Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Vailionės ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo sprendimai“ skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. D. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nemokumo sprendimai“ skundu prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - AVNT) direktoriaus 2025-04-23 įsakymo Nr. V4-68 „Dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams UAB „Nemokumo sprendimai“, MB „IS Group“, R. D. ir V. K. skyrimo“ (toliau – Įsakymas) galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje arba pakeisti poveikio priemonę į švelnesnę.

Pareiškėjų skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

AVNT atliko neplaninį nemokumo administratorių UAB „Nemokumo sprendimai“ (Administratorius l) ir MB „IS Group" (Administratorius 2) administruojant BUAB „Aiseto dvaras“ (toliau - Įmonė) bankroto procesą, veiklos patikrinimą (toliau - Patikrinimas) ir parengė 2025-03-20 išvadą Nr. D4-1069 ,,Dėl nemokumo administratorių UAB „Nemokumo sprendimai“ ir MB „IS Group“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau - Išvada).

Įsakymu nuspręsta nemokumo administratoriui UAB „Nemokumo sprendimai“ ir jo vardu BUAB „Aiseto dvaras“ bankroto procese ne teismo tvarka veikusiam darbuotojui nemokumo administratoriui R. D. už administravimo laikotarpiu nuo 2024-06-20 iki 2024-08-07 visus nustatytus Patikrinimo metu pažeidimus skirti po poveikio priemonę - teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metų laikotarpiui.

Dėl Išvadoje nurodomo pažeidimo Nr. 1 - dėl tariamai pažeistos JANĮ 41 straipsnio 2 dalies, nes Administratorius 1, teikdamas Įmonės kreditorių susirinkimui tvirtinti UAB „Merkio saulė“ kreditoriaus reikalavimą, tariamai nepridėjo savo nuomonės dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, Išvadoje nurodoma, kad patikrinimui pateikti dokumentai aiškiai nepagrindžia, iš kokių teisinių santykių ir kokio konkretaus sandorio yra kilęs vienintelio Įmonės kreditoriaus reikalavimas.

Pareiškėjai su tuo nesutinka ir pažymi, kad Administratorius 1 gavo kreditoriaus UAB „Merkio Saulė" kreditorinį reikalavimą, su kuriuo buvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, pagrindžiantys reikalavimą. Šie duomenys sutapo ir su bankrutuojančios Įmonės vadovo nurodytais duomenimis, taip pat ir su 2024-06-20 kreditorių susirinkimo protokole nurodytais duomenimis. Administratorius 1 rėmėsi tiek viešais duomenimis apie Įmonės veiklą, taip pat banko sąskaitų išrašų informacija, informacija iš VSDFV apie 1 darbuotoją. Be to, buvo įvertinti Įmonės finansinių ataskaitų duomenys (viešai prieinami VĮ Registrų centras) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2023-12-31. Finansinėse ataskaitose nurodyti mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų duomenys patvirtina, kad 10000 Eur skola apskaitoje fiksuojama nuo 2015 m. ir matoma visose vėlesnėse finansinėse ataskaitose iki pat bankroto pradžios. Finansinių ataskaitų duomenys taip pat patvirtina, kad Įmonė nevykdė jokios veiklos, negavo pajamų. Pelno nuostolio ataskaitos patvirtina, kad Įmonės pardavimo pajamų iš esmės nebuvo. Taigi šie duomenys sutapo ir su vadovo pateiktais duomenimis, todėl Administratoriui 1 jokių abejonių nesukėlė. Tai patvirtino, kad kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas, o abejoti galiojančiais ir nenuginčytais apskaitos dokumentais nėra teisinio pagrindo.

Įvertinus šiuos duomenis Administratoriui 1 abejonių nekilo, todėl buvo nuspręsta siūlyti pritarti kreditorinio reikalavimo tvirtinimui. Administratoriaus 1 nuomonė buvo nurodyta tiek susirinkimo medžiagoje, tiek ir 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole. Nei JANĮ, nei kiti teisės aktai nenustato kokia nuomonė turi būti pareiškiama, o nemokumo administratoriaus nuomone yra išreiškiama jo diskrecija. Galutinį sprendimą, vadovaujantis JANĮ 42 str. 1 d., JANĮ 12 str. 1 d., priėmė kreditorių susirinkimas, kuris pritarė kreditorinio reikalavimo tvirtinimui.

Teismų praktikoje nurodoma, kad atsakovė AVNT, vykdydama bankroto procedūras vykdančio asmens kontrolę, negali kištis į pačias bankroto procedūras, kurios vykdomos remiantis kreditorių susirinkimų sprendimais ar teismo nustatyta tvarka, atsakovė gali tik patikrinti ar savo veikla bankroto administratorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Dėl Išvadoje nurodomo pažeidimo Nr. 2 - dėl tariamai pažeistos JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 59 straipsnio 1 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 21 punkto, nes tiek Administratorius 1, tiek vėliau Administratorius 2, neveikė profesionaliai ir nevykdė pareigos atlikti aktyvius teisinius veiksmus, kad būtų perimti Įmonės dokumentai, jei dokumentų perdavimo pareigos buvę valdymo organai nevykdo savo valia, arba pritaikyta teisinė atsakomybė atsakingiems asmenims už dokumentų praradimą, pareiškėjai nesutinka.

Nurodo, kad Įmonės vadovas dokumentų nemokumo Administratoriui 1 neperdavė, nors Administratorius 1 ne kartą ragino vadovą tą padaryti. Įmonės vadovas nurodė, kad Įmonės dokumentų negali perduoti, nes jie neišliko. Nurodžius, kad dokumentai neišliko, nėra įmanoma reikalauti perduoti, tai, ko asmuo neturi (negalima reikalauti neįmanomo).

Administratorius 1 taip pat rėmėsi tiek viešais duomenimis apie įmonės veiklą, taip pat banko sąskaitų išrašų informacija, informacija iš VSDFV apie 1 darbuotoją. Buvo įvertinta aplinkybė, kad Įmonė veiklos nevykdė ilgą laiką (apie 10 metų), o buhalterinės apskaitos dokumentai teisės aktų nustatyta tvarka saugomi ne ilgiau kaip 10 metų, taigi daugumai įmonės veikos dokumentų jau ir taip buvo pasibaigęs dokumentų saugojimo terminas, todėl reikalauti perduoti tokius dokumentus nebuvo jokio pagrindo.

Pareiškėjai pažymi, kad kreiptis dėl baudos Įmonės vadovui galima tik tuomet, kai vadovas dokumentus turi, tačiau nevykdo savo pareigos juos perduoti. Todėl paaiškėjus, kad prašomų dokumentų nėra, negali būti pritaikyta atsakomybė už dokumentų neperdavimą. Be to, pats baudos paskyrimas, neišlikus dokumentams, savaime niekaip nepagerintų bankrutuojančios Įmonės ar jos kreditorių interesų, nepasitarnautų bankroto tikslams. Teismų praktikoje bauda nėra skiriama už dokumentų neperdavimą kai vadovas jų neturi išsaugojęs. Tuo tarpu vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, teismų praktikoje taikoma tik išimtiniais atvejais. Taigi, kreipimasis į teismą nebūtinai būtų efektyvus ir didintų administravimo išlaidas.

Dalies dokumentų neperdavimas savaime nesukėlė jokių neigiamų padarinių kreditoriams, o kreditorių susirinkimas balsuodamas pritarė nemokumo Administratoriaus 1 veiksmams, jo ataskaitai, galutinei bankroto ataskaitai.

Atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir tikėtiną prašymo dėl baudos skyrimo ir/ar apribojimo eiti pareigas netenkinimą, galimas bylinėjimosi išlaidas, pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovui (jei prašymas nebūtų tenkintas), vienintelio Įmonės kreditoriaus nuomonę, bei atsižvelgiant į nemokumo Administratoriaus 1 diskrecijos teisę, nemokumo Administratorius 1 pasirinko nesikreipti dėl baudos skyrimo ar apribojimo eiti vadovo pareigas.

Dėl nurodomo pažeidimo Nr. 3 - dėl tariamai pažeistos JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 2, 5, 15, 16 punktų, 8 punkto b) papunkčio, nes Įmonės pirmajam kreditorių susirinkimui Administratorius 1 nepateikė visos numatytos teikti informacijos apie juridinį asmenį, o tokios informacijos nepateikimas (negalėjimas pateikti) susijęs su Administratoriaus 1 neveiklumu perimant Įmonės dokumentus ir turtą JANĮ nustatyta tvarka, todėl negali būti pateisintas Įmonės dokumentų neperdavimu, pareiškėjai nesutinka.

Nurodo, kad įvertinus, jog dokumentai buvo neperduoti dėl objektyvių priežasčių, nemokumo Administratorius 1 negalėjo pateikti visiškai išsamios informacijos kreditorių susirinkimui, negalėjo pateikti nurodytų duomenų kreditorių susirinkimui, nes šių dokumentų nebuvo gavęs (objektyviai neturėjo). Esant kitų duomenų apie bankrutuojančią Įmonę, taip pat gavus 100 proc. kreditorių pritarimą bankroto Administratoriaus 1 ataskaitai ir veiksmams, laikytina, kad jokių asmenų (įskaitant 100 proc. Įmonės kreditorių) interesai nebuvo pažeisti.

Dėl nurodomo pažeidimo Nr. 4 - dėl tariamo JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 59 straipsnio 6 punkto, 64 straipsnio 1, 4 dalies, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktų galimo pažeidimo, nes pirma Administratorius l, po to Administratorius 2, Įmonės bankroto procese neužtikrino profesionalumo principo įgyvendinimo, negynė Įmonės ir visų kreditorių interesų bei neatliko kitų privalomų bankroto proceso administravimo darbų, netikrino Įmonės sandorių, neteikė informacijos kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir nesikreipė į teismą dėl sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių nuginčijimo ir/ar žalos priteisimo bei tyčinio bankroto nustatymo, vykdė bankroto proceso ne teismo tvarka administravimą, kuriuo nebuvo siekiama bankroto proceso tikslų (kreditorių reikalavimų patenkinimo), pareiškėjai nesutinka.

Dėl Įmonės sandorių nagrinėjimo nurodo, kad Įmonė veiklos nevykdė beveik nuo 2016 m., todėl nebuvo, ko vertinti. Administratorius 1 įvertino visą bankroto procese turimą informaciją apie sandorius (galimą sandorių ginčijimą) ir kitus galimus pažeidimus (galimus reikalavimus dėl žalos atlyginimo), atsižvelgęs į tokių veiksmų galimą įtaką bankroto procesui, teisines galimybes nuginčyti sandorius ar sėkmingai prisiteisti žalos atlyginimą, kartu įvertinęs kreditorių interesus, kreditorių žinojimą apie ginčijamus sandorius dar iki bankroto bylos iškėlimo, rizikas dėl bylinėjimosi išlaidų, galimą poreikį atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (jeigu ieškiniai būtų atmesti), ir nusprendė, kad ginčytinų sandorių ir reikalavimų dėl žalos atlyginimo nėra.

Nors AVNT nurodė, kad nepagrįstai nebuvo ginčijami Įmonės sandoriai su UAB „GK Investicijos“, tačiau nėra 100 proc. tikimybės, kad sandoris tikrai bus nuginčytas teisme, o kita šalis tikėtina pateiktų argumentus dėl verslo logika sąlygotų sprendimų, vadovautųsi ta aplinkybes, kad pagrindinis kreditorius UAB „Merkio saulė“ žinojo apie sandorius su UAB „GK Investicijos“ ir jiems neprieštaravo, jų neginčijo. Atsižvelgiant į tai, būtų sudėtinga įrodyti sandorio negaliojimo ar žalos atlyginimo pagrindus.

