos viešojo intereso pažeidimo nustatymui gautas 2008 m. gegužės 6 d.), pareiškėjas jokių papildomų duomenų, pagrindžiančių būtinumą kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, nerinko, o bandė ginčo klausimą perduoti kitoms institucijos. Dėl nurodytos priežasties turėjo būti konstatuota, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje taip pat turėjo būti vertinami Prokuroro reiškiami reikalavimai viešojo intereso gynimo aspektu: ar buvo pažeistas viešasis interesas, ar pasirinktas tinkamas viešojo intereso gynimo būdas, ar pareiškėjo reiškiamais reikalavimais bus apgintas viešasis interesas, ir ar toks gynimo būdas yra proporcingas pažeistam interesui. Pareiškėjas, ginčydamas administracinius aktus, kuriais privatiems asmenims priklausantys statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, turėjo reikalauti jau egzistuojančių statinių fizinio sunaikinimo (nugriovimo). Šiuo atveju susidaro įspūdis, kad, pareiškėjo vertinimu, viešąjį interesą pažeidžia ne tokių statinių buvimo faktas, o tik galimai neteisėta jų statyba. Pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas, kad tokie statiniai nurodytoje vietoje negali būti. Prokuroro reikalavimas retrospektyviai įvertinti jau įgyvendintų administracinių aktų teisėtumą, nesiekiant panaikinti kitas tokių tariamai neteisėtų aktų pasekmes, negali būti vertinamas kaip viešojo intereso gynimas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo prašymo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 166-170, t. IV).

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas atsiliepime palaiko UAB „Turto valdymo centras“, A. M., A. P. ir R. S. P. apeliacinį skundą, ir UAB „Baltic Realty Adviser“ prisidėjimą prie šio skundo (b. l. 171-172, t. IV).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bei teisines aplinkybes, todėl naikinti 2010 m. liepos 19 d. sprendimą nėra jokio pagrindo (173-174, t. IV).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Prokuroras, kreipdamasis į teismą, tinkamai realizavo teisminės gynybos prielaidas ir sąlygas, t. y. ar gynė viešąjį interesą, ir ar nepraleido kreipimosi į teismą terminų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nenumato specialaus termino, per kurį prokuroras ar kitas šioje įstatymo normoje nurodytas subjektas gali paduoti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo. Todėl kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, nustatančios, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Atsižvelgiant į tai, jog prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog termino kreiptis į teismą eigos pradžia skaičiuojama nuo tada, kai prokuroras gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Kartu pažymima, kad šis termino prokurorui kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, nėra privilegija viešąjį interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia įstatymų aiškinimo logika. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą ginant savo teises. Skirtingai nei privatūs subjektai, prokuroras, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl jis turi surinkti duomenis, pakankamus išvadai, kad administracinis aktas pažeidžia viešąjį ar kitą interesą, kurio teisminės gynybos inicijavimo teisė suteikta prokurorui (žr. Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), P. 184–229; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

Iš tikrinamos bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui (skundui) paduoti, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS20-609/2008 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsprendė prašymo dėl skundo (prašymo) padavimo termino atnaujinimo, nevertino pareiškėjo išdėstytų argumentų, todėl 2008 m. spalio 1 d. nutartį panaikino ir termino prašymui (skundui) paduoti atnaujinimo klausimą perdavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 174-176, t. I). Tačiau pareiškėjo prašymo (skundo) priėmimo 2009 m. vasario 2 d. nutartimi šio pavedimo teismas neįvykdė (b. l. 42-43, t. II). Skundžiamame sprendime Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodė, jog teisminį procesą pareiškėjas inicijavo nepažeisdamas ABTĮ nustatytų reikalavimų. Todėl atsižvelgdama į šioje byloje res judicata galią turinčią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-609/2008, teisėjų kolegija pati sprendžia termino atnaujinimo klausimą.

Bylos duomenimis nustatyta ir pareiškėjas neginčija, jog pakankamai duomenų kreiptis į teismą jis surinko 2008 m. gegužės 9 d., kai gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 6.3-1450 “Dėl žemės sklypų adresu Žvejų g. 4, 6, Klaipėdoje, ir teritorijos tarp Danės upės, Tiltų g., Žvejų g. ir Pilies g. detaliojo plano“, kuriame Inspekcija pasisakė dėl detaliojo teritorijų planavimo procedūrų pažeidimų ir prašė Prokurorą priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo (b. l. 19-22, 144-147, t. I). Įvertinus tai, laikytina, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino eiga pasidėjo 2008 m. gegužės 10 d. Atitinkamai paskutinė diena iškelti bylą administraciniame teisme buvo 2008 m. birželio 10 d. Prokuroras pirmą kartą į teismą kreipėsi 2008 m. rugsėjo 5 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs skundo (prašymo) padavimo terminą (b. l. 174, t. I). Todėl nustatęs, jog skundo (prašymo) padavimo terminas yra pasibaigęs ir pareiškėjas prašo jį atnaujinti, apeliacinės instancijos teismas privalo vertinti, ar termino praleidimą lėmė svarbios priežastys (ABTĮ 34 str.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, terminas, kuriuo paduodamas prokuroro pareiškimas, gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jei paaiškėjus konkretiems pažeidimams viešojo administravimo srityje, prokuroras nedelsia įgyvendinti įstatymais jam priskirtų teisių ir pareigų.

