- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- eI-11392-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04882-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- I. E.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemė sūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Žemės ūkio ministerijai
- Advokatai
- Vytautas Šenavičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. E. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemė sūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. E. prašė: 1) pripažinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) 2015-08-04 sprendimą Nr. KV-1523 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ (toliau – Sprendimas) nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) pripažinti Žemės ūkio ministerijos 2015-09-17 raštą Nr. 31N-E-1620-1174 „Dėl skundo“ nepagrįstu ir jį panaikinti; 3) įpareigoti NMA pratęsti paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004019-PR001, nurodyto projekto įgyvendinimo terminą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti vėliau.
Paaiškino, kad pareiškėja 2014-09-30 pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ (toliau – Priemonė), reg. Nr. 2NM-KV-14-1-004019-PR001 (toliau – Paraiška). NMA 2014-12-31 raštu Nr. KV-(10.6.1E) Paraišką patvirtino. NMA 2015-01-29 telefonu informavo, jog pareiškėja ne vėliau kaip iki 2015-07-01 turi pateikti želdinamų medžių įsigijimo dokumentus ir kilmės sertifikatus. 2015-07-01 pareiškėja kreipėsi į NMA dėl termino pavasarinio sodinukų sodinimui pratęsimo iki 2015-10-15 ir nurodė priežastis, dėl kurių negali laiku įgyvendinti įsipareigojimų. NMA Sprendimu nurodė, jog Paraiška atmesta. Sprendimas priimtas vadovaujantis žemės ūkio ministro 2008-02-06 įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 47 punktu, pagal kurį pareiškėjai, kurie paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo Paraiškos pateikimo dienos ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1698/2005, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos plėtrai taikymo Įgyvendinimo taisykles (toliau – Reglamentas 1974/2006) 47 straipsnio 1 dalimi, kad valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą. Žemės ūkio ministerija pareiškėjos skundą atmetė.
Paaiškino, kad įsipareigojimų negalėjo vykdyti dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių: (hibridinės drebulės (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlos sumažėjimo ir nepalankių meteorologinių sąlygų. NMA faktinių aplinkybių nepriskyrė prie force majeure ir Paraišką atmetė, nes pareiškėja projekto neįgyvendino per tris artimiausius miško želdinimo sezonus.
Pareiškėja laiko, kad NMA nepagrįstai vadovavosi privatinius teisinius santykius reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis ir nevertino įrodymų dėl sodinukų trūkumo bei meteorologinių sąlygų, netinkamai taikė force majeure reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Įgyvendinimo taisyklių 5-7 punktuose nurodyti Priemonės tikslai užtikrina šalies žemės ūkiui ir ekonomikai naudingą rezultatą. Tam tikrais atvejais Priemonės įgyvendinimo tvarka gali būti pažeista arba dėl paramos gavėjo neteisėtų veiksmų, arba dėl objektyvių, nuo paramos gavėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Nustačius, jog Įgyvendinimo taisyklės pažeistos dėl nuo paramos gavėjo valios nepriklausančių aplinkybių, o Priemonės tikslai, nepaisant to, gali būti pasiekti, paramos gavėjui neturi būti taikoma sankcija. Priešingu atveju nepagrįstai būtų nepasiekti Priemonės tikslai bei pažeisti paramos gavėjo interesai.
Force majeure taikymo galimybė numatyta Įgyvendinimo taisyklių 68 punkte ir Reglamento 1947/2006 47 straipsnio 1 dalyje. NMA nukrypo nuo Reglamento 1947/2006, nes force majeure aiškino remdamosi nacionaline civiline teise, nors susiklostė administraciniai teisiniai santykiai. Administracinių teisinių santykių atveju svarbu atsižvelgti ne į kitos šalies interesus, o į Priemonės tikslus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad force majeure samprata nėra identiška skirtingose teisės šakose ir įvairiose jos taikymo aplinkybėse, todėl privalo būti nustatyta atsižvelgiant į teisinę sritį, kurioje ji bus taikoma. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos preambulės 5 punkte nurodyta, kad atitinkamais atvejais turėtų būti numatytos išimtys force majeure atvejais ir išimtinėmis aplinkybėmis, taip pat neišsamus galimų force majeure ir išimtinių aplinkybių atvejų, kuriuos turi pripažinti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, sąrašas. NMA turi atsižvelgti į Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisę, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. NMA pateikia baigtinį sąrašą atvejų priskiriamų prie force majeure aplinkybių. Reglamento 1947/2006 47 straipsnio 1 dalies tekste anglų kalba, aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kadangi naudojama konstrukcija „in particular“.