Buvo įvertinas ir tolesnis teigiamo teismo sprendimo vykdymas, nes vien nuginčijus sandorius pinigai savaime nesugrįžtų į Įmonę. Įmonė turėtų tam tikro dydžio reikalavimo teisę į UAB „GK Investicijos“, tačiau Administratorius 1 buvo susipažinęs su UAB „GK investicijos“ turtine padėtimi ir žinojo, kad ši įmonė turto neturėjo, jokios veiklos, iš kurios gautų pajams ir galėtų apmokėti galimą skolą, nevykdė. Todėl toks reikalavimas būtų neįvykdomas ir tikėtina būtų parduodamas bankroto procese už simbolinę kelių dešimčių eurų kainą.

Atsižvelgiant į tai, Administratorius 1 nesiėmė inicijuoti teisminių bylų, kurios užsitęstų iki 2 metų ar ilgiau, didintų teisines išlaidas ir po dvejų metų turėtų bevertį reikalavimą. Tikėtina, kad būtent toks bankroto administravimas neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, pažeistų kreditorių interesus, o AVNT baudžia ir už tokius savitikslius veiksmus.

Taip pat AVNT, vertindama Įmonės finansines ataskaitas, interpretavo, kad Įmonė, tariamai nuo 2015 m. iki 2023 m. turėjusi 45 574 Eur nepaskirstyto pelno, jo neskirstė ir nedengė kreditorių reikalavimų. Tačiau AVNT netinkamai aiškina finansines ataskaitas. Nepaskirstyto pelno buvimas savaime nereiškia, kad tokią pinigų sumą įmonė faktiškai turi ir galės ją išmokėti. Tam turi būti vertintina turto dalis (balanso 1 ir 2 klasės).

Administratoriaus 1 veiklos ataskaitai, įskatinant ir tai informacijai, kad nėra siūloma ginčyti sandorių ar reikšti ieškinių dėl žalos atlyginimo, pritarė ir kreditorių susirinkimas 100 proc. balsų. Taigi kreditoriai sutiko ir nepageidavo, kad būtų reiškiami kokie nors ieškiniai.

AVNT nepagrįstai konstatavo, kad procesas ne teismo tvarka buvo vykdomas nesiekiant JANĮ nustatytų bankroto proceso tikslų, neteisingai ir nepagrįstai įvertino surinktus duomenis, nesikreipė tiesiogiai į kreditorių, nurodė nemokumo administratoriui ginčyti sandorius, nors negali kištis į pačias bankroto procedūras, kurios vykdomos remiantis kreditorių susirinkimų sprendimais ar teismo nustatyta tvarka.

Dėl nurodomo pažeidimo Nr. 5 - dėl JANĮ 86 straipsnio 3 dalies pažeidimo, UAB „Merkio saulė“ akcijų kainos (500 Eur) nepagrindžiant objektyviais argumentais, o tik lakoniškai nurodant, kad akcijos yra bevertės, nors viešai skelbiami UAB „Merkio saulė" finansinių ataskaitų duomenys nepagrindžia išvados, kad pardavimo metu bendrovė buvo bevertė ar nemoki, pareiškėjai nesutinka.

Nurodo, kad Administratorius 1 surinko informaciją apie akcijų vertę iš viešų šaltinių, įmonės vadovo pateiktų duomenų. Buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. UAB „Merkio saulė" apyvarta yra 0 Eur, bendrovė neturi nei kilnojamo (transporto priemonės), nei nekilnojamo turto, taip pat nustatyta, kad dirba 1 darbuotojas (direktorius). Šie duomenys patvirtina, kad tokios įmonės akcijų vertė yra visiškai minimali. Rinkoje tikėtina neatsirastų daug pirkėjų, norinčių pirkti tokios įmonės, kuri nevykdo veiklos, negeneruoja pajamų, neturi vertingo turto, akcijas. Net jeigu įmonė realiai ir turėtų 10 000 Eur vertės turtą, tokios įmonės įsigijimo kaštai, veiklos atnaujinimo ar likvidavimo kaštai, mokestiniai kaštai galimai net artimi turto vertei, todėl tikėtina, kad neatsirastų pirkėjų norinčių įsigyti tokios įmonės akcijas.

AVNT neteisingai interpretavo, kad „UAB „Merkio saulė“ nuo 2019 m. iki 2023 m. turėjo 10 900 Eur ilgalaikio turto (kitas ilgalaikis), 10 025 Eur nuosavo kapitalo ir tik 875 Eur mokėtinų įsipareigojimų. AVNT nurodoma „10 900 Eur ilgalaikio turto“ suma didžiąją dalimi yra reikalavimo teisė į bankrutuojančią Įmonę. Akivaizdu, kad tokios reikalavimo teisės vertė yra visiškai minimali ir tai patvirtina, kad UAB „Merkio saulė" akcijų vertė buvo nustatyta teisingai. Be to, 2025-03-25 UAB „Saulera" (pardavėjas) pardavė 100 proc. UAB „Merkio saulė" akcijų už 100 Eur. Taigi UAB „Saulera" akcijas pardavė net pigiau, nei jas įsigijo. Tai dar kartą patvirtina, kad UAB „Merkio saulė" akcijų vertė buvo nustatyta teisingai.

JANĮ 86 str. 4 d. numato, kad juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas, o UAB „Merkio saulė" akcijų pardavimui pritarė 100 proc. įmonės kreditorių. Iš to darytina išvada, kad kreditoriams buvo priimtina ir tinkama tokia turto pardavimo tvarka. Nemokumo administratorius negali nesilaikyti kreditorių nustatytos turto pardavimo tvarkos (JANĮ 86 str.).

Apibendrinant pareiškėjai teigia, kad priežiūros institucija turi kompetenciją tik tikrinti, ar nemokumo administratorius veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau tokia kontrolė neapima vertinimo, kaip nemokumo administratorius atliko (atlieka) pačius nemokumo proceso administravimo veiksmus, bei nėra susiję su kitų nemokumo procese dalyvaujančių asmenų, pavyzdžiui, įmonės vadovo ar kreditorių veiksmų teisėtumo vertinimu.

Sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas, galima teigti, kad įstatyme nustatyta nemokumo administratoriaus bankroto proceso administravimo veiksmų kontrolė yra išsami ir paremta būtent pačių kreditorių ir bylą nagrinėjančio teismo diskrecija kelti klausimus dėl galimai netinkamai nemokumo administratoriaus atliekamų šio proceso administravimo veiksmų. Įstatyme nustatyta speciali nemokumo ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria nustatoma galimybė nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims skųsti nemokumo administratoriaus veiksmus įstatyme nustatyta tvarka (JANĮ 31 straipsnio 1 dalis). Įstatymas taip pat nustato kreditorių teisę reikalauti nemokumo administratorių atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

Nagrinėjamos Įmonės atveju 100 proc. Įmonės kreditorių pritarė Administratoriaus veiksmams - balsavo už ataskaitos patvirtinimą, galutinės ataskaitos patvirtinimą, pritarė pasiūlymui dėl turto pardavimo, nepageidavo, kad būtų reikšimi kokie nors ieškiniai (dėl sandorių ginčijimo, žalos atlyginimo ar pan.), niekada neturėjo jokių pretenzijų nemokumo Administratoriaus darbui. Įmonėje buvo vienintelis kreditorius, dėl to nebuvo jokių kreditorių, kurių interesus administratoriui reikėjo ginti. Nemokumo administratorius neturi pareigos per prievartą ginti kreditoriaus interesus, kai pats kreditorius kategoriškai jų ginti nepageidauja ir jokio savo teisių pažeidimo nemato.

Pareiškėjai pažymi, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

JANĮ 136 str. 3 d. išskiria tris poveikio priemonių (drausminių nuobaudų) rūšis, kurios nurodytos sunkėjimo tvarka, tai yra įspėjimas yra švelniausia poveikio priemonė, o teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas yra griežčiausia poveikio priemonė.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko pritaikyti antrąją pagal griežtumą poveikio priemonę, tačiau nenurodė jokių motyvų, kodėl pasirinko būtent tokią griežtą poveikio priemonę ir jos terminą, o ne kitą priemonę, pavyzdžiui įspėjimą.

JANĮ 137 str. 1 d. numato, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes. Atsakovė priimdama ginčijamą Įsakymą jame motyvuotai nevertino nei nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančias aplinkybių. Taigi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjai pažymi, kad nemokumo administratorius neturi pareigos per prievartą ginti kreditorių interesus, jeigu jie savo teisių pažeidimo neįžvelgia. Taigi, net jeigu būtų konstatuotas pažeidimų buvimas, tai skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti, kad kreditoriams jokia reali žala nekilo.

Pareiškėjų manymu, papildomi veiksmai, kuriems prieštarauja vienintelis Įmonės kreditorius, būtų buvę pertekliniai, nepagrįsti, teisminiai procesai būtų inicijuojami savitiksliai, o ne siekiant apginti realius kreditorių interesus, o AVNT kitais atvejais būtent už tai nemokumo administratorius taip pat baudžia. Jei kreditorius neįžvelgia savo teisių pažeidimo, AVNT negali bausti nemokumo administratoriaus.

Atsižvelgiant į tai, AVNT priimdama sprendimą neįsitikino, kad poveikio priemonė skiriama įvertinus ir įsitikinus, jog ji yra teisinga ir atitinka proporcingumo principo reikalavimus, nesilaikė aukščiau nurodytų principų ir poveikio priemonę paskyrė visiškai neadekvačią ir neproporcingą padarytam pažeidimui.

Atsakovė AVNT su pareiškėjų skundu nesutinka ir savo poziciją grindžia šiais argumentais.

Dėl Išvadoje nurodyto pirmojo pažeidimo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalies pažeidimo) pažymi, kad aiškinantis kokiu pagrindu ir kada atsirado Įmonės vienintelio kreditoriaus UAB „Merkio saulė “ 10 000 Eur kreditoriaus finansinis reikalavimas Administratorius 1 pateikė AVNT jam kreditoriaus teiktus dokumentus: Įmonės vadovo V. K. pasirašytą 2024-06-20 Įmonės kreditorių sąrašą, kurį sudaro vienintelis kreditorius - UAB „Merkio saulė“ su 10 000 Eur reikalavimu; UAB „Merkio saulė“ kliento (Įmonės) atsiskaitymų suvestinės lapą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2015-01-01, pagal kurį fiksuota skola laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2014-07-30 - 34 528 Lt, t. y. 10 000 Eur. Įrašai įvardyti kaip „apyskaita“, tačiau iš kokių teisinių santykių ši skola yra atsiradusi nėra aišku, skolos atsiradimo pagrindą patvirtinantys dokumentai su kreditoriaus reikalavimu nepateikti; UAB „Merkio saulė“ 2024-07-05 prašymą Administratoriui 1 dėl 10 000 Eur reikalavimo įtraukimo į Įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, pasirašytą vadovo V. K., kurio prieduose nurodoma, kad pateikiami skolą pagrindžiantys dokumentai. Administratorius l, kitų kreditoriaus reikalavimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, archyvui perduotose bankroto proceso dokumentuose papildomų kreditoriaus reikalavimą patvirtinančių dokumentų taip pat nėra. Pateikti Patikrinimui dokumentai nepagrindžia kreditoriaus reikalavimo kilmės ir pagrįstumo (realumo).

Įmonės 2024-08-07 kreditorių susirinkime Administratorius 1 siūlė tvirtinti šį kreditoriaus UAB „Merkio saulė“ reikalavimą, tačiau protokole nefiksuoti Administratoriaus 1 komentarai dėl šio reikalavimo (ne)pagrįstumo, nors pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį, nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Iš Patikrinimui pateiktų kreditoriaus reikalavimo teisę pagrindžiančių dokumentų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl reikalavimo pagrįstumo, tuo labiau, kad Administratoriui 1 nebuvo perduoti Įmonės veiklos dokumentai, todėl Administratorius 1 objektyviai negalėjo šio kreditoriaus reikalavimo įvertinti.

Be to, nuo galimo kreditoriaus reikalavimo susidarymo iki bankroto bylos inicijavimo yra praėję 10 metų, bet Patikrinimui nepateikta jokių duomenų apie dėl šios skolos atliktus išieškojimo veiksmus, neskaičiuoti delspinigiai ir/ar palūkanos, kreditorius per 10 metų laikotarpį neinicijavo ir skolininko bankroto bylos iškėlimo.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju vienintelio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo įvertinimui trūksta objektyvaus pagrindimo, o Administratoriaus 1 nuomonė dėl šio kreditoriaus finansinio reikalavimo vertinimo, teikiant reikalavimo tvirtinimą kreditorių susirinkime, neišreikšta, AVNT konstatavo, kad Administratorius 1 pažeidė JANĮ 41 straipsnio 2 dalį, nes kreditorių susirinkimui nepridėjo savo nuomonės dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo.

Dėl Išvadoje nurodyto antrojo pažeidimo (JANĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 59 straipsnio 1 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 21 punkto pažeidimo) atsakovė nurodo, kad Administratoriaus 1 teigimu, buvę Įmonės valdymo organai jį informavo, kad Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m. Administratorius 1 pridėjo www.creditinfo.com ataskaitą apie Įmonę, kurios duomenys, Administratoriaus 1 vertinimu, leidžia spręsti, kad Įmonė veiklos nevykdė.

Įvertinus pateiktą informaciją matyti, kad www.creditinfo.com ataskaita suformuota 2024-11-28, t. y. ruošiant atsakymą į AVNT užklausą. Iš Administratoriaus 1 paaiškinimų matyti, kad jis rėmėsi buvusio Įmonės vadovo V. K. pateikta informacija, jog Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m., bei, Administratoriaus 1 teigimu, viešais duomenimis, tačiau šiems teiginiams pagrįsti pateikė tik minėtą Creditinfo ataskaitą, kuri suformuota jau po Įmonės išregistravimo, rengiant paaiškinimus AVNT.

Aiškinantis , ar Administratoriams buvo perduoti Įmonės veiklos dokumentai, Administratorius 1 nurodė, kad Įmonės vadovas jį žodžiu informavo, kad Įmonė iki 2016 m. veiklą vykdė nuomojamose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių išsikraustant Įmonės direktorius nespėjo pervežti dokumentų, todėl negalėjo šių dokumentų perduoti Administratoriui 1. Administratoriaus 1 teigimu, jis dėjo visas įmanomas pastangas šiuos dokumentus perimti: buvo nuvykęs į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Įmonės dokumentų neaptiko, išanalizavo ir patikrino vadovo pateiktą informaciją ir nustatė, kad Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m. ir nuo to laiko jos įsipareigojimai kreditoriams nepadidėjo, pateiktuose reikalavimuose nebuvo jokių netesybų, naujų kreditorių neatsirado, todėl nėra/nebuvo pagrindo teigti, kad Įmonei ir/ar jos kreditoriams buvo padaryta žala. Todėl Administratorius 1 kitokių veiksmų/sankcijų dėl dokumentų neperdavimo prieš Įmonės valdymo organus nesiėmė.

Administratorius 1 Patikrinimui pateikė Įmonės vadovo V. K. 2024-07-01 pranešimą dėl Įmonės dokumentų, kuriame nurodoma, kad Administratorius 2 informuojamas, kad Įmonė beveik visą savo gyvavimo laikotarpį veiklos nevykdė, vadovas negali nemokumo administratoriui perduoti mažo kiekio Įmonės dokumentų, nes jie neišliko.

Atsakovė pažymi, kad, nors vadovo pranešimo data 2024-07-01, jis skirtas Administratoriui 2, o ne Administratoriui 1, kuris tuo metu administravo Įmonės bankroto procesą (Administratorius 2 paskirtas tik 2024-08-07 kreditorių susirinkimo nutarimu). Šios aplinkybės leidžia abejoti tikrąja dokumento sudarymo data arba tuo, kuris nemokumo administratorius faktiškai tuo metu atliko Įmonės administravimo veiksmus.

JANĮ 57 straipsnis numato juridinio asmens valdymo organų pareigą iškėlus bankroto bylą perduoti nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją. JANĮ 59 straipsnio 1 punktas įpareigoja nemokumo administratorių, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nedelsiant organizuoti juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą, o JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu valdymo organai per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Įmonės veiklos dokumentai yra vienas iš pagrindinių šaltinių apie bendrovės iki bankroto vykdytą veiklą, jos teisėtumą, todėl bendrovės valdymo organams neperdavus nemokumo administratoriui bendrovės veiklos dokumentų apribojamas tinkamas bankroto procedūrų vykdymas ir tyčinio bankroto požymių nustatymas, galimai priešingų bendrovės veiklos tikslams ir/ar kreditorių interesams sandorių nustatymas ir kt. Nemokumo administratoriui nesiimant veiksmų, kad šie dokumentai būtų perduoti arba už neteisėtą neveikimą valdymo organams būtų pritaikyta atsakomybė, neįgyvendinami bankroto proceso tikslai, nevykdomos nemokumo administratoriaus pareigos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Saulera“ faktiškai buvo Įmonės ir UAB „Merkio saulė“ motininė įmonė. Administratoriaus 1 teiginiai, kad motininei Įmonei išsikrausčius iš nuomotų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) ten liko ir Įmonės dokumentai, kurie buvo prarasti, o Administratorius 1 ten jų nerado, nepateisina neveikimo neieškant dokumentų.

Atsakovė pažymi, kad Įmonė veiklą nustojo vykdyti 2016 m. ir daugiau veiklos patalpų neturėjo, o po 8 metų Administratorius 1 Įmonės dokumentų ieškojo tik adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu VĮ Registrų centro (toliau - RC) JAR duomenimis, Įmonės buveinės adresas visu gyvavimo laikotarpiu buvo (duomenys neskelbtini). Už Įmonės dokumentų išsaugojimą yra atsakingas jos vadovas (šiuo atveju V. K.), kuris buvo ir UAB „Saulera“, ir UAB „Merkio saulė“ vadovu, o UAB „Saulera“ iki šiol registruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl vien tik vadovo teiginiai, kad dokumentai buvo palikti šiose nuomotose patalpose ir prarasti negali būti laikomi pagrįstais ir pateisinančiais dokumentų neperdavimą. Toks vadovo pareigų nevykdymas vertintinas kaip tyčinis neveikimas, užtraukiantis atsakomybę ir Administratoriai turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų, jog dokumentai būtų perduoti arba atsakingiems asmenims pritaikyta atsakomybė už jų praradimą. Tačiau dėl Įmonės dokumentų perėmimo ar atsakomybės dėl prarastų dokumentų taikymo inicijavimo aktyvių veiksmų Administratorius l nesiėmė.

Atsižvelgiant į tai AVNT padarė išvadą, kad Administratorius l neveikė profesionaliai ir nevykdė pareigos atlikti aktyvius teisinius veiksmus, kad būtų perimti Įmonės dokumentai, jei dokumentų perdavimo pareigos buvę valdymo organai nevykdo savo valia, todėl pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą ir 59 straipsnio 1 punktą, 66 straipsnio 1 dalies 21 punktą.

Dėl Išvadoje nurodyto trečiojo pažeidimo (JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 2, 5, 15, 16 punktų, 8 punkto b) papunkčio pažeidimų) atsakovė nurodo, kad Administratorius l informavo, kad 2024-08-07 vykusio pirmojo Įmonės kreditorių susirinkimo metu balansas bankroto iškėlimo datai kreditoriams nebuvo pateiktas, nes pagal Įmonės vadovo 2024-07-01 pateiktą pranešimą Įmonės dokumentai neišliko. Buvęs Įmonės vadovas taip pat informavo Administratorių 1 žodžiu, kad Įmonė veiklos nevykdė paskutinius 8 metus ir neturėjo buhalterio, o Įmonės dokumentai neišliko, todėl Įmonės valdymo organai neturėjo galimybės sudaryti tikslaus ir/ar teisingo įmonės balanso bankroto datai ir todėl nemokumo administratoriui jo ir neperdavė. Administratorius 1 informavo, kad Įmonė skolininkų neturėjo, nurodė, kad pirmojo kreditorių susirinkimo metu Įmonės kreditoriams buvo pateiktas Įmonės turto sąrašas - 100 proc. UAB „Merkio Saulė“ akcijos.

Įvertinus Administratoriaus 1 pirmajam Įmonės kreditorių 2024-08-07 susirinkimui pateiktą informaciją (protokolas Nr. 2), nustatyta, kad pagal JANĮ 60 straipsnio 3 dalį nebuvo pateikta: juridinio asmens balansas, sudarytas pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (2 punktas); skolininkų sąrašas, reikalavimų sumos, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, vykstantys ginčai ar vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai (5 punktas); informacija apie ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos (15 punktas); informacija apie tikrintinų sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, skaičių (16 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vienoje teikiamos informacijos dalyje Administratorius nurodo, kad Įmonės turtas - 100 proc. UAB „Merkio Saulė“ akcijų (Protokolas Nr. 2, 1.3 punktas), kitoje dalyje, kur turi būti nurodoma siūloma turto pradinė pardavimo kaina ir preliminarūs pardavimo terminai (8 punkto b) papunktis) - nurodo, kad Įmonė realizuotino turto neturi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta laikytina, kad Administratorius l pažeidė JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 2, 5, 15, 16 punktus, 8 punkto b) papunktį, nes Įmonės pirmajam kreditorių susirinkimui Administratorius 1 nepateikė visos numatytos teikti informacijos apie juridinį asmenį, o tokios informacijos nepateikimas (negalėjimas pateikti) yra susijęs su Administratoriaus 1 neveiklumu perimant Įmonės dokumentus ir turtą JANĮ nustatyta tvarka, todėl negali būti pateisintas Administratoriaus 1 nurodytomis aplinkybėmis.

Dėl Išvadoje nurodyto ketvirtojo pažeidimo (JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 59 straipsnio 6 punkto, 64 straipsnio 1, 4 dalių, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktų pažeidimų) atsakovė nurodo, kad atsakydamas į klausimą dėl Įmonės sandorių tikrinimo per 36 mėnesius iki bankroto iškėlimo, dėl sandorių tikrinimo ataskaitos pateikimo, Administratorius 1 aiškino, kad Įmonės dokumentai jam nebuvo perduoti, todėl jis nesurašė sandorių patikrinimo ataskaitos. Teigė, kad išanalizavus turimą informaciją, buvo nustatyta, kad įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m., t. y. sandorių per paskutinius 3 metus nebuvo, o pateiktuose reikalavimuose nebuvo jokių netesybų už laiku neįvykdytas prievoles, todėl Administratorius 1 nenustatė nei ginčytinų sandorių, nei žalos Įmonei. Nurodė, kad apie patikrinimo rezultatus kreditoriai buvo informuoti 2024-08-07 vykusiame Įmonės pirmajame kreditorių susirinkime.

Atsakant, ar buvo ginčyti sandoriai/spręsta dėl tyčinio bankroto inicijavimo/žalos iš atsakingų asmenų priteisimo inicijavimo, Administratorius 1 aiškino, kad pagal teismų praktiką vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus, todėl Administratorius l tyčinio bankroto požymių nenustatė.