Analizuojamu atveju išskirtinėmis aplinkybėmis, užkirtusiomis kelią paduoti teismui prašymą 2008 m. gegužės 10 d. – 2008 m. birželio 10 d. laikotarpiu, pareiškėjas įvardijo nepakankamą teritorijų planavimo ir statybos santykių teisinio reguliavimo išmanymą. Prašyme atnaujinti praleistą terminą paaiškino, kad surinktą medžiagą 2008 m. gegužės 14 d. ir 2008 m. birželio 5 d. raštais persiuntė tirti Inspekcijai. Inspekcijai atsisakius ją nagrinėti tuo pagrindu, jog nuo nurodytų pažeidimų padarymo yra praėję vieneri metai, buvo kreiptasi į aplinkos ministrą, prašant išaiškinti skundų nagrinėjimo tvarką. Susipažinusi su aplinkos ministro 2008 m. liepos 10 d. atsakymu Nr. (3-1)-D8-6083, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. liepos 15 d. raštu pareikalavo Inspekciją grąžinti dokumentus. Pastaroji juos perdavė 2008 m. rugpjūčio 6 d. Taip pat pareiškėjas akcentavo ginčo klausimų sudėtingumą, didelę bylos medžiagos apimtį. Teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, paminėtos priežastys nėra objektyvios ir svarbios, todėl negali pateisinti procesinio termino praleidimą.

Aprašytas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros elgesio modelis jau buvo išsamiai išanalizuotas ir įvertintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. 2009 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009 apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisakė, jog Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų bei Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (2002 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 260 redakcija), nuostatos nesuteikė teisės Aplinkos ministerijai ir (ar) jai pavaldžioms institucijoms kreiptis į teismą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos 2006 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 6-477 nurodytų dokumentų panaikinimo. Pareiškėjo (Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro) nurodomas Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56, 24 punktas taip pat nesuteikė teisės perduoti minėtos medžiagos Aplinkos ministerijai. Minėtame punkte buvo nustatyta, kad prašymai ir skundai, kuriuos turi nagrinėti teritorinės prokuratūros arba kitos institucijos, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo gavimo prokuratūroje datos arba jų išvertimo į valstybinę kalbą dienos persiunčiami nagrinėti šioms institucijoms. Taigi ši nuostata šiuo atveju galėjo būti taikoma tik tada, jei prokuroras apskritai nebūtų turėjęs kompetencijos nagrinėti atitinkamų klausimų, kuriais į jį kreiptasi. Savo ruožtu tiek Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalis, tiek Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis nustatė prokuroro teises ir kompetenciją, susijusias su viešojo intereso gynimu, ir įgalino jį teisės aktų nustatyta tvarka, sąlygomis ir atvejais ginti viešąjį interesą. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad teise ginti viešąjį interesą Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras pakankamai aktyviai naudojosi. Kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės, dar iki gaunant minėtą 2006 m. rugsėjo 18 d. raštą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiais prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ne kartą buvo kreipęsis į teismus su panašiais prašymais. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, 2006 m. rugsėjo mėnesį gavusi iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštu pateiktą medžiagą apie galimą individualių administracinių aktų ir sutarties neteisėtumą, nedelsiant, t. y. nepersiunčiant medžiagos Aplinkos ministerijai, turėjo ir galėjo imtis veiksmų ir priemonių (pradėti tyrimą), kad išsiaiškintų, ar šiuo atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą su atitinkamais prašymais. Tačiau bylos medžiaga rodo, jog tai ji ėmė daryti tik po to, kai iš Aplinkos ministerijos gavo 2007 m. vasario 1 d. raštą, kuriame, be kita ko, buvo paaiškinta, kad teisės aktai nesuteikia jai (Aplinkos ministerijai) teisės kreiptis į teismą dėl detaliojo plano bei sutarties panaikinimo.

Taigi paminėtos bylos fabulai iš esmės analogiški Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro veiksmai, kuriais aktyviai siekta inicijuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kreipimąsi į teismą dėl atsakovų (viešojo administravimo subjektų) galimai padarytų pažeidimų teritorijų planavimo ir statybos srityje (kai pati Inspekcija 2008 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 6.3-1450 siūlė pareiškėjui spręsti dėl viešojo intereso gynimo), ir sąmoningai delsta vykdyti tiesiogines prokuroro funkcijas, pripažintini iracionalūs, neatitinkantys prokuroro profesinės veiklos standartų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti reikšmingos termino atnaujinimo aspektu, šioje byloje nenustatyta, todėl prašymas netenkintinas. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą, teismui atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, byla nutraukiama. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą (skundą), priimtą praleidus nustatytą padavimo terminą, padarė esminį procesinės teisės normų pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui (ABTĮ 142 str. 1 d.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas Prokuroro reikalavimą panaikinti administracinius sprendimus ir sutartis, teismas ex officio privalėjo patikrinti, ar ginčijamų aktų panaikinimas sukels teisines pasekmes (šiuo atveju nebuvo pareikštas joks konkretus prašymas dėl ginčijamų aktų pagrindu atsiradusių materialinių teisinių pasekmių likvidavimo – statybos padarinių pašalinimo), t. y. ar realiai leis apginti viešąjį interesą. Be to, remiantis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytų subjektų iniciatyva. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame prašyme (skunde) Prokuroras aiškiai neįvardijo, koks visuotinai svarbus tikslas bus pasiektas ginčijamų aktų panaikinimu, ir kokią įtaką (reikšmę) teismo sprendimas turės asmenims, nesantiems šios administracinės bylos proceso šalimis, todėl toks prašymas (skundas) negalėjo būti tenkinamas.

Dėl paminėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Turto valdymo centras“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. M., A. P. bei R. S. P. apeliacinį skundą, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Realty Adviser“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prisidėjimą prie šio skundo, trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DnB NORD bankas apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė