Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.7.7; 2.1.8; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2

2026 m. sausio 30 d.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė, įrodymai

1. S. M., 2025 m. sausio 4 d., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad U. G., gim. (duomenys neskelbtini)yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, atliko U. G. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus, o būtent: dienos metu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, rankomis, per drabužius, lietė nukentėjusios vidinę šlaunies dalį, bandė ranką užkišti į U. G. kelnių vidų, tačiau nukentėjusioji pasitraukė, po to ranka bandė liesti jos krūtinę, tačiau nukentėjusioji jį nustūmė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 20:00 val. iki 21:30 val., per drabužius, lietė delnu jos sėdmenis, nenustatytą kiekį kartų bučiavo į lūpas ir žandus, lietė šlaunis, klausė „ar duosi putytį pabučiuoti“, ką nukentėjusioji suprato kaip savo lytinius organus, taip sukeldamas nukentėjusiajai stiprius neigiamus jausmus, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, neigiamą dorovinio vystymąsi ir asmenybės formavimo psichologinius padarinius, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – nepilnametę U. G..

2. Kaltinamasis S. M. dėl jam pateikto kaltinimo savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad jis nuo 2001 metų gyvena kartu su N. J., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)Su N. J. dukra ir anūkėmis visada buvo geruose santykiuose, N. anūkes padėjo auginti nuo jų gimimo, N. dukra bei anūkės pas juos dažnai atvažiuodavo, svečiuodavosi. 2025 m. sausio pradžioje eilinį kartą pas juos kelioms dienoms buvo atvykusios ir svečiavosi N. J. anūkės U. G. ir G. G.. Žinojo ir suprato, kad jos dar yra mažametės, kad U. 14 metų. 2025 m. sausio 4 d. jis su N. J. ir jos anūkėmis buvo namuose. Vakare apie 20.30 val. N. ir G. jau gulėjo lovoje. Jis būdamas virtuvėje rūkė, kai pamatė, kad U. prie veidrodžio dažosi lūpas ir yra apsirengusi eiti į lauką. Pamatęs, kad kažkokia mašina pravažiavo pro jų namų, U. liepė rengtis ir jos neišleido į lauką, liepė jai eiti gultis į lovą. Nenorėjo jos leisti tamsiu metu kažkur vaikščioti ar neaišku su kuo būti. Dėl jos elgesio buvo supykęs, todėl U. buvo pasakęs „gal tau niežti vištytę“. Galiausiai U. nusirengė striukę ir nuėjo į lovą prie sesės G.. Po to pastebėjo, kad U. verkė, todėl priėjęs klausė dėl ko ji verkia, tačiau ji su juo nenorėjo kalbėti. Prie U. prisilietęs nebuvo ir jai nieko nedarė. Kitą dieną anūkių tėtis atvažiavęs jas išsivežė į namus. Dar po trijų dienų jo N. klausė ką jis padarė anūkei. Suprato, kad jį kaltina netinkamais veiksmais U. atžvilgiu. Jis N. papasakojo kaip buvo, kad pagavo U. apsirengusią eiti į lauką ir besidažančią lūpas, todėl jos neišleido į lauką. Jam taip pat skambino U. motina, kuriai taip pat patvirtino, kad buvo visai kitaip nei teigė U.. Savo kaltės nepripažįsta ir tvirtina, kad jokių kaltinime nurodytų veiksmų U. atžvilgiu neatliko, prie jos net nebuvo prisilietęs, mano, kad yra melagingai apkaltintas.

3. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, jo kaltė visiškai yra įrodyta šiais įrodymais:

4. Mažametės nukentėjusiosios U. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Ji parodė, kad per atostogas buvo pas senelius su mažąja sese G.. Tai buvo po Kalėdų, prieš Naujus metus, bet tikslios dienos nežino. Pas senelius buvo 5 d. Sekmadienį turėjo važiuoti namo. Šeštadienio vakare senelis atėjo uždėjo ranką ant šlaunies ir delnu lietė vidinę šlaunies dalį. Jis norėjo ranką užkišti už kelnių, bet nespėjo, nes ji patraukė jo ranką. Pasakė jam „nustok“, paskui jis pradėjo lysti prie krūtinės per rūbus, ji nustūmė jo ranką ir pasakė, kad nelystų. Jis pasakė „gerai, gerai“ ir išėjo į parduotuvę. Ji nuėjo į tualetą ir pradėjo verkti, nusivalė ašaras, nubėgusį tušą, pasiėmė striukę ir norėjo išeiti į lauką, kad tai nesitęstų, kad jis nelįstų daugiau. Kai senelis lietė jos užpakalį, ji buvo virtuvėje, kai ėjo pasiimti tušo. Lietė delnu, jis pridėjo ranką ant užpakalio. Ji nuėjo pasidažyti blakstienų, kai pasidažė, jis pradėjo lysti bučiuotis, tuo metu ji buvo prie veidrodžio. Senelis stovėjo priešais ją, jis pradėjo bučiuoti į lūpas į žandus. Jis paklausė, ar grįžusi duos jam pabučiuoti. Ji atsakė ne. Kai movėsi batus senelis sakė „nesaugu“, niekur neik, būk namuose. Jis pasakė, kad ji nepyktų, ji atsakė, kad nepyksta, nusiėmė striukę, pasikabino ir atsisėdo ant lovos, tetos kambaryje. Iš pradžių senelis kalbino sesę. Sesė buvo ant tos pačios lovos kaip ir ji. Jis atėjęs pradėjo ranka liesti šlaunis, suėmė delnais jos veidą ir paklausė ar duos vištytę pabučiuoti, ji atsakė ne. Senelis klausė, ar jai kas nors yra, kodėl ji liūdna. Senelis pasisodino ją šalia savęs. Jis ją apkabino prisiglaudė, sakė kad neverktų. Ji verkė, nes jis lindo prie jos. Ji atsistojo, išėjo į tualetą, užsirakino ir ten buvo. Paskui senelis sakė jai išeiti iš tualeto. Ji išėjo ir nuėjo ant lovos atsisėsti prie telefono. Močiutė atsikėlusi pasakė seneliui, kad atstotų nuo jos su sese. Ji apsikabino sesę stipriai ir jos užmigo. Atsikėlė po 1 val. ir daugiau neužmigo. Jautėsi labai šlykščiai, bijojo, jautė pyktį. Kai paklausė sesės, tai ji atsakė, kad matė senelio veiksmus. Tuo metu, močiutė miegojo savo kambaryje. Kai pirmą kartą senelis lindo prie jos ir bandė užkišti ranką, tai ji turėjo telefoną ir parašė draugei A. T., kad ją pasiimtų. Dar M. Š. pasakojo apie įvykį. Grįžus sekmadienį papasakojo mamai. Dar pasakojo psichologei mokyklos, dar tėtis sužinojo ir visi kiti. Senelis ankščiau vasarą, kai būdavo pas senelį, jis lysdavo bučiuotis, ypač prieš einant miegoti. Senelis bučiuodavo virtuvėje arba tetos kambaryje. Bučiuodavo į lūpas. Kai lysdavo bučiuoti, tai tuo metu jos nelietė. Kai senelis ją pabučiuodavo ir nusisukdavo, ji iškart nusivalydavo. Senelio bučiavimas buvo kitoks, ne toks kaip senelis anūkei. Jis pabučiuodavo tik į lūpas, pabučiuodavo, atsitraukdavo ir vėl bučiuodavo. Apie tuos bučinius vasarą nėra niekam sakiusi. Nepasakojo, nes nepasitiki žmonėmis. Iki tų įvykių jos santykiai su seneliu buvo labai geri. Jie eidavo pasivaikščioti, pavedžioti šunį, jos per šventes atvažiuodavo. Ji buvo susimušusi su savo klasioke, apie tai kalbėjosi su seneliu. Senelis pamatė, kai ji piešė ant rankos, pradėjo klausinėti. Senelis sakė, kad negerai, kad buvo susimušusi ir vyko muštynės. Su seneliu buvo dvi konfliktinės situacijos. Senelio bučiniai buvo vasarą anų metų arba 2023 m. vasarą, kai jau buvo baigusi mokyklą. Tai buvo lygtais, po Joninių. Ji tada iš senelio namo grįžo liepą. Tie senelio bučiavimai kartodavosi, beveik kiekvieną dieną, prieš einant miegoti. Sesė matė ne nuo pat pradžių, kai senelis lietė jos šlaunį. Sesė matė, kaip senelis bandė ranką už kelnių užkišti. Per paskutinį įvykį ji pradėjo įrašinėt, sesei sakė „tu žiūrėk ką senelis darys“, kad būtų įrodymų, kad mama patikėtų. Tai įrašinėjo telefonu, tik garsą. Kai įrašinėjo senelis tuo metu buvo virtuvėje. Pradėjo įrašinėti nuo to momento, kai senelis klausė ar duos vištytę pabučiuoti. Įrašas yra tik vienas. Kai senelis ją lietė ir bučiavo, tai lietė, laikė už rankų. Senelis nebuvo suėmęs rankų, tik lietė jas. Ji norėjo pasitraukti, o tada jis stipriau paėmė. Per paskutinį įvykį ją senelis bučiavo į lūpas. Sesuo nematė, kaip senelis ją bučiavo, nes sesuo buvo kitame kambaryje. Iš senelių grįžo sekmadienį 2025 m. sausio 5 d., o įvykis buvo sausio 4 d. po 20 val. Seneliai gyvena (duomenys neskelbtini), adreso tikslaus nežino, kaimo pavadinimas iš (duomenys neskelbtini). Kai senelis klausė ar duos vištytę pabučiuoti, tai suprato, kad pabučiuoti jai į tarpukojį (nukentėjusioji parodė ant savęs ranka į tarpukojį). Žino, kad į tarpukojį, nes lūpų vištyte nepavadinsi, ji taip suprato. A. rašė, kad sėdi ir kad ją pasiimtų, bet netiesiogiai, nes A. nepilnametė. Ji A. papasakojo, kad senelis ją lietė ir lindo bučiuoti, kad lietė krūtinę, kad ranką bandė užkišti. Draugė parašė daug keiksmažodžių ir jai pasiūlė išeiti į lauką. Tų rašytų žinučių ji neturi, turi draugė A.. Ji jų nebeturi, nes mama tikrina jos telefoną. Žinojo, kad mama žiūrės jos su A. susirašinėjimą, tai ir ištrynė. Klasiokei M. papasakojo tą pati ką ir A.. M. yra smalsi ir matė, kad jai kažkas yra, tada ji pasipasakojo M., kad senelis ją lietė ir bandė ranką užkišti. Draugė sakė, kad negerai padarė. M. pasakojo penktadienį per pamoką, po jos pokalbio su mokyklos psichologe, kuris įvyko trečiadienį. Kai vasarą vyko bučiniai, tai to įvykio metu buvo senelis biški išgėręs, tai žino, nes ji matė, kaip jis gėrė alų. Per paskutinį įvykį senelis buvo biški išgėręs, tai žino, nes matė, kaip jis gėrė alų. Po to įvykio, ji per pamokas negali susikoncentruoti, tai kas jai anksčiau patiko, dabar nebepatinka. Pablogėjo santykiai su mama, nes mama galvoja, kad ji meluoja. Jos visos dienos yra muzika ir telefonas, jos neišleidžia į lauką. Dabar iš viso nebedaro namų darbų, nebėra motyvacijos. Prieš apklausą nebuvo pokalbio nei su seneliu nei su mama, kad ką pasakoti ar ko nepasakoti apklausoje. Močiutė, kai pabudo, tai pasakė seneliui, kad atstotų nuo jos ir sesės, mano, kad močiutė girdėjo, kad ji verkė. Močiutė išgirdo, kad ji sakė seneliui, kad atstotų, tai ir pasakė, kad jis atstotų. Močiutė nebandė aiškintis su ja dėl jos ašarų. Šiuo metu su seneliu nebendrauja ir su juo susitikti nenori. Pati nėra mačiusi ir sesuo nėra pasakojusi, kad senelis su elgtųsi su sese taip kaip su ja. (t. 1, b. l. 19-21 ). Mažametės nukentėjusiosios U. G. parodymų autentiškumas patvirtinamas prie bylos pateiktu apklausos vaizdo ir garso įrašu (vokas su CD laikmena prie bylos) (t. 1, b. l. 22).

5. Liudytojos I. Š. parodymais. Ji parodė, kad yra Pakruojo psichiatrijos tarnybos psichologė ir vyksta į mokyklas, kurios neturi psichologo. 2025 m. sausio 15 d. jai būnant (duomenys neskelbtini) mokykloje per 2 ar 3 pamoką pas ją atėjo U. G.. Tai buvo planinis susitikimas. Kaip visada paprašius pasakyti tris gerus dalykus U. pasakė, kad gerai yra nes daugiau nevažiuos pas senelius. Paklausus dėl ko tai yra gerai, ji pasisakė, kad prie jos lindo senelis. Paprašius patikslinti kaip lindo, ji pasakė, kad lindo bučiuotis, lietė rankomis jos krūtinę ir užpakalį. Tai pasakodama U. ašarojo. U. paminėjo, kad apie tai papasakojo mamai, kuri sakė, kad ji daugiau pas senelius nevažiuos. Ji informavo U., kad apie tai turės pranešti. Ji neprieštaravo, todėl pranešė apie tai mokyklos administracijai ir paskambino pagalbos tarnybai telefonu 112. Mokyklos pavaduotoja pasikvietė U. motiną, atvyko policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai ir jie toliau atliko tyrimą. Jos pačios nuomone ji neturi pagrindo netikėti U., nes ir anksčiau ji turėjo susitikimus su U., kuri adekvačiai palaikydavo kontaktą, pasakojo apie savo išgyvenimus ir tai buvo tikri, o ne išgalvoti, faktai. Liudytoja nurodė, kad pakankamai detalius parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 165-170), kuriuos pagarsinus posėdžio metu, liudytoja juos patvirtino kaip tikrus ir papildančius tesime duotus parodymus.

6. Liudytojos S. G. parodymais. Ji nurodė, kad yra U. G. mama. Patvirtino, kad 2024 m. sausio 31 d. savo dukras U. ir G. išvežė pasisvečiuoti ir pasibūti pas savo motiną N. J., kuri jau daug metų gyvena kartu su S. M.. Tai buvo pirmas kartas kai dukras vienas paliko nakvynei pas senelius. Būnant pas senelius su U. bendravo telefonu per „Messenger“ programėlę, ji jai nieko išskirtinio nepasakojo, tik sausio 5 d. U. jai parašė klausdama kada atvažiuos tėtis jų parvežti į namus. Jai tai pasirodė keista, nes iki tol U. labai noriai važiuodavo ir būdavo pas senelius. Pas senelius mergaitės išbuvo iki 205 m. sausio 6 d. kuomet mergaites į namus parsivežė mergaičių tėtis. Tą dieną vakare jai sugrįžus iš darbo U. verkdama jai pradėjo pasakoti, kad būnant pas senelius ją lietė S. M.. Ranka rodė, kad jai lietė krūtinę, pilvą. Pasakojant apie tai kas įvyko, matė, kad vaiko rankos ir kojos drebėjo, ji nuolat verkė. U. jai taip pat davė pasiklausyti įrašą kurį padarė įvykio metu telefonu. Klausant įrašą matėsi, kad U. kojos drebėjo. Taip pat matėsi, kad U. dėl to yra labai išsigandusi, anksčiau jos nėra mačiusios tokioje būsenoje. Nemano, kad duktė jai melavo, tačiau jai buvo sunku suvokti, kad gali būti tokie dalykai. Ji negalėjo patikėti, kad S. M. galėjo taip pasielgti, nes jį pažinojo nuo vaikystės, jį laikė kaip savo tėtį ir jo panašaus elgesio niekada nėra buvę. Ji pati niekam apie tai nepranešė, nes nežinojo kaip reaguoti. Po kelių dienų U. apie tai pasisakė mokyklos psichologei po ko prasidėjo šios bylos procesas.

7. Liudytojo N. G. parodymais. Jis parodė, kad apie tai, kad prie jo dukros U. buvo priekabiaujama sužinojo tik praėjus panašiai dviem savaitėms kai dukras parsivežė iš senelių. Tuomet sutuoktinė sugrįžusi iš mokyklos papasakojo, kad senelis, tai yra S. M. lindo prie U.. Labai detaliai nesiaiškino, tik dukros U. paklausė ar tai teisybė. U. jam atsakė, kad tai yra teisybė ir, kad ji nemeluoja. Trumpai paklausus jis pasakė, kad senelis lindo prie jos. Galvojo važiuoti išsiaiškinti su S. M., tačiau taip ir nenuvažiavo. Po šio įvykio su S. M. nebendrauja. Liudytojas taip pat nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 27-31), kuriuos pagarsinus posėdžio metu, liudytojas juos patvirtino kaip tikrus. Šiuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose N. G. nurodė prisimenąs, kad kai prieš gerus 22 metus jo sutuoktinė S. dar gyveno su savo motina ir S. M., jam pasakojo, kad buvo atvejis kaip S. M. prie jos priekabiavo. Šį prisiminimą jam atgaivino šiuo metu atsitikęs įvykis su U..