Nevertinant įrodymų buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1 dalis, nes administracinis sprendimas privalo būti motyvuotas pagrįstas įrodymais. Pareiškėja pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresniosios mokslų darbuotojos Miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėjos doc. dr. S. K. 2015-06-30 išvadą ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie hidrometeorologines sąlygas. Kodėl buvo nesiremta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma bei 2015-06-30 išvada Sprendime nepasisakyta. Minėti dokumentai įrodo, kad sodinukų trūkumas bei meteorologinės sąlygos yra priežastis, dėl kurių sodinukų sodinimas nebuvo galimas. Pareiškėja negalėjo numanyti, jog rinkoje susidarys per didelė hibridinės drebulės (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų paklausa, nes nedisponuoja NMA paraiškų duomenimis ir negali žinoti, kiek asmenų artimiausiu metu su Europos Sąjungos parama ketino sodinti hibridines drebules. NMA sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo priėmė tik 2014-12-31 (kai žiemą nebuvo galima sodinti sodinukų), dėl ko drebulių sodinimo laikas itin sutrumpėjo. Vėlyvas paraiškų tenkinimas lėmė, kad daugelis pagal Programą sodinti ketinusių pareiškėjų sodinukų įsigijimą planavo tuo pačiu metu 2015 m. pavasarį. Pareiškėja sodinukų ieškojo Lietuvoje ir kitose rinkose, tačiau paaiškėjo, kad 2015 m. pavasariniam sodinimo sezonui pateikti reikiamo kiekio hibridinės drebulės sodinukų negali nė vienas augintojas (kelios Lietuvoje urėdijos augina labai nedidelius kiekius; viena iš Lietuvos įmonių ketino auginti pagreitinus sodinukų vegetaciją, ir parduoti eksperimentinius sodmenis, tačiau augintojas nedavė garantijų dėl medelių prigijimo ir tolesnio augimo, be to, augintojai norimo įsigyti kiekio užauginti neturėjo sąlygų). Objektyvu teigti, jog rinkoje susidarė pasiūlos trūkumas.
2015-06-30 Išvadoje patvirtinta, kad iki 2015-07-01 objektyviai dėl oro sąlygų nebuvo galimybių sodinti hibridinės drebulės sodinukų net ir turint sodinamąją medžiagą. Pavasarį tinkamas laikas buvo kovo mėn., bet tam reikėjo sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, o tokių hibridinės drebulės sodmenų įsigyti nebuvo galimybės. Pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto duomenis, 2015 m. į lauko šiltnamius dėl nepalankių oro sąlygų hibridinės drebulės sodmenys išsodinti tik gegužės mėn. ir šių metų pavasario meteorologinės sąlygos (ypač šaltos naktys) turėjo įtakos lėtam įvairių genotipų hibridinės drebulės sodmenų (skirtų miško įveisimui) auginimui tiek lauko šiltnamio, tiek medelyno sąlygomis. Medeliai konteineriuose išnešti į medelyno aikštelę pradėjo augti tik birželio mėnesį. 2015 m. pradiniai sodinukų ruošiniai, skirti galutiniam miško įveisimui, buvo mažesnio pradinio dydžio ir kovo-gegužės mėnesiais nebuvo tinkami želdinimui.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis gegužės mėnesį naktimis dažnai fiksuotos šalnos. Gegužės mėnesį užregistruotas 1 stichinis meteorologinis reiškinys: gegužės 4-osios naktį daugelyje vietovių buvo šalna (daug kur minus 0,1-4 °C, Varėnoje 2 cm aukštyje minus 6 °C). Birželio mėnesį iškrito tik 30 mm kritulių. Toks kritulių kiekis buvo gerokai mažesnis nei vidutinis, o dirvožemis iki 20 cm gylio buvo visiškai išdžiūvęs.
