Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjo G. G. 2022 m. gegužės 3 d. prašymu dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti iš Kauno apygardos teismo į Vilniaus apygardos teismą arba į kitą apygardos teismą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gegužės 16 d. tiesiogiai gautas pareiškėjo G. G. 2022 m. gegužės 3 d. prašymas perduoti civilinę bylą Nr. 2YT-1369-887/2022 nagrinėti iš Kauno apygardos teismo į Vilniaus apygardos teismą arba į kitą apygardos teismą.

Prašymą atsisakoma priimti.

2. Iš G. G. prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos pagal pareiškėjo pateiktą atskirąjį skundą nagrinėjimo, motyvuodamas, kad bylų pagal pareiškėjo anksčiau pateiktus atskiruosius skundus nagrinėjimo procesas Kauno apygardos teisme netenkino (nebuvo atliktas realus ginčo situacijos vertinimas, teisminis procesas dėl skundžiamų notarės veiksmų užsitęsė) ir civilinė byla turėtų būti nagrinėjama kitame apygardos teisme.

3. Kadangi pareiškėjas teikiamu procesiniu dokumentu siekia pasinaudoti nušalinimo teise, todėl prašymo priėmimo klausimui nagrinėti taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI skyriuje nustatyta tvarka, reglamentuojanti teismo sudėties ir teisėjų nušalinimo klausimus.

4. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos, o tais atvejais, kai teisme nėra atitinkamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos suponuoja, kad nušalinimo pareiškimas turi būti paduodamas toje civilinėje byloje, kurioje prašoma nušalinti teisėją (teisėjus). Tais atvejais, kai nepasitikėjimas reiškiamas visam atitinkamą bylą nagrinėjančiam teismui, nušalinimo klausimą sprendžiančiam atitinkamam aukštesnės pakopos teismui nušalinimo pareiškimą kartu su nagrinėjama byla persiunčia teismas, negalintis spręsti dėl nušalinimo pareiškimo pagrįstumo.

5. Taigi pareiškėjas prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, kuris pagal savo turinį atitinka nušalinimo pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo teisėjų, tiesiogiai padavė Lietuvos apeliaciniam teismui, nesilaikydamas CPK VI skyriuje nustatytos tvarkos, t. y. nušalinimo pareiškimas paduotas ne toje civilinėje byloje, kurioje reiškiamas nušalinimas. Dėl nurodytos priežasties Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškėjo G. G. pateiktą procesinį dokumentą atsisako priimti.

6. CPK 115 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu procesinis dokumentas paduotas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas mutatis mutandis (liet. su reikiamais pakeitimais) taikydamas CPK 137 straipsnio nuostatas, atsisako priimti procesinį dokumentą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, nurodydamas, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesinį dokumentą atsisakoma priimti, jeigu jis neteismingas tam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo G. G. prašymą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti iš Kauno apygardos teismo į Vilniaus apygardos teismą arba į kitą apygardos teismą.

Prašymą grąžinti jį padavusiam asmeniui – G. G..