Atsakovė nurodo, kad JANĮ 64 straipsnis nustato nemokumo administratoriaus pareigą patikrinti bankrutuojančio juridinio asmens sandorius per 36 mėnesius iki bankroto bylos pradžios, nustačius galimai žalingų sandorių ar tyčinio bankroto požymių, kreiptis į teismą dėl sandorių nuginčijimo ar tyčinio bankroto konstatavimo. Be to, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis). Todėl, jei Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m., negalėjo atsiskaityti (ar neatsiskaitė dėl kitų nežinomų priežasčių) su kreditoriumi nuo 2013-2014 m. ir nesikreipė laiku dėl bankroto bylos inicijavimo, turėjo būti nustatytas Įmonės nemokumo momentas ir esant teisiniam pagrindui sprendžiamas vadovo atsakomybės ir galimos žalos atlyginimo klausimas.

Patikrinimo metu iš Įmonės RC teiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad Įmonė 2015 m. patyrė 127 Eur nuostolį, o pagal balansą turėjo turto už 62 113 Eur, nuosavas kapitalas sudarė 48 470 Eur (45 574 Eur nepaskirstytas pelnas, 2 896 Eur kapitalas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 13 643 Eur (10 900 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai ir 2 743 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Iki 2023 m. iš esmės šios sumos nekito, tačiau 2023 m. finansinių ataskaitų duomenys pasikeitė. 2023 m. balanse turtas sumažėjo iki 2 817 Eur, nuosavas kapitalas tapo neigiamas (-11 178 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nežymiai padidėjo 13 995 Eur, pelno nuostolio ataskaitoje nurodyta, jog Įmonė patyrė 14 358 Eur kitų sąnaudų. Šių pokyčių paaiškinimų nei archyvui perduotose Įmonės bankroto proceso dokumentuose, nei pirminiuose Administratoriaus 1 nei Administratoriaus 2 paaiškinimuose nepateikta, nors žymus turto ir nuosavo kapitalo rodiklių sumažėjimas Administratorių turėjo būti išnagrinėtas ir įvertintas, tuo labiau, kad 2023 m. laikotarpis patenka į Administratorių tikrintiną Įmonės 36 mėnesių sandorių laikotarpį.

Patikrinimo metu Administratorius 1 nurodė, kad kiek prisimena „balanso pokyčiai 2023 m. įvyko dėl vienintelio bendrovės akcininko paskolos grąžinimo BUAB „Aiseto dvaras“ ir BUAB „Aiseto dvaras“ dividendų išmokėjimo akcininkui. Administratorius 1 teigė, kad įvertino 2023 m. vykusias finansines operacijas (balanso pokyčius) ir atsižvelgiant į tai, kad ši informacija buvo žinoma vieninteliam Įmonės kreditoriui ir akcininkui, nenustatė, kad dėl šių Įmonės veiksmų Įmonei ir/ar jos kreditoriams buvo padaryta žala.

Administratoriui 1 tik papildomai paaiškinus, kad tokie pokyčiai įvyko dėl paskolos grąžinimo ir dividendų išmokėjimo, kas akcininkui ir vieninteliam kreditoriui buvo žinoma, pagrindžia, kad Administratoriai Įmonės bankroto proceso metu nevertino ir netyrė 2023 m. įvykusių finansinių pokyčių. Tuo tarpu Patikrinimo metu Administratorius 1 pateikė 2023-04-05 vienintelio Įmonės akcininko sprendimą, 2023-04-14 susitarimą dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2023-04-14 susitarimą dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo. Paaiškinimuose nurodė, kad kopijos gautos iš Įmonės vadovo, tačiau pirmiau Administratorius 1 buvo nurodęs, kad jokie Įmonės dokumentai vadovo nebuvo perduoti, nes neišliko.

Iš Administratoriaus 1 pateiktų Patikrinimui papildomų dokumentų nustatyta, kad: 2023-04-05 Įmonės vienintelio akcininko (UAB „GK investicijos“, atstovaujamo direktoriaus V. K.) sprendimu buvo nuspręsta, kad ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje - 44 974,85 Eur; grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas - 162,83 Eur; iš viso skirstytinas pelnas - 45 137,68 Eur, ir visą skirstytiną pelną nuspręsta išmokėti dividendams vieninteliam akcininkui UAB „GK investicijos“. Iš Įmonės RC teiktų finansinių ataskaitų rinkinių nustatyta, kad dar 2015 m. Įmonė turėjo 45 575 Eur nepaskirstyto pelno, turėjo 13 643 Eur mokėtinų įsipareigojimų, o Įmonės vienintelio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje (10 000 Eur) yra susidaręs 2013-2014 m. Taigi, Įmonė, nors aktyvios veiklos nevykdė visu laikotarpiu iki 2023 m. turėjo reikšmingą sumą nepaskirstyto pelno, kurio būtų pakakę visa apimtimi patenkinti nurodytus įsipareigojimus, tačiau beveik 10 metų vienintelio Įmonės kreditoriaus reikalavimas nebuvo dengiamas, o 2023 m. buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas visą Įmonės nepaskirstyto pelno sumą išsimokėti kaip dividendus, kas akivaizdžiai pažeidžia ABĮ 59 straipsnio 6 dalyje nustatytas dividendų skyrimo ir išmokėjimo sąlygas (Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo) ir yra objektyvus pagrindas spręsti dėl žalos padarymo Įmonei ir jos kreditoriams.

2023-04-14 pasirašytas Susitarimas dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (toliau - Susitarimas dėl įskaitymo) tarp Įmonės vienintelio akcininko UAB „GK investicijos“ (paskolos gavėjas) ir Įmonės, kuriuo šalys susitarė dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Susitarime dėl įskaitymo nurodyta, kad šalys buvo sudariusios žodinę paskolos sutartį, kurios pagrindu Paskolos davėjas dalimis suteikė Paskolos gavėjui 59 189,99 Eur dydžio paskolą (toliau - Paskolos sutartis). Kartu buvo priskaičiuotos 306,05 Eur dydžio palūkanos, todėl bendra suteiktos paskolos ir priskaičiuotų palūkanų suma šio Susitarimo pasirašymo dieną yra 59 496,04 Eur. Susitarime dėl įskaitymo nurodyta, kad 2023-04-05 buvo priimtas Įmonės vienintelio akcininko (UAB „GK investicijos“, kuris buvo ir paskolos gavėjas) sprendimas dėl dividendų išmokėjimo ir Susitarimo pasirašymo dieną dividendai jam nėra išmokėti. Nurodyta, kad susitarimo dieną paskolos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo terminai nėra suėję. Šiuo susitarimu nuspręsta išspręsti tarpusavio atsiskaitymus ir įvykdyti tarpusavio priešpriešinius vienarūšius įsipareigojimus (reikalavimus), kylančius iš 2023-04-05 vienintelio akcininko sprendimo ir Paskolos sutarties, t. y. iš Paskolos sutarties kylanti Paskolos gavėjo piniginė prievolė yra mažinama Akcininko sprendimo pagrindu išmokama dividendų suma - iki 14 358,36 Eur (59 496,04 Eur - 45 137,68 Eur), po įskaitymo laikoma, kad pareiga išmokėti dividendus tinkamai įvykdyta.

Atsakovė pažymi, kad nesant rašytinės paskolos sutarties, iš Susitarimo dėl įskaitymo nėra aišku nei kada buvo sudaryta (jei buvo sudaryta, nes žodinė sutartis neatitinka CK nustatytos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 6.871 str. 2 d.) Paskolos sutartis, nei koks buvo jos įvykdymo terminas ir sąlygos, nei kada ir kokia forma paskolos gavėjui buvo perduota (ar iš vis buvo) paskolos suma. Atsižvelgiant į Paskolos sutarties nustatytos formos nesilaikymą, duomenų apie jos sąlygas ir vykdymą nebuvimą, 2015 m. finansinėje ataskaitoje nurodytą trumpalaikį paskolos pobūdį (nors paskola nebuvo grąžinta iki 2023-04-14 Susitarimo dėl įskaitymo sudarymo) bei paskolos įskaitymą į nepagrįstai paskirtų dividendų sumą, dėl ko Įmonė neteko nepaskirstyto pelno (kurio dalis turėjo būti skirta kreditorių reikalavimų tenkinimui ir galimai veiklos tęstinumui) ir galimybės susigrąžinti paskolintas lėšas, o po šio įskaitymo (ir 2023-04-14 atleidimo nuo prievolės vykdymo) Įmonė tapo nemoki ir netrukus inicijavo bankroto procedūrą ne teismo tvarka, yra pagrindas preziumuoti, kad iš Įmonės tyčia buvo išvestos piniginės lėšos Įmonės organams siekiant neteisėtų tikslų.

2023-04-14 buvo pasirašytas Susitarimas dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo, kuriame nurodyta, kad po 2023-04-14 pasirašyto Susitarimo dėl įskaitymo įvykdymo UAB „GK investicijos“ (Paskolos gavėjui) yra likusi nepadengta 14 358,36 Eur paskolos suma Įmonei (Paskolos davėjui) ir Paskolos davėjas (Įmonė) priėmė sprendimą atleisti Paskolos gavėją nuo 14 358,36 Eur piniginės prievolės įvykdymo. Nurodyta, kad atleidimas nuo nurodytos piniginės prievolės yra neatlygintinis, šalys atsisako ateityje nuo bet kokių pretenzijų viena kitai.

Šis sandoris akivaizdžiai pažeidžia tiek Įmonės, tiek jos kreditorių interesus, kadangi Įmonė neatlygintinai atsisakė 14 358,36 Eur grąžintinos paskolos dalies, kuria galėjo būti visiškai padengti 2023 m. balanse nurodyti kreditorių reikalavimai (13 995 Eur) ir tokiu atveju Įmonė nebūtų pripažinta nemokia ir nebūtų objektyvaus pagrindo Įmonei inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka (tuo labiau, kad kaip nurodoma Įmonė veiklos nevykdė ir jos finansinė padėtis nebūtų pakitusi dėl kitų veiksnių). Šios aplinkybės akivaizdžiai leidžia preziumuoti tyčinio bankroto požymius, nes dėl 2023 m. atliktų Įmonės vadovo ir akcininko veiksmų tikėtina, kad Įmonė tapo nemoki ir prarado realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes ir Administratoriaus 1 papildomai pateiktus dokumentus dėl 2023 m. Įmonės balanso pokyčių pagrindų, yra pagrindas konstatuoti, jog Administratorius 1 Įmonės bankroto procese neveikė teisės aktų nustatyta tvarka, nevykdė priskirtų pareigų rūpestingai, profesionaliai ir sąžiningai, vertino atsainiai arba iš viso nevertino Įmonės 2023 m. atliktus sandorius, dėl kurių ji tapo nemoki, žinodamas (arba turėdamas žinoti) apie šiuos sandorius, nesiėmė jokių teisinių veiksmų dėl šiais Įmonės vienintelio akcininko ir vadovo sandoriais padarytos Įmonei ir jos kreditoriams žalos atlyginimo, nors šie sandoriai, tikėtina, buvo Įmonės nemokumo ir, galimai, tyčinio bankroto priežastis.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, AVNT konstatavo, kad pažeista JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, 59 straipsnio 6 punktas, 64 straipsnio 1, 4 dalys, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktai, nes Administratorius 1 Įmonės bankroto procese neužtikrino profesionalumo principo įgyvendinimo, negynė Įmonės ir visų kreditorių interesų bei neatliko kitų privalomų bankroto proceso administravimo darbų, netikrino Įmonės sandorių, neteikė informacijos kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir nesikreipė į teismą dėl sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių nuginčijimo ir/ar žalos priteisimo bei tyčinio bankroto nustatymo, vykdė bankroto proceso ne teismo tvarka administravimą, kuriuo nebuvo siekiama bankroto proceso tikslų (kreditorių reikalavimų patenkinimo).