Projekto įgyvendinimui pareiškėja turėjo tik vieną miško želdinimo sezoną, nors Įgyvendinimo taisyklių 47 punktas numato tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Dėl itin trumpo termino nebuvo galimybės teikti prašymą dėl kitų sodinukų sodinimo. Pareiškėja tikėjosi, jog rinkoje pavyks gauti reikiamų sodinukų, o netinkamos meteorologinės sąlygos netrukus pasikeis, kadangi tokiam metų laikui jos nėra būdingos. Sodinukų pakeitimo klausimas galėtų būti išnagrinėtas tik per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo institucijoje, todėl tam, kad būtų suspėta atlikti darbus iki 2015-07-01, prašymas turėjo būti paduotas mažiausiai prieš tris mėnesius, nes apie mėnesį užtruktų NMA atsakymo pateikimas pareiškėjui, po to reikėtų užsakyti sodinukus bei pasodinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi prašydamas pratęsti terminą per Projekto įgyvendinimo laikotarpį ir protingam laikotarpiui (trims su puse mėnesio). Pareiškėja elgėsi sąžiningai, bendradarbiavo NMA ir abipusių suderintų veiksmų pagalba siekė įgyvendinti Paraiškoje nurodytą projektą taip, kad būtų pasiekti Priemonės tikslai.
Pareiškėja prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo niekada neanalizavo Reglamento nuostatų dėl force majeure aplinkybių. Pažymėjo, kad specifinės nagrinėjamos bylos aplinkybės neleidžia kilusių klausimų išspręsti savarankiškai taikant acte clair doktriną, atsižvelgiant į grėsmę nukrypti nuo vienodo Europos Sąjungos teisės taikymo. Pareiškėja abejoja, ar Reglamento 1947/2006 47 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama remiantis nacionaline teise. Be to, prašė įvertinti, ar force majeure aplinkybių sąrašas, atsižvelgiant į tekstus skirtingomis kalbomis, yra baigtinis.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus. Pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi sodinukų į įvairius augintojus, tačiau raštu atsakymų negavo. Negalėjo pasakyti kada ir į kokius augintojus pareiškėja kreipėsi.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėja 2014-09-30 pateikė Paraišką ir 2014-12-31 buvo patvirtinta paramos gavėja. Pareiškėja per tris artimiausius miško želdinimo sezonus, t. y. iki 2015-07-01 privalėjo įveisti mišką ir pateikti želdinamų medžių rūšių pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatus bei želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentus. Pareiškėja 2015-01-29 buvo informuota telefonu, kad ne vėliau kaip iki 2015-07-01 pateiktų želdinamų medžių įsigijimo dokumentus bei kilmės sertifikatus.
Šalies argumentai
2015-07-01 pareiškėja pateikė prašymą dėl termino pavasarinio sodinukų sodinimui pratęsimo, kuriuo prašė miško įveisimo terminą pratęsti iki 2015-10-15, kadangi negavo hibridinės drebulės sodinukų. Atsiradus Miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų trūkumui, mišką galima įveisti kitais sodmenimis, prieš tai gavus NMA leidimą ir vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu. Pagal Paraiškoje nustatytą miško želdinių kategoriją, t. y. „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“, pareiškėja galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardinti Įgyvendinimo taisyklių 1 lentelėje, nekeičiant kategorijos arba vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 2 priede patvirtinta „Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika“ mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų.
Sprendimas priimtas vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 13, 44 ir 47 punktais. Reglamento 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, priskiriami prie force majeure ar išimtinių aplinkybių. Pareiškėja skundą argumentuoja tuo, kad viena iš priežasčių, dėl ko laikų neįveisė miško yra per didelė hibridinės drebulės sodinukų paklausa. Atsakovo nuomone, prekių trūkumas nėra pateisinanti priežastis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalimi. Kadangi pareiškėja neįveisė miško iki 2015 metų pavasario, Paraiška buvo atmesta.