8. Liudytojos N. J. parodymais. Ji parodė, kad ji kartu su S. M. gyvena kartu 25 metus. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 31 d. pas juos pasisvečiuoti atvyko anūkės U. ir G.. Dukra prieš tai klausė ar ji priims anūkes. Anūkės pas juos prabuvo 6 dienas. Būnant pas juos anūkės nakvodavo vienoje patalpoje. U. nuolat žaisdavo su telefonu, ne kartą sakė, kad nenori važiuoti namo. S. M. po švenčių buvo kažkiek vartojęs alkoholio, tačiau normos ribose. Jokio neįprasto anūkės U. ar S. M. elgesio nepastebėjo. 2024 m. sausio 6 d. N. G. atvažiavęs savo dukras išsivežė. Anūkėms išvykstant visi draugiškai atsisveikino, buvo susėdę prie stalo. Po poros dienų jai paskambino dukra S. ir pasakė, kad S. lindo prie U.. S. teigė, kad jai tai papasakojo U.. Ji iš karto paneigė, kad taip galėjo būti. Po dviejų dienų ji dar bendravo su anūke U. ir jos klausė dėl ko ji nepasisakė. Anūkė teigė, kad bijojo pasisakyti. Prisiminusi sausio 4 d. dieną gali patvirtinti, kad šios dienos vėlų vakarą S. U. neišleido į lauką, nes matė, kad prie jų namų važinėjo kažkoks automobilis. Taip pat patvirtino, kad sausio 4 d. ji vartojo alkoholį, nuo ryto išgėrė 2 butelius alaus, kad „pataisyti sveikatą“, per dieną buvo išgėrusi 4 skardines alaus ir apie 18-19 val. užmigo, o prabudo apie 2.30 val. nakties. Tuomet matė, kad visi jau miegojo.

9. Nepilnametės liudytojos A. T. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Ji parodė, kad U. jai papasakojo, kad prie jos lindo. Ji susirašinėjo per „Messenger“ su U., tai buvo 2024 metų gruodžio mėnesį, datos tiksliai nepamena. „Meseenger‘yje“ ji yra pasivadinusi A. T., o U. - U. G.. U. sakė, kad netikras senelis klausė ar gali lįsti, ji pasakė, kad negali. U. dar paprašė savo mažosios sesės, kad stebėtų ką senelis daro. U. sakė, kad žaidė prie telefono, sėdėjo ar gulėjo. Atėjo senelis, padėjo galvą U. ant kelių (parodė šlaunies sritį) ir dėjo rankas ant privačių vietų. Nepasakojo kaip glostė. U. salė, kad buvo su šortais, ir kad ją lietė per šortus. U. sakė, kad bijo eiti miegoti, nes nežinojo, kas gali atsitikti ir norėjo miegoti vonioje. Tai papasakojo jau 2025 metais, po atostogų, (duomenys neskelbtini). U. sakė, kad senelis klausė ar gali jis ranką padėti ant klyno. Anksčiau U. to nėra minėjusi. U. seneliai gyvena (duomenys neskelbtini). Senelio vardas iš (duomenys neskelbtini), ir kad nuvažiuodavo per šventės. Apie tai ką žinojo iš U. niekam nepasakojo. U. nuėjo pas psichologę, psichologei papasakojo ir taip viskas išaiškėjo. Jos yra vaikystės draugės. Bendrauja normaliai. Mokykloje ir po mokyklos susitinka. U. bus 14 metų. U. nenorėjo daug kalbėti apie tai. Kai susirašinėjo per „Messenger“ galėjo būti sausio 4 diena, tuo metu buvo mokinių atostogos. Tų susirašinėjimo žinučių mamai nerodė, telefono savo niekam nedavė. Mamai tik yra pasakiusi, kad susirašinėjo ta tema. Kada pasakė nepamena. Grįžo iš mokyklos ir mama paklausė, kodėl reikia į apklausą. Apie anksčiau buvusį nederamą senelio elgesį U. nėra užsiminusi. Nemano, kad tokių įvykių su U. buvo dar daugiau. Po išsipasakojimo U. pasidarė ramesnė, ne tokia iškalbi. O iki tol buvo aktyvi, kalbi. Pirmus du mėnesius buvo ramesnė, dabar jau atsistatė. U. sakė, kad nebenori kalbėti ta tema, jei kas ją kalbintų. Dar žiūrint kokiam žmogui. Senelio nederamas elgesys buvo tą pačią dieną kai susirašinėjo. Tą patį vakarą U. sakė, kad nori išvažiuoti. Sakė, kad jei paskambintų tėčiui, tai jis neatvažiuotų, nes atostogos dar nesibaigę. Tą patį vakarą U. norėjo išeiti į lauką pasikalbėti, bet senelis jos neleido. Senelis neleido U. išeiti į lauką, nežino kokia priežastis buvo, bet U. norėjo susiskambinti su ja. Viduje U. skambinti nenorėjo, nes būtų girdėjęs senelis, o išeiti į lauką neleido. (t. 1, b. l. 182-183). Mažametės nukentėjusiosios J. Š. parodymų autentiškumas patvirtinamas prie bylos pateiktu apklausos vaizdo ir garso įrašu (vokas su CD laikmena prie bylos) (t. 1, b. l. 184).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada (2025 m. vasario 18 d. Nr. G 668/2025(01)), kurioje nurodyta, kad atliekant nukentėjusiosios U. G., gim. (duomenys neskelbtini)apžiūrą aprašyta, kad U. G. iš išvaizdos atitinka savo biologinį 14 metų amžių. Apžiūros metu papasakojo, kad šių metų ( 2025 m.) sausio 4 d. netikras senelis S. lietė jos šlaunis, bandė kišti ranką po kelnėmis, lindo bučiuotis. Pasakodama apie įvykį graudinosi, akyse kaupėsi ašaros. Teigė, kad toks nutikimas buvo tik šį vienintelį kartą, seniau taip nėra buvę. (t. 1, b. l. 34)

11. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa (2025 m. sausio 16 d. Nr. 6P-(duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai 2025 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) mokykloje bendravo su U. G.. U. buvo sutrikusi, jautėsi blogai dėl situacijos, norėjo pravirkti. Vaikas kalbėjo nelabai drąsiai, tačiau mintis dėstė aiškiai. U. nurodė, kad 2025 m. sausio 4 d. apie 20.00 val. buvo pas senelius (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nenurodė). Sakė, kad ten su sese atostogavo. Nurodė, kad ji sėdėjo ant sofos, o sesė sėdėjo prie kompiuterio. Močiutė tuo metu miegojo lovoje. Prie mergaitės priėjo ir atsisėdo jos seneliu vadinamas močiutės vyras. Jis atsisėdęs ant lovos, atsigulė mergaitei ant šlaunies. Jo ranka pradėjo slinkti per šlaunį link tarpkojo. Nuslinkęs ranką link tarpkojo, pirštu pradėjo trinti tarpkojį, bandė užkišti ranką už kelnių. U. jam pasakė, kad „seneli nustok“. Tada senelis dar palietė per rūbus jos krūtinę, atsistojo ir išėjo. Po tokio senelio poelgio jautėsi sutrikusi ir labai blogai. Ji atėjo į tualetą, verkė. Nusivaliusi ašaras, ji iš tualeto išėjo, koridoriuje pasiėmė striukę, norėjo išeiti į lauką. Tada iš virtuvės į koridorių atėjo senelis, priėjo prie jos, vėl ranka lietė tarpkojį ir sėdmenis. Jos paklausė „ar duosi grįžus pabučiuoti“. U. atsakė, kad „ne“. Tada senelis pradėjo sakyti, kad geriau neiti į lauką, negalima ir pan. Mergaitė nusivilko striukę, nusimovė batus ir niekur nebėjo. Ji grįžo atsisėsti ant lovos. Senelis kalbino sesę, tačiau prie jos nepriekabiavo. Bet jis grįžo prie U.. Jai pradėjo sakyti, kad eitų pavalgyti. U. sakė, kad nenori. Sakė, kad „myli“. Jis ant lovos, kaip ir klūpėjo, tada suėmė abiem rankomis jos skruostus. Po to vėl atsigulė, vėl pradėjo liesti tarpkojį. Mergaitė sakė, kad „nustok“. Norėjo atsitraukti, bet buvo išsigandusi. Jis bučiavo ją į lūpas. Po to jis tyliai paklausė „Ar duosi vištytę pabučiuoti?“. Mergaitė suprato, kad tai buvo klausimas apie intymios vietos pabučiavimą. Dar kartą prašė nustoti. Tada senelis išėjo, tačiau netrukus grįžo. Jis pasisodino prie savęs ir klausė kas jai yra, kodėl verkia. Mergaitė matė, kaip senelis prieš tai gėrė alų, tačiau girtas nebuvo. Pas senelius nuvažiuoja, ten būna. Taip senelis elgiasi pirmą kartą, anksčiau taip niekada nebuvo. 2025 m. sausio 5 d. ji grižo į namus. Mama jos klausė kada vėl važiuos pas senelius, ar nori?. Ji pasakė, kad ne, ir mamai pasakojo, kas nutiko. Mama mergaite nelabai patikėjo. Kad būtų mamai įrodymas, ji pateikė įrašą, kurį padarė, kuomet senelis prie jos lindo. Mama skambino močiutei, t. y. „tyrimas“ vyko šeimos ribose. Norėjosi, kad mama kur nors kreiptųsi. Tačiau mama tik sakė, kad „jaučiasi lyg sapnuotų“. Keistai jautėsi, kad mama taip reaguoja. Apie savo patirtį papasakojo mokyklos psichologei I., buvo pranešta vaiko teisėms ir policijai. Kadangi senelis gyvena toli, jo nesibaimina. Po to, kai pasipasakojo apie įvykį jaučiasi lengviau, žino, kad gaus reikiamą pagalbą, žino, kad mama ir tėtis ją apsaugos. (t. 2, b. l. 80-92)

12. Vaiko situacijos vertinimo duomenų anketa (2025 m. sausio 20 d. Nr. 6P-(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams 2025 m. sausio 20 d. bendraujant su G. G. jis nurodė jog jai yra 5 metai, eina į darželį, namuose gerai sutaria su sese U.. Kartai nuvyksta pas senelius į (duomenys neskelbtini), ten nuveža mama, tėtis arba brolis M.. Kai buvo pas senelius, ji matė, kaip U. verkė. U. verkė dėl senelio. Matė, kaip senelis U. ranka lietė koją ir krūtinę, o paskui dar apsikabino. Tuo metu močiutė miegojo lovoje. Senelio ji nebijo, o U. bijo. Mergaitė kalbėdama apie situaciją jaudinosi, pritrūko žodžių, nors iki tol viską pasakojo sklandžiai. (t. 2, b. l. 67-79).

13. Vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje (2025 m. gegužės 23 d. Nr. 2.9-278), kurioje nurodyta, kad U. G., kuri buvo tirta 2025 m. sausio 17-19 d. Kalbant apie seksualinės prievartos įtarimų situacija, U. pradeda verkti ir klausiama apie savo reakciją išsako nusiminusi, nes prisiminė, kaip prie jos „senelis lindo“. Apie senelio elgesį ji nurodo jau pasakojusi įvairiems asmenims (motinai, močiutei, dviem psichologėms, su kuriomis bendrauja savo gyvenamojoje vietoje). Kalbantis apie jos emocinę būseną bei jos ryšį su galimu seksualinės prievartos patyrimu U. dalinasi, kad prisiminimai apie situaciją jai kelia liūdesio bei gėdos jausmus, teigia save kaltinanti ir jaučianti sau pyktį dėl to, kad pati norėjo važiuoti pas senelius dėl patinkančių pramogų. Mergina išsako bijanti, jog senelis galėtų taip pasielgti ir su jos jaunesniąja seserimi. Ji užsimena vengianti senelį priminančių stimulų, po galimo seksualinės prievartos patyrimo praradusi susidomėjimą kai kuriomis veiklomis, kurias anksčiau mėgo, tapusi irzli, sunkiai mieganti bei susikaupianti, kadangi tam trukdo mintys apie senelio prisilietimus. Pasak paauglės, po aptariamo įvykio jai buvo kilę minčių apie savižudybę, kurios, jos teigimu, baigėsi papasakojus apie galimą išnaudojimo patyrimą mokyklos psichologei. Kaip vieną subjektyviai sunkiausių situacijos aspektų ji įvardina nenuoseklų, svyruojantį motinos tikėjimą jos pasakojimu apie seksualinio išnaudojimo patyrimą. U. pasakoja besijaučianti emociškai nutolusi nuo motinos, pasigendanti jos palaikymo. Mergaitės teigimu, daugiau paramos situacijoje ji sulaukia iš tėvo. Atkreipiamas dėmesys, jog U. nurodo tėvų ginčo metu girdėjusi tėvą sakant, jog U. motina jam bei mergaitės močiutei yra pasakojusi apie savo pačios būnant nepilnametei patirtus netinkamus veiksmus („lindo“) iš įtariamo asmens. Pasak paauglės, motina atsakė to neprisimenanti. Kalbantis apie intymaus pobūdžio patirtis (situacijas, kurių metu ji būtų mačiusi ar lietusi kitą žmogų privačiose kūno vietose arba pati buvusi pamatyta ar paliesta) mergina nupasakoja kelias kasdienio pobūdžio patirtis, susijusias su persirengimų, ir užsimena, kad senelis šias vietas jai lietė „tik per rūbus“. Atsižvelgiant į vertinimo metu atsiskleidusius duomenis apie patirtus intymaus pobūdžio prisilietimus bei emocines reakcijas keltina prielaida apie galimą seksualinės prievartos patyrimą. (t. 2, b. l.136-138)

14. Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuo S. G. pateikė 2025 m. sausio 4 d. 20.52 val. dukros U. G. telefonu „RedmiNote 8“, darytą garso įrašą (t. 1, b. l. 100-101).

15. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada (2025 m. kovo 6 d. Nr. 11-952(25), kurioje nurodyta, kad buvo atliktas garso įrašo failo „01-04 20.52.aac“ fonoskopinis tyrimas. Perklausant tirti pateiktą garso įrašą „01-04 20.52.aac“ (tiek apdorotą, tiek neapdorotą) buvo patikslinta tyrimui pateikta 2025-01-21/22 daiktų apžiūros protokole esanti stenograma, kurioje yra naudoti žymėjimai:

1) /.../ — žodis ar frazė, kurios neįmanoma suprasti; skliausteliuose su klaustuku, pvz.: (palikom?), pateikiami žodžiai, dėl kurių abejojama (toks žymėjimas reiškia, kad kategoriškai teigti negalima, bet yra tikėtina, kad šioje garso įrašo vietoje yra užfiksuoti nurodyti žodžiai).

2)Laiko nuo įrašo pradžios žymų formatas (h : min : s).

3) Kalbantys asmenys (pagal pateiktą stenogramą). Vyriškas balsas, Mergaitės balsas, Vaikiškas balsas, Moters balsas.

Vyriškas balsas: (00:00:56.806) Mažiute tu. Va, da vienas apsauginis. (00:01:02.658) /.../ (00:01:03.840) Taip? Taip, /.../? Taip, mažute, taip mano (šikliuks?), mona (šikaliuks). Gerutytė...

Vyriškas balsas: Myliu aš tave. Myliu, myliu, myliu. (00:01:14.825) Liaba-liaba mes mylim tave. Nebandyk tik tokių nesąmonių daryt, gerai?

Mergaitės balsas: Gerai.

Mergaitės balsas: (00:01:26.428) Nu. baik.

Vyriškas balsas: (00:01:27.720) (Šnibžda.) Ar duosi putytį pabučiuot ?

Mergaitės balsas: Neduosiu.

Vyriškas balsas: (00:02:21.057) (Šnibžda.). G. jau tikiuos nuėjo /.../

Mergaitės balsas: (00:02:30.850) G.. (00:02:32541) G.. (00:02:34.129) G.. (00:02:35.006) G..

Mergaitės balsas: Žiūrėk kai, tai taip... Kai, kai senelis priein prie manęs, žiūrėk, gerai? Gerai? Kad nelįstų jis ten ir čia (00:02:43.860).

Mergaitės balsas: Visada žiūrėk, gerai, kai senelis atein pas mane (00:05:44.143)

Vyriškas balsas: (00:15:00.849) Duok buciuką. /.../ (Juokiasi) Ateik, aš tavo kutensiu.

Vyriškas balsas: Yra, žinok (viens gydymo būdas?), mažut, pasakyt /.../. Baba nežinos, nei mama, nei tetė — nieks, nei (broliukai?) nežinos. /.../ nežinos. Ateik gi... ateik, sėsk. Mažule.(00:32:39.409) Mažute, suprask /.../. (Visus jus?) labai (labai?) myliu. Nu, ateik, ateik. (00:32:51.500) Ateik, ateik, /.../

Mergaitės balsas: Nenoriu.

Vyriškas balsas: Ateik, sėsk. Mažyte. (00:33:03.917) Nu. Ateik.

Mergaitės balsas: Nu, aš nenoriu.

Vyriškas balsas: (00:33:13.826) U..

Vyriškas balsas: Ko tu nenori sakyt? Tai yra /.../ (00:33:18.891).

Vyriškas balsas: O-o-o.

Moters balsas: Kam tu /.../ tą vaiką kankini? ( 00:33:30.328). (00:33:30.874) Vis viena /.../ (00:33:39.213) (Nesuprantama vyro ir moters kalba.). (1 t., b. l. 118-126)

16. Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad J. T. pateikė iš savo dukros A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mobilaus telefone vaizdus susirašinėjimo „Messenger“ programoje A. T. su U. G.. (t. 2, b. l. 1-19)

17. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas A. T. mobilaus telefone „Messenger“ programoje susirašinėjimo su U. G. turinys, kuris yra sekantis:

„U. G.“ : Sakiau nustoti pirmą kartą neklausė tada antrą kartą pasakiau ir nustoja

„U. G.“: (komentaras į „A. T.“ : Ti tu tikrai is lempos neistrauktum ) : Jis ir vėl linda saka kai grįši duosiu pabučiuoti aš tokia sakau ne ir tada supyka ir niekur nebeleida jei būčiau pasakius jo būtų išleidęs ir vėl linda jis ten apacioj linda

„U. G.“: Jis dar manęs klaus ar gal ten liest bet pirma paliec tada tik paklaus tai blet ofc kad negalima

II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

18. Teismas konstatuoja, kad aukščiau aprašytos aplinkybės, liudytojų parodymai, bei kiti nurodyti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta, todėl vertintini kaip įrodymai baudžiamajame procese.