Dėl Išvadoje nurodyto penktojo pažeidimo (JANĮ 86 straipsnio 3 dalies pažeidimo) atsakovė nurodo, kad iš Patikrinimo dokumentų buvo nustatyta, jog Įmonės turtas - UAB „Merkio saulė“ 100 proc. akcijų, pagal 2024-08-07 kreditorių susirinkimo nutarimą parduotos Įmonės vieninteliam akcininkui UAB „Saulera“ už 500 Eur, nors pagal Įmonės 2023 m. balansą šio turto vertė - 2 578 Eur. Administratorius 1 kreditorių susirinkimui buvo nurodęs, kad UAB „Merkio saulė“ akcijos yra bevertės ir akcijų pardavimas pagal pateiktą UAB „Saulera“ pasiūlymą būtų efektyvesnis ir operatyvesnis.

Paprašius pagrįsti ir paaiškinti, kuo remiantis buvo nuspręsta, jog šios akcijos bevertės, Administratorius 1 paaiškino, kad Įmonės direktorius pateikė tokią informaciją, o Administratorius 1, patikrinęs viešai prieinamus šaltinius nustatė, kad nuo 2016 m. UAB „Merkio saulė“ apyvarta yra 0 Eur, bendrovė neturi nei kilnojamo (transporto priemonės), nei nekilnojamo turto. Savo paaiškinimus grindė www.creditinfo.com ataskaita (suformuota 2024-11-28).

Įvertinus pateiktą Creditinfo ataskaitą matyti, jog UAB „Merkio saulė“ pajamų nėra deklaravusi nuo 2016 m., visgi, kaip matyti iš viešai skelbiamų (rekvizitai.lt) šios bendrovės finansinių duomenų, UAB „Merkio saulė“ nuo 2019 m. iki 2023 m. turėjo 10 900 Eur ilgalaikio turto (kitas ilgalaikis), 10 025 Eur nuosavo kapitalo ir tik 875 Eur mokėtinų įsipareigojimų, todėl galimai bendrovė nebuvo visiškai bevertė.

JANĮ 86 straipsnio 3 dalis nustato, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Nagrinėjamu atveju aiški akcijų vertės analizė Administratoriaus 1 nebuvo atlikta ir išviešinta kreditorių susirinkime, tik lakoniškai nurodyta, kad akcijos bevertės ir naudingiau yra priimti pateiktą UAB „Saulera“ pasiūlymą. Nors Administratorius 1 nurodė, kad padarydamas tokią išvadą jis rėmėsi Įmonės vadovo pateikta informacija ir viešais duomenimis, tačiau objektyvios motyvacijos Įmonės kreditorių susirinkimo protokole nėra, o viešai pateikti UAB „Merkio saulė“ finansinių ataskaitų duomenys nepagrindžia išvados, kad bendrovė buvo bevertė ar nemoki.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta akivaizdu, kad Administratorius l pažeidė JANĮ 86 straipsnio 3 dalį, nes pasiūlęs Įmonės kreditorių susirinkimui UAB „Merkio saulė“ akcijų kainą (500 Eur), objektyviais argumentais nepagrindė siūlomos šio turto pardavimo kainos, o tik lakoniškai nurodė, kad akcijos yra bevertės, nors viešai skelbiami UAB „Merkio saulė“ finansinių ataskaitų duomenys nepagrindžia išvados, kad pardavimo metu bendrovė buvo bevertė ar nemoki.

Atsakydama į pareiškėjų argumentą, kad AVNT negali kištis į pačias bankroto procedūras atsakovė nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 patvirtintais AVNT nuostatais ir JANĮ 2 straipsnio 19 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 136 straipsnio 1 dalimi, patikrinimo metu buvo įgyvendinta priežiūros funkcija bei įvertinta aplinkybių visuma ir Administratorių (ne)veikimo tinkamumas. AVNT Administratorių veiksmus (neveikimą) vertino jai priskirtų įgaliojimų ribose pagal Patikrinimo metu gautus ir surinktus duomenis, todėl pareiškėjų argumentai dėl AVNT viršytų ribų atmestini.

Dėl poveikio priemonių proporcingumo, nevertintų pažeidimų reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių atsakovė nurodo, kad visa tai išsamiai aptarta Išvadoje (žr. Išvados 19-24 psl.).

Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad AVNT nepagrįstai taikė antrąją pagal griežtumą poveikio priemonę. Patikrinimo metu nustatyti penki aptarti pažeidimai. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai susiję su įvairių bankroto procedūrų vykdymo pažeidimu, iš esmės pasireiškusiu neteisėtu neveikimu, kai teisės aktuose buvo nustatyta pareiga atitinkamai veikti. Įmonės bankroto procesas buvo vykdomas nesiekiant JANĮ nustatytų bankroto proceso tikslų (bankroto procese sukaupti kuo daugiau lėšų iš kurių kuo didesne apimtimi galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai), galimai siekiant kitų nereglamentuotų tikslų ir pažeidžiant viešąjį interesą (kad bankroto procesas būtų vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka ir tikslais, o ne formaliai imituojant procedūras, siekiant patenkinti savo ar trečiųjų asmenų nereglamentuotus interesus).

Nustatytų pažeidimų visuma, pasireiškusi neteisėtu neveikimu, laikytina reikšminga. Padaryti pažeidimai truko viso Įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka metu, pasireiškė Administratorių tikslingu neveikimu. Administratoriai Įmonės valdymo organų sudarytų sandorių neteisėtumo nenustatė ir padarytos žalos Įmonei ir jos kreditoriams atlyginimo bei tyčinio bankroto nustatymo neinicijavo, nors Patikrinimo metu nustatyta, jog 2023 m. nesudarius sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių, Įmonė, tikėtina, būtų buvusi pajėgi padengti visus savo finansinius įsipareigojimus ir dar būtų likę nepanaudotų lėšų, todėl nebūtų buvę objektyvaus teisinio pagrindo inicijuoti Įmonės bankroto procesą. Toks Administratorių tikslingas neveikimas turėjo reikšmingą įtaką visai Įmonės bankroto eigai ir baigčiai, pasireiškė tyčiniu neveikimu esant objektyviems pagrindams veikti (mastas, pobūdis).

Šiuo atveju Įmonės bankroto procesas buvo pabaigtas per nepilnus 3 mėn. iš esmės neatlikus esminių bankroto proceso darbų - neperėmus Įmonės dokumentų ir turto, nepatikrinus Įmonės sandorių per 36 mėn. iki bankroto, neinicijavus procesų dėl žalos atlyginimo, tyčinio bankroto nustatymo, esant akivaizdiems šių aplinkybių požymiams. Administratorius 1 veikė neprofesionaliai ir pažeisdamas nepriklausomumo principą bei turėdami suinteresuotumą Įmonės bylos baigtimi (nevykdyti rūpestingai paskirtų pareigų, neveikimu galimai padėti tretiesiems asmenims pasiekti JANĮ nereglamentuotų tikslų, pasinaudojant bankroto procesu ne teismo tvarka likviduoti juridinį asmenį neatlikus būtinų bankroto procedūrų).

Nemokumo administratorius negali piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis ar neveikimu išvengti jam nustatytų pareigų vykdymo, o toks piktnaudžiavimas negali būti toleruojamas. Nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.

Administratoriui l ir darbuotojui, atsakingam už Įmonės bankroto proceso administravimą, atsakomybė už Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus taikytina atsižvelgiant į jų administravimo laikotarpį ir administravimo metu atliktus (arba turėtus atlikti) veiksmus. Pareiškėjams už administravimo laikotarpį nuo 2024-06-20 iki 2024-08-07 atsakomybė taikyta už visus Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (1-5 pažeidimai).

Patikrinimo metu buvo įvertintos ir nemokumo administratorių atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjams taikyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pažeidimą padaro tyčia. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias.

Pareiškėjams už administravimo laikotarpiu visus nustatytus Patikrinimo metu pažeidimus skirta po poveikio priemonę - teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metų laikotarpiui. Įvertinus JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje nustatytas priemones ir nustatytus pažeidimus, akivaizdu, kad pareiškėjams skirta mažesnė nei vidutinė poveikio priemonė, nes JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti skirta teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų.

AVNT mano, kad tinkamai įvertino nustatytų pažeidimų reikšmingumą, jų trukmę, taip pat atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Patikrinimo metu buvo nustatyti reikšmingi teisės aktų pažeidimai. AVNT sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis, yra motyvuotas bei atitinka teisėtumo ir proporcingumo principus, pareiškėjams taikyta poveikio priemonė laikytina adekvačia nustatytiems pažeidimams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo nuspręsta nemokumo administratoriui UAB „Nemokumo sprendimai“ ir jo vardu BUAB „Aiseto dvaras“ bankroto procese ne teismo tvarka veikusiam darbuotojui nemokumo administratoriui R. D. už administravimo laikotarpiu nuo 2024-06-20 iki 2024-08-07 visus Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus skirti po poveikio priemonę - teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metų laikotarpiui.

Įsakymu poveikio priemonės pareiškėjams skirtos už AVNT 2025-03-20 išvadoje Nr. D4-1069 ,,Dėl nemokumo administratorių UAB „Nemokumo sprendimai“ ir MB „IS Group“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – Išvada) nustatytus pažeidimus:

1. Pažeista JANĮ 41 straipsnio 2 dalis, nes Administratorius 1, teikdamas Įmonės kreditorių susirinkimui tvirtinti UAB „Merkio saulė“ kreditoriaus reikalavimą, nepridėjo savo nuomonės dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Patikrinimui pateikti dokumentai aiškiai nepagrindžia iš kokių teisinių santykių ir kokio konkretaus sandorio yra kilęs vienintelio Įmonės kreditoriaus reikalavimas;

2. Pažeista JANĮ 3 straipsnio 5 punktas ir 59 straipsnio 1 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 21 punktas, nes Administratorius 1 neveikė profesionaliai ir nevykdė pareigos atlikti aktyvius teisinius veiksmus, kad būtų perimti Įmonės dokumentai, jei dokumentų perdavimo pareigos buvę valdymo organai nevykdo savo valia, arba pritaikyta teisinė atsakomybė atsakingiems asmenims už dokumentų praradimą;

3. Pažeista JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 2, 5, 15, 16 punktai, 8 punkto b) papunktis, nes Įmonės pirmajam kreditorių susirinkimui Administratorius 1 nepateikė visos numatytos teikti informacijos apie juridinį asmenį, o tokios informacijos nepateikimas (negalėjimas pateikti) susijęs su Administratoriaus 1 neveiklumu perimant Įmonės dokumentus ir turtą JANĮ nustatyta tvarka, todėl negali būti pateisintas Įmonės dokumentų neperdavimu;

4. Pažeista JANĮ 3 straipsnio 5 punktas, 59 straipsnio 6 punktas, 64 straipsnio 1, 4 dalys, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktai, nes Administratorius 1 Įmonės bankroto procese neužtikrino profesionalumo principo įgyvendinimo, negynė Įmonės ir visų kreditorių interesų bei neatliko kitų privalomų bankroto proceso administravimo darbų, netikrino Įmonės sandorių, neteikė informacijos kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir nesikreipė į teismą dėl sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių nuginčijimo ir/ar žalos priteisimo bei tyčinio bankroto nustatymo, vykdė bankroto proceso ne teismo tvarka administravimą, kuriuo nebuvo siekiama bankroto proceso tikslų (kreditorių reikalavimų patenkinimo);

5. Pažeista JANĮ 86 straipsnio 3 dalis, nes Administratorius 1, pasiūlęs Įmonės kreditorių susirinkimui Įmonės turto – 100 proc. UAB „Merkio saulė“ akcijų kainą (500 Eur), objektyviais argumentais nepagrindė siūlomos šio turto pardavimo kainos, o tik lakoniškai nurodė, kad akcijos yra bevertės, nors viešai skelbiami UAB „Merkio saulė“ finansinių ataskaitų duomenys nepagrindžia išvados, kad pardavimo metu bendrovė buvo bevertė ar nemoki.