NMA nuomone, Išvadoje pateikiama vieno žmogaus nuomonė, nuomonė pateikiama ne ant oficialaus institucijos blanko, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl galimybės šią Išvadą naudoti kaip įrodymą. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog doc. dr. S. K. turi teisę teikti išvadas, todėl Išvada galėtų būti vertinama tik kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nėra konstatuota, jog Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. Žemės ūkio ministerija 2008-03-31 įsakymu Nr. 3D-180 patvirtino Sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio užfiksavimo tvarkos aprašą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, nustačiusi, jog savivaldybėje užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys pagal Ekstremalių įvykių kriterijus, patvirtintus Vyriausybės 2006-03-09 nutarimu Nr. 241, atitinka sausros aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu kriterijus, nedelsdama apie tai raštu informuoja Žemės ūkio ministeriją. Savivaldybių sąrašą, kuriose užfiksuota sausra, įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras. NMA žiniomis, 2015 m. pavasario sezonu žemės ūkio ministro įsakymo išleista nebuvo. Pareiškėja, teikdama Paraišką, patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų skyrimo tvarka ir Įgyvendinimo taisyklėmis bei prisiėmė riziką, kad Projektą reikės įgyvendinti per itin trumpą laiką. Įgyvendinimo taisyklės jokių išlygų nenumato, išskyrus force majeure aplinkybes. O Pareiškėjos šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės, NMA nuomone, negali būti traktuojamos kaip išskirtinės, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės.
NMA nuomone, nėra teisinio pagrindo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nes pareiškėja pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus neįrodo sausros buvimo fakto, o drebulės sodinukų trūkumas rinkoje pagal Reglamentą 1947/2006 nėra priskirtinas prie force majeure aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus. Paaiškino, kad Priemonė baigiasi 2015-12-31, todėl iki šios datos turi būti atlikti projekto veiksmai, pateikti mokėjimo prašymai, atlikta patikra vietoje, Žemės ūkio ministerija turi pateikti ataskaitą Finansų ministerijai, vėliau užsakyti lėšų paramai negalima. Mokėjimo prašymai turi būti pateikti iki 2015-10-01. Taip pat pažymėjo, kad Paramos sutarties pakeitimo klausimas dėl sodinukų rūšies pakeitimo galėtų būti išnagrinėtas per 10-20 dienų, tačiau pareiškėja prašymą dėl termino pratęsimo padavė tik paskutinę Projekto įgyvendinimo dieną.
Atsakovas Žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Atsakovas nesutiko, kad per didelė hibridinės drebulės sodinukų paklausa yra force majeure aplinkybė. Jei trūksta miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką galima apsodinti kitais sodmenimis, bet prieš tai reikia gauti NMA leidimą ir laikytis Įgyvendinimo taisyklių 64 punkto reikalavimų. Pareiškėja galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardinti Įgyvendinimo taisyklių 1 lentelėje, nekeisdama kategorijos arba vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika, mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nėra konstatuota, jog Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. Sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio užfiksavimo tvarkos apraše patvirtinta tvarka, jog savivaldybėje užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys pagal Ekstremalių įvykių kriterijus, patvirtintus Vyriausybės 2006-03-09 nutarimu Nr. 241, atitinka sausros aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu kriterijus, nedelsdama apie tai raštu informuoja Žemės ūkio ministeriją, o savivaldybių sąrašą, kuriose užfiksuota sausra, įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras. 2015 m. pavasario sezonu tokio žemės ūkio ministro įsakymo išleista nebuvo. Doc. dr. S. K. Išvadoje teigiama, kad dėl sodinukų trūkumų ir meteorologinių sąlygų sodinukų sodinimas nebuvo galimas. Išvada vertintina kaip nuomonė. Pareiškėja, teikdama Paraišką, patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis Jeigu per nustatytą laiką nepateikiamas želdinamų medžių rūšių miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai, parama neteikiama. Įgyvendinimo taisyklės nenumato galimybės pratęsti projekto įgyvendinimo terminą, o pareiškėjos šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip išskirtinės. Pareiškėja neįrodė sausros buvimo fakto, o drebulės sodinukų trūkumas rinkoje nepriskirtinas prie force majeure aplinkybių, todėl nėra tikslinga dėl to kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Skunde pareiškėja remiasi 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 preambulės 5 pastraipa, tačiau šis reglamentas taikomas 2014-2020 metų programiniam laikotarpiui, o pareiškėja dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėje.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl NMA atsisakymo pratęsti terminą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, susidariusių dėl užklupusios sausros ir sodinukų trūkumo įgyvendinant Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. E. 2014-09-30 padavė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. Pagal Paraišką miškas įveisiamas 10,58 ha teritorijoje, panaudojant 13 750 hibridinės drebulės sodinukų ir 8,40 ha teritorijoje, panaudojant 11 180 hibridinės drebulės sodinukų. Buvo pateikti Miško įveisimo projektai abiejuose sklypuose. NMA 2014-12-31 raštu Nr. KV-(10.6.1E) pranešė, kad pareiškėja patvirtinta paramos gavėja. Pareiškėja pripažino, kad NMA 2015-01-29 telefonu informavo, jog pareiškėja ne vėliau kaip iki 2015-07-01 turi pateikti želdinamų medžių įsigijimo dokumentus ir kilmės sertifikatus.
