Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje ieškinio reikalavimams pritarė. Nurodė, kad šalys kartu negyvena. L. S. su dukra gyvena jos motinai priklausančiame name. Vaikui sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. G. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, lanko įvairius būrelius, viskuo domisi, turi draugų. Tėvas jai brangus, norėtų dažniau bendrauti su juo, tačiau tik jam esant blaiviam. Mergaitė sugeba išreikšti nuomonę ir bendraujant aiškiai nurodė, kad norėtų gyventi su motina. Jų ryšys su motina artimas, mama sugeba užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas, todėl mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Atsakovas gyveno pas seserį R. P., tačiau nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio išvyko dirbti į Norvegiją. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad jis turėtų daugiau išlaikytinių. Jis sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi teikti išlaikymą vaikui bei siekti užtikrinti būtinas jo vystymuisi sąlygas.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, jog po vaiko gimimo atsakovas ėmė laikas nuo laiko išgerti, o jau penki metai geria kiekvieną dieną, su vaiku bendrauja labai mažai, labai mažai prisideda ir prie jo išlaikymo. Dėl to prieš metus ir 10 mėnesių ieškovė paprašė atsakovą išeiti iš namų ir nuo to laiko jis gyvena atskirai. Atsakovas dirbdavo epizodiškai, taip pat ir be darbo sutarčių. Šiuo metu išvykęs į Norvegiją. Iki 2016 m. pabaigos vaikui išlaikyti per mėnesį duodavo 20-70 Eur. Paskutinį kartą pinigų (50 EUR) gavo 2017 m. sausį už gruodžio mėnesį. Šiuo metu su dukra gyvena motinos namuose. Su dukra sutaria gerai, o atsakovas su dukra bendrauja labai retai, todėl mano, kad būtent su ja turėtų būti nustatyta mergaitės gyvenamoji vieta. Dukra sportuoja, lanko burelius. Mergaitė sveika, bet nešioja akinius, kuriuos kasmet reikia keisti. Visam tam kaip ir kitiems bendriems poreikiams reikia pinigų. Vidutiniškai dukrai išlaikyti per mėnesį reikia apie 300 Eur. Pusę sumos turėtų skirti atsakovas, nes jis sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių, kreditorių neturi. Šiuo metu dukrą išlaikyti padeda mama (močiutė) ir sesuo. Nustatant bendravimo tvarką, svarbiausia, kad atsakovas bendrautų su dukra blaivus, nes būdavo, kad jis ateidavo išgėręs ir mergaitė nenorėdavo su juo kalbėtis.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovė iš atsakovo dukrai išlaikyti paskutinį kartą gavo pinigų sausio mėnesį, tačiau tai buvo išlaikymas vaikui už gruodžio mėnesį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas tinkamai (b. l. 17, 26).

Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad mergaitei išlaikyti reiktų priteisti iš atsakovo 190 Eur per mėnesį, nes G. labai aktyvi, reikia užtikrinti maksimalią galimybę patenkinti jos žingeidumą. Vaiko interesų labui pritarė sąlygai dėl bendravimo su vaikui atsakovui esant tik blaiviam ir tik mergaitės sutikimu. Vaiko ir tėvo ryšys nėra taip nusilpęs, kad reiktų Vaiko teisių apsaugos pagalbos, bet jei mergaitė atsisakytų bendrauti, galėtų padėti specialistai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

Santuokos liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta ieškovės L. S. ir atsakovo V. S. santuoka. Jos įrašo numeris santuokos metrikų knygoje 50 (b.l. 5).

LR CK 3.60 straipsnyje numatytos santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės sąlygos. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 str. 1 d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima jau penkis metus, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas, o pastaruosius beveik dvejus metus iš viso kartu su šeima negyvena. Nors iki 2017 m. sausio mėnesio duodavo pinigų vaikui (20-50 Eur/mėn.), tačiau šie pinigai laikytini aiškiai per mažais patenkinti vaiko poreikius, juo labiau, kad jais menkai ir domėjosi, retai bendravo su savo dukra.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir ieškovės argumentų, jog dėl santuokos iširimo kaltas jis, nepaneigė. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nesirūpino šeima, nebuvo jai lojalus, todėl yra kaltas dėl santuokos iširimo, kas sudaro pagrindą nutraukti santuoką dėl jo kaltės.

Ieškovė prašė nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę, todėl paliekama pavardė S.. Atsakovui paliekama pavardė S..

Ieškovė neprašė priteisti jai išlaikymo iš atsakovo, jis dėl tarpusavio išlaikymo nuomonės apskritai nepareiškė, duomenų byloje, kad kuriai nors iš šalių būtų reikalingas išlaikymas, nėra, todėl išlaikymas šalims nepriteisiamas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu šalys susilaukė dukters G. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Mergaitei šiuo metu 11 metų.

LR CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Iš ieškovės paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos išvados matyti, kad G. gyvena su motina močiutės name. Vaikui sudarytos labai geros gyvenimo sąlygos. Motinos ir dukters ryšys artimas, mama sugeba užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas. Mergaitė bendraujant su Vaiko teisių apsaugos specialiste aiškiai nurodė, kad norėtų gyventi su motina (b.l. 20-21). Į bylą pateiktas jos rašytinis patvirtinimas dėl noro gyventi su mama (b.l. 22). Teismo vertinimu toks G. S. nuomonės dėl gyvenamosios vietos išreiškimo būdas yra tinkamas ir pakankamas (CPK 380 str. 2 d.)