Dėl pirmojo Išvadoje nurodyto pažeidimo

Pirmasis pažeidimas, už kurį Įsakymu nubausti pareiškėjai, susijęs su pareiškėjų nevykdymu pareigos, numatytos JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. pateikti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.

JANĮ 41 straipsnio 2 dalis numato, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.

JANĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.

Šiuo atveju BUAB „Aiseto dvaras“ (toliau – Įmonė) 2024-06-20 kreditorių susirinkimo sprendimu Įmonei buvo pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka ir Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Administratorius 1, kurio vardu nemokumo procesą administravo pareiškėjas R. D. (toliau – pareiškėjai), todėl remiantis minėtais JANĮ 12 straipsnio 1 dalimi ir JANĮ 41 straipsnio 2 dalimi pareiškėjai savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo turėjo pateikti kreditorių susirinkimui, kuris šiame nemokumo procese sprendė visus teismo kompetencijai skirtus klausimus.

Įmonės 2024-08-07 kreditorių susirinkime patvirtintas vienintelio kreditoriaus UAB „Merkio saulė“ 10 000 Eur dydžio reikalavimas (2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, antrasis darbotvarkės klausimas). Šio klausimo skiltyje „Administratoriaus nuomonė“ nurodyta: „Nemokumo administratorius siūlo pritarti pateiktam UAB „Aiseto dvaras“ kreditorių reikalavimų sąrašui“.

Patikrinimo metu Administratorius 1 kartu su savo 2024-12-06 pranešimu (atsakymais į AVNT klausimus) pateikė AVNT dokumentus, kuriais remiantis kreditorių susirinkimui siūlė tvirtinti kreditorių reikalavimus, o būtent: Įmonės vadovo V. K. pasirašytą 2024-06-20 Įmonės kreditorių sąrašą, susidedantį iš vieno kreditoriaus UAB „Merkio saulė“, su 10 000 Eur reikalavimu; UAB „Merkio saulė“ kliento (Įmonės) atsiskaitymų suvestinės lapą už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2015-01-01, kuriame fiksuota 34 528 Lt (10 000 Eur) skola laikotarpiu nuo 2013-01-16 iki 2014-07-30; ir UAB „Merkio saulė“ 2024-07-05 prašymą Administratoriui 1 dėl 10 000 Eur reikalavimo įtraukimo į Įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Pagal AVNT 2024-10-24 raštą Nr. (10.4. Mr) D2-2495, kuriuo atsakovė prašė išduoti visus Įmonės nemokumo administratoriaus archyvui perduotus bankroto proceso dokumentus, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus (toliau – Archyvas) buvo gauti Įmonės bankroto proceso dokumentai (34 lapai), tarp kurių nebuvo nei Administratoriaus 1 kartu su 2024-12-06 pranešimu pateiktų dokumentų dėl UAB „Merkio saulė“ 10 000 Eur reikalavimo, nei kitokių papildomų dokumentų dėl šio reikalavimo.

Taigi, visi Įmonės vadovo Administratoriui 1 pateikti dokumentai, leidžiantys spręsti apie galimus Įmonės įsipareigojimus kreditoriams, yra pasirašyti tik to paties asmens - Įmonės vadovo ir UAB „Merkio saulė“ vadovo V. K.. Vieninteliame dokumente - UAB „Merkio saulė“ atsiskaitymų suvestinės lape - yra šiek tiek detalizuota skola, nurodant keturis įrašus skirtingomis datomis - „av.apyskaita“. Tačiau teismas konstatuoja, kad iš šio dokumento visiškai neaišku, iš kokių teisinių santykių ir kokiu teisiniu pagrindu atsirado ši Įmonės skola kreditoriui UAB „Merkio saulė“, nes jokie šios skolos atsiradimą ir pagrindą patvirtinantys dokumentai nei su kreditoriaus reikalavimu nepateikti, nei buvo perduoti Archyvui. Tuo tarpu Įmonės vadovo pasirašytas 2024-06-20 Įmonės kreditorių sąrašas ir UAB „Merkio saulė“ 2024-07-05 prašymas dėl 10 000 Eur reikalavimo įtraukimo į Įmonės kreditorių sąrašą yra tik procedūriniai dokumentai, išreiškiantys Įmonės ir Kreditoriaus, kuriuos atstovauja tas pats vadovas, norą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, bet tai nėra dokumentai, patvirtinantys šio reikalavimo teisinį pagrindą, iš kurio būtų aiški skolos kilmė. Taigi, teismas sprendžia, kad Išvadoje visiškai pagrįstai konstatuota, kad Patikrinimui iš esmės nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys vienintelio kreditoriaus reikalavimo kilmę ir teisinį pagrindą.

Be to, Išvadoje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad nuo galimo kreditoriaus reikalavimo susidarymo (paskutinis UAB „Merkio saulė“ atsiskaitymų suvestinės įrašas „av.apyskaita“ yra 2014-07-30) iki reikalavimo patvirtinimo (2024-08-07 kreditorių susirinkime) yra praėję 10 metų, bet jokių duomenų dėl šios skolos išieškojimo Administratorius 1 neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms Administratorius 1, perduodamas vienintelio kreditoriaus reikalavimą tvirtinti kreditorių susirinkimui, turėjo pridėti argumentuotą savo nuomonę dėl turimų dokumentų pakankamumo reikalavimui pagrįsti ir dėl reiškiamo kreditoriaus reikalavimo savalaikiškumo, tačiau to nepadarė.

Teismas konstatuoja, kad 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, antrojo darbotvarkės klausimo skiltyje „Administratoriaus nuomonė“ padarytas įrašas: „Nemokumo administratorius siūlo pritarti pateiktam UAB „Aiseto dvaras“ kreditorių reikalavimų sąrašui“ yra tik siūlymas pritarti pateiktam kreditorių sąrašui, tačiau toks siūlymas nėra JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje numatyta nemokumo administratoriaus nuomonė dėl reikalavimo pagrįstumo, nes siūlymas visiškai nėra motyvuotas.

Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį, nemokumo administratorius privalo pateikti nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo, todėl kreditorių susirinkimui turėjo būti pateiktas Administratoriaus 1 vertinimas, kodėl UAB „Merkio saulė“ 10 000 Eur reikalavimas turi būti tvirtinamas, kai jo kilmės ir teisinio pagrindo nepatvirtina jokie pakankami dokumentai ir kai senaties terminai jį išsiieškoti yra pasibaigę. Pažymėtina, kad Administratoriui 1 motyvuotai išdėsčius savo nuomonę kreditorių susirinkimui dėl šių, Patikrinimo metu nustatytų, aplinkybių, vienintelio reikalavimo patvirtinimo klausimas galbūt galėjo būti išspręstas kitaip, o nuo to būtų priklausę apskritai viso nemokumo proceso tolesnė eiga.

Pareiškėjai nurodo, kad rėmėsi dar ir viešais duomenimis apie Įmonės veiklą (finansinėse ataskaitose nurodyti mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų duomenys patvirtina, kad 10 000 Eur skola apskaitoje fiksuojama nuo 2015 m.), todėl Įmonės vadovo ir kreditoriaus pateikti dokumentai jokių abejonių nesukėlė, be to, nemokumo administratoriaus nuomone yra išreiškiama jo diskrecija, o galutinį sprendimą priėmė kreditorių susirinkimas, kuris pritarė kreditorinio reikalavimo tvirtinimui.

Tačiau teismas pažymi, kad Patikrinimo metu Administratorius 1 pateikė 2024-11-28 Creditinfo ataskaitos duomenis, suformuotus jau Patikrinimo metu, o ne duomenis, surinktus nemokumo proceso metu, t. y. surinktus ne prieš siūlymą patvirtinti kreditorių sąrašą. Tarp AVNT iš Archyvo išsireikalautų Įmonės bankroto proceso dokumentų nėra jokių dokumentų ir duomenų, kuriuos Patikrinimo metu pareiškėjai pateikė AVNT. Tai reiškia, kad pareiškėjai neįrodė, jog prieš 2024-08-07 kreditorių susirinkimą Administratorius 1 apskritai rinko kokius nors duomenis tam, kad patikrinti reiškiamą kreditoriaus UAB „Merkio saulė“ 10 000 Eur reikalavimo pagrįstumą, todėl 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 ir pateikė tik savo siūlymą patvirtinti šį reikalavimą, bet ne motyvuotą nuomonę dėl jo pagrįstumo. Tuo tarpu bandymas savo siūlymo pagrįstumą įrodyti Patikrinimo metu ir papildomų duomenų teikimas, kurių nėra Archyvui perduotoje Įmonės bankroto byloje, niekaip neįtakoja ir nešalina JANĮ 41 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes motyvuota nuomonė turi būti pateikta kreditorių susirinkimui kartu su siūlymu tvirtinti teismui reikalavimą, o ne patikrinimą vykdančiai AVNT.

Teismas neginčija Administratoriaus 1 diskrecijos turėti savo nuomonę dėl UAB „Merkio saulė“ 10 000 Eur reikalavimo pagrįstumo, tačiau pažeidimo esmė ne tame, kokią nuomonę Administratoriaus 1 turėjo (turi), o tame, kad jos nepateikė kreditorių susirinkimui, t. y. nevykdė pareigos, numatytos JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju vienintelio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumas nebuvo pagrįstas akivaizdžiais ir pakankamais duomenimis dėl reikalavimo kilmės, teisinio pagrindo ir savalaikiškumo, o Administratoriaus 1 motyvuota nuomonė dėl šio kreditoriaus reikalavimo vertinimo nebuvo išreikšta teikiant siūlymą tvirtinti šį reikalavimą kreditorių susirinkime, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai padarė imperatyvios JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos pažeidimą ir Išvadoje tai konstatuota pagrįstai.

Dėl antrojo Išvadoje nurodyto pažeidimo

Antrasis pažeidimas, už kurį Įsakymu nubausti pareiškėjai, susijęs su pareiškėjų nevykdymu pareigos veikti profesionaliai ir atlikti aktyvius teisinius veiksmus, kad būtų perimti Įmonės dokumentai arba pritaikyta teisinė atsakomybė atsakingiems asmenims už dokumentų praradimą.

JANĮ 3 straipsnio 5 punktas numato, kad nemokumo procesas grindžiamas profesionalumo principu, reiškiančiu, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį ir elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją.

JANĮ 59 straipsnio 1 punktas numato, kad nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą.

JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 21 punktas, numato, kad nemokumo administratorius atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Byloje nėra ginčo dėl Išvadoje nustatytos aplinkybės, kad Administratorius 1 neperėmė iš Įmonės jokių veiklos dokumentų. Pareiškėjai tik nesutinka, kad dėl to jie padarė JANĮ pažeidimą, nes, pasak pareiškėjų, nebuvo ką perimti, kadangi Įmonės vadovas nurodė, jog dokumentai neišliko. Be to, pareiškėjai akcentuoja, kad Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m., todėl dokumentų neišsaugojimas neįtakojo bankroto proceso.