Pareiškėja 2015-07-01 raštu paprašė pratęsti terminą sodinukų sodinimui. Pažymėjo, kad pagal Įgyvendinimo taisykles miškas turi būti įveistas iki 2015-07-01, laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų. Pažymėjo, kad miško įveisimas negali būti formalus, tačiau turi sukurti kokybinę vertę. Paaiškino, kad Paraiškos pateikimo metu tikėjosi sodinukus gauti be problemų, tačiau paaiškėjo, kad dėl didelės paklausos nei vienas augintojas neturi reikiamo sodinukų kiekio . Be to, sodinti nebuvo galima dėl gamtinių sąlygų, nes birželis buvo itin sausas. Prie prašymo pridėjo doc. dr. S. K. išvadą ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą. Lietuvos Agro ir miškų mokslo centro filialo Miškų instituto Miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėja doc. dr. S. K. 2015-06-30 išvadoje nurodė, kad hibridinė drebulė galėjo būti sodinama kovo mėnesį, jei būtų turimi lauko sąlygose konteineriuose peržiemoję sodinukai, kokių nebuvo galima įsigyti. Laikė, kad tikslinga perkelti hibridinės drebulės sodinukų sodinimą į 2015 m. rudenį, nes fiziologinės brandos nepasiekusių sodinukų sodinimas yra netikslingas. Pažymėjo, kad ypač gerai prigyja ir auga aukštesni nei 1,5 m. sodinukai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2015-06-30 pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-1081 nurodyta, kad 2015 metų birželio mėnesį iškrito 30 mm kritulių. Toks kritulių kiekis buvo gerokai mažesnis nei vidutinis daugiametis ir sudarė 37 procentus SKN. Pirmus du birželio dešimtadienius dirvožemis iki 20 cm gylio buvo visiškai išdžiūvęs.
NMA 2015-08-04 raštu Nr. KV-1523(10.6.1E) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl miško įveisimo termino pratęsimo iki 2015-10-15. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalis nenumato, jog nenugalimos jėgos aplinkybe gali būti pripažįstama situacija, kai sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Nurodė, kad trūkstant sodinukų mišką galima įveisti kitais sodmenimis, prieš tai gavus NMA leidimą ir vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 64 punkto nuostatomis. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja galėjo prašyti leisti mišką apsodinti Įgyvendinimo taisyklių 1 priede nurodytais sodinukais arba vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų. Atsakovo vertinimu, Lietuvos hidrometeorologijose tarnybos pažyma neįrodo, kad visą želdinimo sezoną buvo sausra. Paraiška atmesta remiantis Įgyvendinimo taisyklių 13, 44 ir 47 punktais, Reglamento 1947/2006 47 straipsnio 1 dalimi.
Žemės ūkio ministerija 2015-09-17 raštu Nr. 3IN-E-1620-1174 pareiškėjos skundą dėl NMA Sprendimo atmetė. Žemės ūkio ministerija rėmėsi Civilinio kodekso 6.212 straipsniu, pažymėjo, kad nenugalimos jėgos aplinkybės nenustatytos. Pažymėjo, kad miškas galėjo būti įveistas kitais sodmenimis.