19. Kaltinamasis S. M. savo kaltę apskritai neigia iš esmės nurodydamas, kad jokių tvirkinamo pobūdžio veiksmų prieš U. G. neatliko, nurodo, kad apskritai arčiau nei per pora metrų prie jos net nebuvo prisiartinęs, o jo veiksmai buvo nukreipti tik į siekį vėlai vakare dėl jos pačios saugumo neišleisti U. G. į lauką.

20. Tuo tarpu nukentėjusioji U. G. nurodė priešingas aplinkybes, kad S. M. rankomis per drabužius lietė jos vidinę šlaunies dalį, bandė ranką užkišti jai į kelnių vidų, ranka bandė liesti jos krūtinę, per drabužius, lietė delnu jos sėdmenis, keletą kartų ją bučiavo į lūpas ir žandus, klausė „ar duosi putytį pabučiuoti“, ką nukentėjusioji suprato kaip savo lytinius organus.

21. Nukentėjusiosios parodymų tikrumą, tai yra tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atlikti aukščiau nurodyti veiksmai patvirtina eilė byloje surinktų įrodymų o būtent:

- U. G. paties įvykio metu padarytame garso įraše atsispindi, kad S. M. prieš U. G. valią daug kartų sako, kad ją myli, nori ją pabučiuoti, prašo „duoti pabučiuoti putytį“, kas suprantama kaip lyties organai, nori prie jos atsiėsti, o pati U. G. ne kartą pakartoja, kad to nenori;

- įvykio metu fiksuotame U. G. ir A. T. susirašinėjime U. G. nurodė, kad S. M. prie jos „lenda“, „ten apačioj lenda“, nurodė, kad labai bijo S. M., prašė, kad jis nustotų, teigė, kad ji užsirakino tualete;

- U. G. apie S. M. veiksmus jos atžvilgiu grįžusi į namus tą pačią dieną papasakojo savo motinai;

- iš U. G. paaiškinimų matyti, kad jos motina iš esmės jokių veiksmų nesiėmė, todėl ji apie įvykį papasakojo mokyklos psichologei I. Š., kuri patvirtino šias aplinkybes;

-U. G. detalius paaiškinimus dėl jos atžvilgiu atliktų S. M. veiksmų ir jos patirtų išgyvenimų davė pirminio bendravimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistėms, o po to ir apklausiama teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

- įvykio vietoje buvusi mažametė G. G. su ja bendravusioms Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams nurodė, kad būnant pas senelius, ji matė, kaip U. verkė, U. verkė dėl senelio, matė, kaip senelis U. ranka lietė koją ir krūtinę, o paskui dar apsikabino.

22. Išdėstyti teiginiai patvirtina nukentėjusiosios parodymų tikrumą, todėl teismas jais abejoti neturi pagrindo.

23. Tuo tarpu S. M. duoti parodymai laikytini aiškiai prieštaraujančiais nustatytoms byloms aplinkybėms, todėl laikytini tik kaip pasirinkta jo gynybos taktika.

24. Be to, aptariamo įrodymo - garso įrašo pabaigoje po S. M. veiksmų atliktų U. G. atžvilgiu girdisi N. J. balsas, kuri prašo S. M. palikti vaiką ir jo nebekankinti. Tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad liudytoja N. J. būdama iš esmės vienintele tiesiogine įvykio liudytoja ir žinodama įvykio aplinkybes sąmoningai neatskleidė įvykio aplinkybių, iš esmės netgi nurodydama netikinti, kad toks įvykis galėjo įvykti, kas vertintina kaip jos siekis, kad S. M. išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

25. Teismo vertinimu S. M. nukentėjusiosios U. G. atžvilgiu atlikdamas seksualinio pobūdžio veiksmus kėsinosi jaunesniam nei 16 metų amžiaus vaikui sukelti per ankstyvą lytinį susijaudinimą, domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, neigiamą dorovinį vystymąsi ir neigiamus asmenybės formavimosi psichologinius padarinius, be to jis sukėlė nukentėjusiajai stiprius neigiamus jausmus, kas vertintina kaip tvirkinamieji veiksmai.

26. Teismas, remdamasis apklaustų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų visetu ir jų analize, taip pat remdamasis vidiniu įsitikinimu, paremtu byloje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai, kuriuos pagrindžia ir kitų liudytojų parodymai, taip pat ir visa kita aptarta bylos medžiaga bei nustatytos aplinkybės, laikytini pakankamais konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius tvirkinamojo pobūdžio veiksmus nepilnametės nukentėjusiosios U. G. atžvilgiu.

27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus laikytina nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis S. M. 2025 m. sausio 4 d., savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad U. G., gim. (duomenys neskelbtini)yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, atliko U. G. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus, o būtent: dienos metu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, rankomis, per drabužius, lietė nukentėjusios vidinę šlaunies dalį, bandė ranką užkišti į U. G. kelnių vidų, tačiau nukentėjusioji pasitraukė, po to ranka bandė liesti jos krūtinę, tačiau nukentėjusioji jį nustūmė. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 20:00 val. iki 21:30 val., per drabužius, lietė delnu jos sėdmenis, nenustatytą kiekį kartų bučiavo į lūpas ir žandus, lietė šlaunis, klausė „ar duosi putytį pabučiuoti“, ką nukentėjusioji suprato kaip savo lytinius organus, taip sukeldamas nukentėjusiajai stiprius neigiamus jausmus, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, neigiamą dorovinio vystymąsi ir asmenybės formavimo psichologinius padarinius, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – nepilnametę U. G., todėl tokia S. M. padaryta veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį.

III. Baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai

28. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

29. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau neteistas, todėl teismo vertinimu, bausmės paskirtį kaltinamajam atitiktų bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu parinkimas, todėl jam parinktina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, tai yra laisvės apribojimo bausmė.

30. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad buvo padarytas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kaltinamojo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis kaip asmenybė charakterizuojamas gerai (neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis, darbdavio apibūdinamas teigiamai), taip pat atsižvelgtina ir į veikos padarymo aplinkybes, kad buvo padarytas seksualinio pobūdžio nusikaltimas prieš nepilnametį. Remiantis šiomis aplinkybėmis kaltinamajam parinktinas bausmės dydis artimas parinktos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (61 straipsnio 2 dalis).

31. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros nustatant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei būtų susiję su padarytos žalos nukentėjusiajai kompensaimu.

32. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikintina.

IV. Žalos ir kitų proceso išlaidų atlyginimo klausimai

33. Byloje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo mažametės nukentėjusiosios U. G. naudai pareiškė nukentėjusiosios įgaliotas atstovas – advokatas K. Paspirgėlis (t. 3, b. l. 151). Prašoma priteisti U. G. naudai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

34. Vertindamas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusieji dėl prieš ją panaudotų tvirkinamųjų veiksmų jautėsi negerai, vertintina, kad patyrė stresą bei išgyvenimus. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl pats jos interesais reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu.

35. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais teismas atsižvelgia į tai, kad dėl prieš nukentėjusiąją panaudotų tvirkinamojo pobūdžio veiksmų ji jautė įtampą, baimę, nesaugumo jausmą, patyrė išgyvenimus kuomet apie įvykį reikėjo pasakoti kitiems asmenims, tuo labiau, kad iš artimųjų nesulaukė pakankamos paramos. Prisimindama ir pasakodama apie buvusius įvykius nukentėjusioji susigraudindavo bei verkdavo, kas rodo, kad sugrįžtantys išgyvenimai ir prisiminimai jai kėlė didelę įtampą, sukeldavo naujus skaudžius išgyvenimus, dar labiau gilinusius traumą. Dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusiajai, pasireiškė miego sutrikimai, baimės ir kaltės jausmai, pas ją netgi buvo kilęs polinkis savižudybei, dėl to jai buvo teikiama psichologinė pagalba. Psichologinio vertinimo išvadoje konstatuota, kad nukentėjusioji jaučia stiprią emocinę įtampą. Dėl įvykio buvo pasikeitęs nukentėjusiosios kasdienis gyvenimas – ji tapo uždaresnė, vengė bendravimo, prarado pasitikėjimą aplinkiniais, todėl vertintina, kad ši patirtis giliai įstrigo jos atmintyje ir sukėlė didelį skausmą, pažeidė jos vidinį pasaulį. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad tvirkinimo veiksmai buvo atlikti prieš tik ką 14 metų sulaukusią nukentėjusiąją, kuomet jos gyvenimiška kaip moters patirtis tik pradeda formuotis, todėl ši patirtis neabejotinai turės ilgalaikių pasekmių ir išliks atmintyje visą gyvenimą, turės įtakos jos savivertei ir santykiams su kitais žmonėmis.

36. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti, vertina ir tai, kad nukentėjusiosios patirti išgyvenimai priteisus bet kokio dydžio neturtinę žalą vis viena neišnyks iš nukentėjusiosios atminties, priteista neturtinės žalos suma nukentėjusioji kaip nepilnametė negalės savarankiškai disponuoti iki pilnametystės, todėl teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia ir į galimybę realiai tokią žalą atlyginti, tai yra atsižvelgia į šalių turtinę padėtį. Teismas įvertina, kad nukentėjusioji dar yra nepilnametė, savarankiškų pajamų neturi, o kaltinamasis nors ir yra dirbantis, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės (t. 3, b. l. 29-32). Teismo nuomone, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, sukeltas pasekmes vertina, kad nukentėjusiosios naudai prašomas priteisti neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į patirtų neigiamų išgyvenimų mastą, taip pat į galimybę realiai atlyginti tokią žalą vertintinas kaip per didelis, todėl mažintinas.

37. Ieškinyje pareikštas reikalavimas ir dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo laikytinas pagrįstu, nes įstatymas numato, kad skolininkas praleidęs terminą įvykdyti prievolę privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Vertinant tai, kad skolininkui prievolė padengti žalą atsirastų tik nuosprendžiui įsiteisėjus, todėl žalos neatlyginus nuosprendžio įsiteisėjimo dieną, palūkanos priteistinos bei skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

38. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusioji U. G. yra nepilnametė, negalinti savarankiškai disponuoti jai priteistina pinigų suma, todėl nepilnametei priteistų lėšų tvarkytoju iki jos pilnametystės paskirtinas U. G. įstatyminis atstovas – tėvas N. G..

39. Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (23,94 Eur). Taip pat proceso išlaidas šioje byloje sudarė nukentėjusiajai U. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 1 654,51 Eur (2025 m. lapkričio 25 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 168)). Vertintina, kad proceso išlaidų dydį sąlygojo bylos nagrinėjimas iš esmės dėl paties kaltinamojo užimtos pozicijos ir detalaus įrodymų tyrimo. Laikytina, kad pagal bylos nagrinėjimo laiką ir atliktų įrodymų tyrimo apimtį, susidariusios proceso išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl šios byloje susidariusios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamojo Valstybei pilna apimtimi.

40. Daiktiniai įrodymai – diskai su vaizdo įrašais paliktini prie bylos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros.

S. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nustatyti šias pareigas ir draudimus:

viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti, o darbo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos;

viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu uždrausti susitikti ir bendrauti su nukentėjusiąja U. G.;

viso laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti ne mažiau kaip pusę nukentėjusiajai U. G. priteistos neturtinės žalos.

S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos ir likusios neatlygintos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepilnametei U. G. priteistų lėšų tvarkytoju iki jos pilnametystės paskirti jos įstatyminį atstovą (tėvą) N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 23,94 Eur (dvidešimt trys eurai 94 ct) proceso išlaidų ir 1 654,51 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt keturi eurai 51 ct) nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti kaltinamajam, kad Valstybei priteistos proceso ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke, pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752. Mokant įmoką už proceso išlaidas reikalinga nurodyti įmokos kodą „5662“ ir nurodyti mokėjimo paskirtį „įmoka už proceso išlaidas“. Mokant įmoką už antrinės teisinės pagalbos išlaidas reikalinga nurodyti įmokos kodą „5630“ ir nurodyti mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Daiktinius įrodymus – diskus su vaizdo įrašais palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.