Iš Administratoriaus 1 paaiškinimų atsakovei matyti, kad jis rėmėsi buvusio Įmonės vadovo pateikta informacija, jog Įmonė veiklos nevykdė nuo 2016 m. bei viešais duomenimis apie Įmonę, gautais iš www.creditinfo.com. Tačiau iš Administratoriaus 1 pateiktos Creditinfo ataskaitos matyti, kad ji suformuota 2024-11-28, t. y. jau po Įmonės išregistravimo, o būtent rengiant pareiškėjų paaiškinimus AVNT, bet ne ieškant Įmonės dokumentų bankroto proceso metu. Taigi, teismas sprendžia, kad Administratorius 1 nepateikė objektyvių įrodymų, kad jis dėjo aktyvias pastangas perimti Įmonės dokumentus bankroto proceso metu ir jų aktyviai ieškojo tuo metu. Priešingai, Administratorius 1 nurodė, kad Įmonės vadovas jį žodžiu informavo, kad Įmonė iki 2016 m. veiklą vykdė patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kurias nuomojosi motininė įmonių grupės įmonė, o kai visos įmonės buvo priverstos pakeisti savo veiklos vykdymo vietą, Įmonės direktorius nespėjo pervežti dokumentų, todėl negalėjo šių dokumentų perduoti Administratoriui 1. Pareiškėjai Patikrinimo metu pateikė Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimą, kad Įmonės dokumentai neišliko, todėl negali jų perduoti. Taip pat Administratoriui 1 paaiškino AVNT, kad buvo nuvykęs į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Įmonės dokumentų neaptiko, o žinodamas, kad nuo 2016 m. Įmonės įsipareigojimai kreditoriams nevykdant veiklos nepadidėjo, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad Įmonei ir/ar jos kreditoriams buvo padaryta žala, Administratorius 1 kitokių veiksmų/sankcijų dėl dokumentų neperdavimo prieš Įmonės valdymo organus nesiėmė.

Tačiau teismas pažymi, kad visų pirma, iš Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimo apie neišsaugotus dokumentus matyti, kad jis buvo skirtas Administratoriui 2, o ne Administratoriui 1, kuris Įmonės bankroto procesą administravo tik iki 2024-08-07 kreditorių susirinkimo, kuris ir pakeitė administratorių.

Antra, Administratorius 1 nurodo 2024 m. ieškojęs Įmonės dokumentų tik vadovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu pats Administratorius 1 žinojo, jog Įmonė veiklos nevykdo jau nuo 2016 metų, o be to, tiek VĮ Registrų centro (toliau – RC) duomenimis, tiek paties Administratoriaus 1 Įmonei skirtame 2024-06-21 įsakyme dėl dokumentų perdavimo nurodomas Įmonės buveinės adresas - (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Administratoriaus 1 pateiktas 2024-06-21 įsakymas nurodomas kaip siųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau šio 2024-06-21 įsakymo išsiuntimą patvirtinančio el. pašto išrašo Administratorius 1 nepateikė.

Trečia, JANĮ 57 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Tačiau Administratorius 1 nesikreipė į teismą dėl Įmonės vadovo atsakomybės už pareigos perduoti dokumentus nevykdymą.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Patikrinimo metu Administratorius 1 nepateikė iš esmės jokių patikimų įrodymų, kad apskritai ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų Įmonės dokumentams perimti ir jų ieškojo, o savo paaiškinimuose AVNT nurodytas tariamas pastangas perimti dokumentus grindė tik abejonių keliančiais paaiškinimais ir dokumentais. Patikrinimo metu nebuvo pateikti patikimi įrodymai, kad Administratoriaus 1 2024-06-21 įsakymas dėl dokumentų perdavimo buvo faktiškai siųstas Įmonės vadovui, o Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimas apie neišsaugotus dokumentus leidžia manyti, kad jis buvo surašytas tik Patikrinimo metu, siekiant pateisinti tariamai atliktus Administratoriaus 1 veiksmus, bet ne 2024-07-01, kaip nurodoma pačiame rašte. Akivaizdu, kad jeigu Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimas yra adresuojamas Administratoriui 2, tai jis nebuvo teiktas 2024-07-01, nes Administratorius 2 buvo paskirtas kreditorių susirinkime tik 2024-08-07 (neįmanoma adresuoti rašto Administratoriui 2, kuris nevykdo nemokumo proceso). Pažymėtina, kad 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 Administratorius 1 nurodė tik tai, kad įmonės valdymo organai informavo, kad įmonė veiklos nevykdė (1.2, 1.3, 1.4 p.), kad įmonės valdymo organai administratoriui neperdavė įmonės turto ir dokumentų (1.6 p.), tačiau Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimas protokole nėra minimas, nėra nurodoma, kad Įmonės dokumentai nėra išsaugoti, kaip nurodoma Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešime. Be to, kaip matyti iš Išvadoje konstatuoto ketvirtojo pažeidimo nustatymo aplinkybių, Patikrinimo metu 2025-01-27 Administratorius 1 pateikė atsakovei paskolos grąžinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gautas iš buvusio Įmonės vadovo: 2023-04-05 Vienintelio akcininko sprendimą; 2023-04-14 susitarimą dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2023-04-14 susitarimą dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo.

Taigi, teismas sprendžia, kad Administratorius 1 iki 2024-08-07 kreditorių susirinkimo nebuvo ėmęsis jokių aktyvių veiksmų Įmonės dokumentams perimti, o informaciją kreditorių susirinkimui teikė ir savo siūlymus bei išvadas teikė vadovaudamasi tik žodiniais Įmonės vadovo paaiškinimais. Tai atitinka ir Archyvui perduotos Įmonės bankroto bylos dokumentus, tarp kurių nėra dokumentų, kurie Patikrinimo metu buvo surinkti atsakovės bei papildomai pateikti Administratoriaus 1. Tuo tarpu Patikrinimo metu Administratoriaus 1 pateikto Įmonės vadovo 2024-07-01 pranešimo patikimumas ir 2024-06-21 įsakymo dėl dokumentų perdavimo faktinio pateikimo Įmonės vadovui patikimumas nebuvo pagrįstas Patikrinimo metu ir nepatvirtina, kad Administratorius 1 ėmėsi aktyvių veiksmų Įmonės dokumentams perimti nemokumo proceso administravimo metu. Priešingai, tik Patikrinimo metu Administratorius 1 pateikė iš Įmonės vadovo gautus dokumentus, kai reikėjo pasiaiškinti, kodėl neginčijo įtarimų dėl pagrįstumo keliančių Įmonės sandorių 2023 metais, taip tik patvirtindamas, kad Įmonės bankroto proceso metu, t. y. iki 2024-08-07, Administratorius 1 dėl Įmonės dokumentų perėmimo iš esmės jokių veiksmų nesiėmė, o nerūpestingai ir aplaidžiai pasikliovė tik Įmonės vadovo žodiniais paaiškinimais apie dokumentų neišsaugojimą. Be to, dėl Įmonės vadovo atsakomybės už prarastus dokumentus Administratorius 1 taip pat nesiėmė jokių veiksmų, nors turėjo pareigą imtis visų protingų teisinių priemonių, kad Įmonės dokumentai būtų perduoti, o už jų neišsaugojimą Įmonės vadovui būtų taikoma atsakomybė.

Pareiškėjų argumentai, kad Įmonės dokumentų neperėmimas neturėjo įtakos Įmonės bankroto procesui, o kreditorių susirinkimas nereikalavo imtis papildomų veiksmų ir patvirtino ataskaitą, nešalina padaryto pažeidimo ir pareiškėjų pareigų veikti profesionaliai ir aktyviai nevykdymo. Nemokumo administratorius veikia savarankiškai ir jam numatytas pareigas iki pirmojo kreditorių susirinkimo vykdo nepriklausomai nuo kreditorių norų. Todėl Įmonės dokumentų perėmimo klausimą Administratorius 1 privalėjo aktyviai spręsti dar iki 2024-08-07 kreditorių susirinkimo, kadangi tiek siūlomo tvirtinti vienintelio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tiek Įmonės sandorių už 36 mėn. tikrinimas tiesiogiai kaip tik ir priklauso būtent nuo Įmonės dokumentų ir sandorių vertinimo, kurį Administratorius 1 kreditoriams ir turėjo pateikti 2024-08-07 kreditorių susirinkime. Be to, Patikrinimo metu iš Administratoriaus 1 pateiktų papildomai gautų dokumentų buvo nustatytas Įmonės sandorių 2023 metais, dėl kurių Įmonė ir prarado galimybę įvykdyti vienintelio kreditoriaus reikalavimą, nepagrįstumas, kurio iš esmės net ir neginčija Administratorius 1, taigi, nėra pagrindo teigti, jog Įmonės dokumentų neperėmimas negalėjo turėti jokios įtakos Įmonės bankroto procesui. Jeigu Patikrinimo metu papildomai iš Įmonės vadovo gauti dokumentai apie pagrįstumo stokojančius sandorius būtų perimti iš Įmonės vadovo bankroto proceso metu ir išviešinti bankroto procese, tiek kreditorių susirinkimas, tiek pats Administratorius 1 būtų galėję priimti ir kitokius, Įmonei naudingesnius, sprendimus ar bent jau būtų turėję pagrįsti Įmonei jokios naudos bankroto procese neduodančių sprendimų priėmimą, bei jokių pastangų sugrąžinti Įmonei kuo daugiau lėšų bankroto procese nesiėmimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad Administratorius 1 pažeidė JANĮ 3 straipsnio 5 punktą ir 59 straipsnio 1 punktą, nes neveikė profesionaliai ir nevykdė pareigos atlikti aktyvius teisinius veiksmus, kad būtų perimti Įmonės dokumentai, o Įmonės valdymo organui būtų taikoma atsakomybė, jeigu dokumentai nebuvo išsaugoti. Todėl šis JANĮ pažeidimas Išvadoje konstatuotas pagrįstai.

Dėl trečiojo Išvadoje nurodyto pažeidimo

Trečiasis pažeidimas, už kurį Įsakymu nubausti pareiškėjai, susijęs su tuo, kad pareiškėjai nepateikė pirmajam kreditorių susirinkimui visos numatytos teikti informacijos apie Įmonę.

Išvadoje konstatuojama, kad tokios informacijos nepateikimas (negalėjimas pateikti) susijęs su Administratoriaus 1 neveiklumu perimant Įmonės dokumentus, todėl negali būti pateisintas Įmonės dokumentų neperdavimu.

JANĮ 60 straipsnio 3 dalis numato, kad nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti: juridinio asmens balansą, sudarytą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis (2 p.); skolininkų sąrašą, kuriame nurodyti skolininkų vardai ir pavardės, kai jie fiziniai asmenys, ir pavadinimai bei kodai, kai jie juridiniai asmenys, reikalavimų sumos, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, vykstantys ginčai ar vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai (5 p.); informaciją apie ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos (15 p.); informaciją apie tikrintinų sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, skaičių (16 p.).

Įvertinus 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 nurodytą Administratoriaus1 pateiktą informaciją matyti, kad visų nurodytų JANĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatytų duomenų Administratorius 1 nepateikė motyvuojant tuo, kad Įmonė veiklos nevykdė, o Įmonės dokumentai jam nebuvo perduoti. Tačiau teismas sutinka su Išvada, kad tokios informacijos nepateikimas, susijęs su Administratoriaus 1 neveiklumu perimant Įmonės dokumentus, negali būti pateisintas Administratoriaus 1 nurodytomis aplinkybėmis, nes šis pažeidimas yra prieš tai aptarto pažeidimo dėl neperimtų Įmonės dokumentų pasekmė, kadangi neperėmus jokių Įmonės dokumentų neįmanoma įvykdyti ir JANĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos pateikti pirmajam kreditorių susirinkimui visą informaciją apie Įmonę.

Taigi, Administratorius 1 pažeidė JANĮ 60 straipsnio 3 dalies 2, 5, 15, 16 punktus, nes Įmonės pirmajam kreditorių susirinkimui Administratorius 1 nepateikė visos numatytos teikti informacijos apie juridinį asmenį, o tokios informacijos nepateikimas, susijęs su Administratoriaus 1 neveikimu perimant Įmonės dokumentus, negali būti pateisintas Įmonės dokumentų neperdavimu. Todėl šis pažeidimas Išvadoje nustatytas pagrįstai.