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa administruojama pagal Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153. Atskirai paramos rūšiai, pagal kurią pareiškėja yra padavusi Paraišką, patvirtintos Įgyvendinimo taisyklės. Įgyvendinimo taisyklių 13 punktas nustato, kad paramos gavėjas per 10 darbo dienų nuo miško įveisimo, tačiau ne vėliau nei iki einamųjų metų, kai buvo įveistas miškas, lapkričio 1 d., NMA pristato želdinamų medžių rūšių Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentus (jei pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, jis privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą). Remiantis Įgyvendinimo taisyklių 44 punktu miško įveisimo data nustatoma remiantis data, kurią Agentūroje užregistruojami paramos gavėjo pateikti: želdinamų medžių rūšių Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jeigu pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, krovinio važtaraštis ar perdavimo–priėmimo aktas). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 47 punktą pareiškėjai, kurie paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką NMA nėra pateikiamas želdinamų medžių rūšių Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama).
Pareiškėja Paraišką padavė 2014 metais, todėl įveisti mišką pagal Įgyvendinimo taisyklių 47 punkto nuostatas turėjo per 2015 metų pavasario sezoną, t. y. iki 2015-07-01. Tokia data nustatyta Įgyvendinimo taisyklėse ir ja turi būti vadovaujamasi. Pateikdama paraišką I. E. apie įsipareigojimų įvykdymo terminą žinojo, su juo sutiko ir įsipareigojo elgtis tokiu būdu, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku. Pareiškėjos pasirinktas Paraiškos pateikimo momentas sąlygojo, jog 2014 metų rudens sezono metu ji negaus sprendimo dėl pripažinimo paramos gavėja. Kita vertus, Įgyvendinimo taisykles leidžia prašyti paramos jau po miško įveisimo. Šia galimybe pareiškėja taip pat galėjo pasinaudoti ir miško sodinimo darbus vykdyti 2014 metų rudens sezonu.
Paskutinę Paraiškos įvykdymo dieną, paduodama prašymą dėl Paraiškos įvykdymo termino pratęsimo pareiškėja prašė atsižvelgti į nenugalimos jėgos aplinkybes, kurios sutrukdė jai įvykdyti įsipareigojimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neįrodė, jog aplinkybės, kuriomis ji rėmėsi 2015-07-01 prašyme, įvyko. Visų pirma, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad Lietuvoje ar gretimose valstybėse dirbantys medelynai neturėjo hibridinės drebulės sodinukų. Nėra aišku, į kokius augintojus pareiškėja kreipėsi, kiek hibridinės drebulės sodinukų buvo išauginta, kokia buvo paklausa ir pasiūla bei kitos susijusios aplinkybės. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas šios aplinkybės nepatikslino. I. E. pateikti argumentai yra prieštaringi, nes ji teigia, kad buvo labai didelis sodinukų poreikis, tačiau pateikia S. K. išvadą, kurioje nurodoma, kad sodinukų dėl nepalankių klimato sąlygų apskritai negalėjo būti. Pareiškėja taip pat teigė, kad sodinukų sodinimas nebuvo galimas dėl buvusios sausros. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2015-06-30 pažymoje Nr. (5.58-10)-B8-1081 nurodyta, kad kritulių kiekis buvo sumažėjęs tik 2015 metų birželio mėnesį, tačiau jokių meteorologinių kliūčių sodinukus sodinti pavasarį nebuvo. Dokumentai nepatvirtina, kad 2015 metų pavasarį būtų įvykusi stichinė nelaimė, dėl kurios būtų rimtai pakenkta žemei. Žemės ūkio ministro 2008-03-31 įsakymu Nr. 3D-180 patvirtintas Sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio užfiksavimo tvarkos aprašas yra skiriamas reglamentuoti sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio, kuriam įvykus valstybė Vyriausybės 2007-11-13 nutarimo Nr. 1218 „Dėl pasėlių draudimo įmokų žemės ūkio veiklos subjektams ir draudimo įmonių išlaidų dalinio kompensavimo“ nustatyta tvarka draudimo įmonėms kompensuoja dalį išlaidų, susidariusių mokant draudimo išmokas žemės ūkio veiklos subjektams už nuostolius, patirtus dėl stichinės sausros, užfiksavimo tvarką. Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams šis aprašas netaikytinas.