Atsižvelgiant į saugią aplinką su ieškove, paties atsakovo pasyvumą sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja yra pagrįstas, geriausiai atitinka vaiko interesus, tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka LR CK 3.192 str. 1 d. nuostatą, kurioje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį dukters išlaikymui reikia skirti apie 300 Eur. Mergaitė noriai lanko būrelius. Ji nešioja akinius, kuriuos reikia kasmet keisti. Taigi be būtinųjų poreikių maistui, drabužiams, mokymuisi, reikia skirti pinigų ir papildomai ugdymo veiklai, sveikatos apsaugai. Teismo vertinimu ieškovės nurodyta suma reali, protinga ir būtina vaiko poreikiams užtikrinti. Būtent motina, nuolat prižiūrinti dukrą, geriausiai žino kam ir kiek per mėnesį reikia išleisti besirūpinant vaiku.

Nei ieškovė, nei atsakovas jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių nuosavybės teise neturi (b.l. 9-10). Bylos duomenimis jie abu turi vienintelį vaiką, abu darbingi, taigi jų abiejų galimybės teikti vaikui išlaikymą panašios. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad jie turi 300 Eur sumą dukrai išlaikyti pasidalinti pusiau, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 150 Eur dukters išlaikymui kas mėnesį. Nors Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė priteisti G. S. dar didesnį išlaikymą, po 190 Eur kiekvienam kas mėnesį, ieškovei šio prašymo pačiai neišreiškus ir nesant duomenų apie atsakovo galimybes tokį išlaikymą teikti, šis prašymas netenkinamas. Ieškovė prašė išlaikymą vaikui priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-08-21), tačiau teismas šią sumą priteisia nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., atsižvelgdamas į reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio iki 2017 rugpjūčio, t.y. už 8 mėnesius.

Ieškovė prašo priteisti 1 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėnesius, t.y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. rugpjūčio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (2007-01-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-21/2007 ir kt.). Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą, nėra. Prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis racionalus ir atitinka būtinus vaiko poreikius, todėl yra pagrindas jį priteisti. Kadangi ieškovė į teismą kreipėsi 2017-08-21, tačiau reikalauja išlaikymo įsiskolinimo už visą rugpjūtį, jis priteisiamas už šį mėnesį, atitinkamai išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisiant nuo kito mėnesio 1 d., kaip jau buvo nurodyta aukščiau.

Remiantis LR CK 3.185, 3.190 str. nuostatomis, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.).

Remiantis LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai.

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.175 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku konkrečią tvarką, nustatant reikalavimą atsakovui būti blaiviam ir sąlygą atsižvelgti į vaiko norą. Tam pritarė Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pats atsakovas atliepimo nepateikė, prieštaravimų nei dėl šių sąlygų, nei dėl bendravimo laiko nepareiškė, todėl nustatoma ieškovės siūloma bendravimo su atsakovu tvarka kaip atitinkanti vaiko interesus.

Ieškovė nurodė ir tai matyti VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra pažymų (b.l. 9, 10), kad šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, todėl nekilnojamojo turto padalijimo klausimas nesprendžiamas.

Ieškovė taip pat nurodė, kad šalys neturi skolų ir kreditorių. Priešingų duomenų byloje nėra, todėl ir skolų padalijimo klausimas nesprendžiamas.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-17-T-1698-12909 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 12-13). Minėtos institucijos 2017 m. spalio 12 d. pažyma patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai suteikimą civilinėje byloje išlaidos sudaro 114,59 Eur (B.L. 33) Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 114,59 Eur atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Už ieškinį dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo mokėtinas 290 Eur žyminis mokestis (100 + 54 + 36 +100). Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ieškinys patenkintas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 290 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Pašto išlaidos (1,62 Eur) neviršija 3 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiamos remiantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 50, nutraukti dėl atsakovo V. S. kaltės.

Nutraukus santuoką palikti ieškovei pavardę – S., atsakovui – S..

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina L. S..

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo dukrai G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jo dukrai G. S., a .k. (duomenys neskelbtini), 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Paskirti L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), dukrai G. S. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

atsakovas V. S. bendrauja su dukra G. S. tik būdamas blaivus; atsakovas kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį ir sekmadienį 10 val. pasiima dukrą G. S. pas save ir grąžina sekmadienį 16 val., išskyrus, kai vaikas serga ar nenori; atsakovas vasaros laikotarpiu nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. bendrauja su dukra ne daugiau kaip dvi savaites, prieš mėnesį informavęs ieškovę, ir sutinkant dukrai išvyksta su ja į ekskursijas, poilsines keliones, kitas pramogas, išskyrus, kai vaikas akivaizdžiai serga ar nenori; ieškovė įsipareigoja suteikti visą informaciją apie dukters sveikatą, netrukdomai su ja bendrauti telefonu; atsakovas, sutaręs su ieškove ir suderinęs datą ir trukmę, turi teisę pasiimti dukrą metinių švenčių (Kalėdų, Naujųjų Metų metu) pas save, išskyrus, kai vaikas akivaizdžia serga ar nenori pats.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų, 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 114,59 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų, 59 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.