Sprendime teisingai nurodoma, kad pareiškėja galėjo kreiptis dėl sodinukų rūšies pakeitimo. Įgyvendinimo taisyklių 64 punktas įtvirtina, kad atsiradus poreikiui keisti Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis po paramos paraiškos tinkamumo vertinimo, apie tai reikia informuoti NMA. Keičiant paramos paraiškos ar Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis, paramos suma negali didėti. Veikdama atidžiai ir rūpestingai pareiškėja jau po jos patvirtinimo paramos gavėja dienos, 2014-12-31, turėjo pasidomėti sodinukų pasiūla, užsakyti reikiamą kiekį, atlikti kitus pasiruošimo sodinimui veiksmus, o pamačiusi, kad negalės įsigyti sodinukų kreiptis dėl sodinukų rūšies pakeitimo į NMA. Pagal Lietuvos klimatines sąlygas medžių sodinimo darbai vykdomi pavasarį. Taigi, jau pavasarį pareiškėja turėjo būti susipažinusi su situacija rinkoje ir negaudama hibridinės drebulės sodinukų jau kovo-balandžio mėnesiais galėjo kreiptis dėl medžių rūšies pakeitimo. Teismui nebuvo nurodytos aplinkybės, kodėl pareiškėja į NMA nesikreipė net iki 2015-07-01. Pareiškėjos argumentai, kad dėl administracinių kliūčių vis tiek nebūtų galima sezono metu pakeisti medžių rūšies, niekuo nepagrįsti.
Pagal Įgyvendinimo taisyklių 68.10 punktą paramos gavėjui pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus ar jų nesilaikant, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (apie nenugalimos jėgos atvejus NMA privaloma informuoti per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu reikia pateikti nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus), jei Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybiniai miškų pareigūnai teisės aktuose numatyta tvarka negali atlikti įveisto miško želdinimo darbų kokybės vertinimo ir neišduoda Pažymos apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą, parama nemokama (Paramos paraiška atmetama). Ši nuostata reiškia, kad paraiškos atmetimas galimas tik nustačius nenugalimos jėgos aplinkybes. Reglamento 1974/2006 47 straipsnis nurodo, kad Valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; e) nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. Kaip matyti iš teksto struktūros, išvardintos aplinkybės nėra privalomos nustatyti, pagal Reglamentą nenugalimos jėgos aplinkybių nustatymas pavedamas pačiai valstybei narei. Pažymėtina tai, kad pareiškėjos argumentai dėl Reglamento 1974/2006 47 straipsnio aiškinimo nėra aktualūs, kadangi byloje nėra įrodyti patys faktai, su kuriais pareiškėja sieja nenugalimos jėgos aplinkybės atsiradimą. Jokie faktiniai duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad pareiškėja negalėjo protingu atstumu esančioje teritorijoje įsigyti sodinukų, ar, kad pavasarį nebuvo galima sodinti medžių. Lietuvoje nėra buvę rudens ar pavasario sezono, kai apskritai medžių sodinimas būtų buvęs neįmanomas. Neįrodžius faktinių aplinkybių, nėra reikalo šioje byloje taikyti Reglamento 1974/2006 47 straipsnį, todėl prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą netenkinamas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pareiškėja neįvykdė įsipareigojimų pagal 2014-09-30 paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, kadangi iki 2015-07-01 neįveisė miško ir nepateikė NMA Įgyvendinimo taisyklių 44 punkte nurodytų dokumentų. Tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-04 sprendimą Nr. KV-1523 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“, tiek Žemės ūkio ministerijos 2015-09-17 raštas Nr. 31N-E-1620-1174 „Dėl skundo“ yra teisėti ir pagrįstu, o skundas dalyje dėl jų panaikinimo atmetamas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu. Reikalavimas įpareigoti NMA pratęsti paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ projekto įgyvendinimo terminą yra išvestinis reikalavimas, todėl nepanaikinus skundžiamų sprendimų negali būti tenkinamas. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ji neturi, kadangi pareiškėjos skundas yra atmestas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis)..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.