Dėl ketvirtojo Išvadoje nurodyto pažeidimo

Ketvirtasis pažeidimas, už kurį Įsakymu nubausti pareiškėjai, susijęs su tuo, kad pareiškėjai negynė Įmonės ir visų kreditorių interesų bei neatliko kitų privalomų bankroto proceso administravimo darbų, netikrino Įmonės sandorių, neteikė informacijos kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir nesikreipė į teismą dėl sandorių, turinčių akivaizdžių neteisėtumo požymių nuginčijimo ir/ar žalos priteisimo bei tyčinio bankroto nustatymo, vykdė bankroto proceso ne teismo tvarka administravimą, kuriuo nebuvo siekiama bankroto proceso tikslų (kreditorių reikalavimų patenkinimo).

JANĮ 59 straipsnio 6 punktas numato, kad nemokumo administratorius tikrina juridinio asmens sandorius ir sprendžia dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

JANĮ 64 straipsnio 1 dalis numato, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą: 1) dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; 2) dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; 3) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

JANĮ 64 straipsnio 4 dalis numato, kad informaciją apie sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimo rezultatus nemokumo administratorius pateikia kreditorių susirinkimui.

JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nemokumo administratorius gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus, o 21 punktas numato, kad atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Patikrinimo metu iš RC teiktų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad Įmonė 2015 m. pagal balansą turėjo turto 62 113 Eur sumai (2 578 Eur finansinis turtas, 59 496 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 39 Eur pinigai ir jų ekvivalentai), nuosavas kapitalas sudarė 48 470 Eur (45 574 Eur nepaskirstytas pelnas, 2 896 Eur kapitalas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 13 643 Eur (10 900 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai ir 2 743 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) ir iki 2023 m. iš esmės šios sumos nekito, tačiau 2023 m. finansinių ataskaitų duomenys pasikeitė ir 2023 m. balanse turtas sumažėjo iki 2 817 Eur, nuosavas kapitalas tapo neigiamas (-11 178 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nežymiai padidėjo 13 995 Eur, pelno nuostolio ataskaitoje nurodyta, jog Įmonė patyrė 14 358 Eur kitų sąnaudų.

Šių pokyčių paaiškinimų nei 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2, nei kituose Archyvui perduotuose Įmonės bankroto proceso dokumentuose, nei Patikrinimo metu pirminiuose Administratoriaus 1 paaiškinimuose nepateikta. Tuo tarpu pagal minėtą JANĮ 64 straipsnio 4 dalį, Administratorius 1 informaciją apie sandorių patikrinimo rezultatus turėjo pateikti 2024-08-07 kreditorių susirinkimui ir tokį žymų Įmonės turto ir nuosavo kapitalo rodiklių sumažėjimą turėjo išnagrinėti ir įvertinti bankroto procese, informuodamas apie savo patikrinimo rezultatus ir išvadas kreditorius, o ne Patikrinimo metu.

Aiškinantis nurodytus pokyčius Patikrinimo metu Administratorius 1 2025-01-27 pateikė atsakovei Įmonės suteiktos paskolos grąžinimą patvirtinančių dokumentų kopijas, gautas iš buvusio Įmonės vadovo: 2023-04-05 Vienintelio akcininko sprendimą; 2023-04-14 susitarimą dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir 2023-04-14 susitarimą dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo.

Iš Administratoriaus 1 pateiktų papildomų dokumentų nustatyta, kad:

2023-04-05 Įmonės vienintelio akcininko (UAB „GK investicijos“) sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį ir paskirstyti paskirstytiną 2022 m. pelną. Nurodyta, kad iš viso skirstytinas pelnas yra 45 137,68 Eur ir visą skirstytiną pelną nuspręsta išmokėti dividendams vieninteliam akcininkui UAB „GK investicijos“;

2023-04-14 pasirašytas Susitarimas dėl tarpusavio priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (toliau – Susitarimas dėl įskaitymo) tarp UAB „GK investicijos“ (paskolos gavėjas) ir Įmonės, kuriame nurodyta, kad šalys buvo sudariusios žodinę paskolos sutartį, kuria paskolos davėjas suteikė paskolos gavėjui 59 189,99 Eur dydžio paskolą, kurios suma kartu su 306,05 Eur palūkanomis šio Susitarimo pasirašymo dieną yra 59 496,04 Eur, ir šiuo Susitarimu nuspręsta įvykdyti tarpusavio priešpriešinius vienarūšius įsipareigojimus (reikalavimus), kylančius iš 2023-04-05 vienintelio akcininko sprendimo ir Paskolos sutarties, t. y. iš paskolos sutarties kylanti paskolos gavėjo piniginė prievolė yra mažinama paskolos gavėjui išmokama dividendų suma – iki 14 358,36 Eur (59 496,04 Eur – 45 137,68 Eur), o po įskaitymo laikoma, kad pareiga išmokėti dividendus tinkamai įvykdyta;

2023-04-14 pasirašytas Susitarimas dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo, kurį pasirašė UAB „GK investicijos“ (paskolos gavėjas) ir Įmonė, kuriame nurodoma, kad po 2023-04-14 Susitarimo dėl įskaitymo įvykdymo paskolos gavėjui yra likusi nepadengta 14 358,36 Eur paskolos suma Įmonei, todėl paskolos davėjas (Įmonė) priėmė sprendimą atleisti paskolos gavėją nuo 14 358,36 Eur piniginės prievolės įvykdymo.

Vertinant nurodytus sandorius ir Įmonės vienintelio akcininko bei vadovo veiksmus Įmonės RC teiktų finansinių ataskaitų kontekste matyti, kad Įmonė dar 2015 m. turėjo 45 575 Eur nepaskirstyto pelno, turėjo 13 643 Eur mokėtinų įsipareigojimų ir nuo 2016 m. veiklos nevykdė, o vienintelio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje (10 000 Eur) yra susidaręs 2013-2014 m. Tai reiškia, kad iki 2023 m. Įmonė turėjo reikšmingą sumą nepaskirstyto pelno, kurio būtų pakakę visa apimtimi patenkinti nurodytus įsipareigojimus Įmonės kreditoriui, tačiau beveik 10 metų šis vienintelis kreditoriaus reikalavimas nebuvo dengiamas, o 2023 m. Įmonės turtas kardinaliai sumažėjo iki tokio lygio, kad nuosavas kapitalas tapo neigiamas (-11 178 Eur).

Kaip matyti iš Patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir paties Administratoriaus 1 pateiktų papildomų dokumentų, taip nutiko dėl to, kad vienintelio akcininko buvo priimtas sprendimas visą Įmonės nepaskirstyto pelno sumą išsimokėti kaip dividendus, kas akivaizdžiai pažeidžia Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio 6 dalyje nustatytas dividendų skyrimo ir išmokėjimo sąlygas, kurios draudžia išmokėti dividendus, jei bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, ir kurios ir yra objektyvus pagrindas nemokumo administratoriui kelti klausimą dėl žalos padarymo Įmonei ir jos kreditoriams.

Tuo tarpu 2023-04-14 pasirašytas Susitarimas dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo akivaizdžiai pažeidžia tiek Įmonės, tiek jos kreditorių interesus, kadangi Įmonė neatlygintinai atsisakė 14 358,36 Eur jai grąžintinos paskolos dalies, kuria galėjo būti visiškai padengti 2023 m. balanse nurodyti kreditorių reikalavimai (13 995 Eur), ir tokiu atveju nebūtų objektyvaus pagrindo Įmonei inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka. Šios aplinkybės akivaizdžiai leidžia įžvelgti tyčinio bankroto požymius, nes dėl 2023 m. atliktų Įmonės vadovo ir vienintelio akcininko veiksmų Įmonė iš esmės ir tapo nemoki, nes prarado galimybę atsiskaityti su vieninteliu kreditoriumi.

Iš Patikrinimo metu teiktų Administratoriaus 1 paaiškinimų matyti, kad Įmonės balanso pokyčius 2023 m. jis vertino, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši informacija buvo žinoma Įmonės kreditoriui ir akcininkui, nenustatė, kad dėl šių Įmonės akcininko ir vadovo veiksmų 2023 m. Įmonei ir/ar jos kreditoriams buvo padaryta žala. Taigi, Įmonės 2023 m. balanso pokyčiuose atsispindinčių Įmonės sandorių teisėtumą ir galimą žalą Įmonei Administratorius 1 vertino ir analizavo ne savarankiškai ir objektyviai, o išimtinai vadovaudamasis tik tuo, kad apie visą situaciją žinojo Įmonės kreditorius ir akcininkas ir jokių pretenzijų nebuvo pareikšta.

Tačiau teismas konstatuoja, kad Administratorius 1 Įmonės bankroto procese neveikė JANĮ nustatyta tvarka, rūpestingai, profesionaliai ir sąžiningai nevykdė jam priskirtų pareigų, vertino atsainiai arba iš viso nevertino Įmonės 2023 m. sandorių, dėl kurių ji tapo nemoki, nesiėmė jokių teisinių veiksmų dėl šiais Įmonės vienintelio akcininko ir vadovo sandoriais padarytos Įmonei ir jos kreditoriams žalos atlyginimo, nors šie sandoriai, iš esmės ir buvo Įmonės nemokumo priežastimi ir galimai net tyčinio bankroto priežastimi.

Teismas neginčija Administratoriaus 1 diskrecijos turėti savo nuomonę dėl Įmonės balanso pokyčių 2023 m. ir juos paaiškinančių Įmonės sandorių teisėtumo bei galimos žalos Įmonei ir kreditoriui, tačiau pažeidimo esmė yra ne tame, kokią nuomonę Administratoriaus 1 turėjo (turi), o tame, kad jis neatliko savo pareigų, numatytų JANĮ, kadangi netikrino ir nevertino Įmonės sandorių, neteikė informacijos kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir apie savo vertinimą. Nors Administratorius 1 teigia, kad Įmonės vadovas neperdavė jam Įmonės dokumentų, pagal kuriuos galėtų patikrinti sandorius, tačiau, kaip minėta antrojo pažeidimo atveju, jis nebuvo ėmęsis jokių aktyvių veiksmų Įmonės dokumentams perimti, o informaciją kreditorių susirinkimui teikė ir savo siūlymus bei išvadas teikė vadovaudamasis tik žodiniais Įmonės vadovo paaiškinimais. Todėl vieno pažeidimo negalima pateisinti kitu, prieš tai padarytu, pažeidimu.

Tačiau pažymėtina, kad dėl Įmonės balanso pokyčių 2023 m. ir juos paaiškinančių Įmonės sandorių Administratorius 1 net ir paaiškinimų iš Įmonės vadovo ar vienintelio akcininko neprašė, t. y. net nebandė aiškintis iš viešai prieinamų (RC saugomų) Įmonės dokumentų matomų Įmonės balanso pokyčių, kurie ir įtakojo Įmonės nemokumą, nors pradėjus Patikrinimą Administratorius 1 jau ne tik paaiškino visus balanso pokyčius, bet ir gavo papildomus sandorių dokumentus. Tai tik patvirtina neveikimą bankroto proceso metu.

Teismo vertinimu, toks Administratoriaus 1 elgesys (neveikimas) nesuderinamas su profesionalumo principu ir JANĮ numatytų pareigų tikrinti Įmonės sandorius, teikti informaciją kreditorių susirinkimui apie jų patikrinimo rezultatus ir ginti Įmonės ir visų kreditorių interesus vykdymu. Tuo tarpu tai, kad bankrutuojančios įmonės vadovybė ar vienintelis akcininkas, kurie ir gali būti atsakingi už sandorių, įtakojančių įmonės nemokumą, sudarymą, nerodo intereso tikrinti sandorių teisėtumą ir aiškintis galimai padarytą žalą įmonei ir kreditoriui neatleidžia Administratoriaus 1 nuo jam tenkančių pareigų vykdymo. Tikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius nemokumo administratoriui nereikia kreditorių susirinkimo sutikimo, nes tai privaloma padaryti dar prieš kreditorių susirinkimą ir būtent jame pateikti patikrinimo rezultatus. Kitaip tariant, kreditorių pasyvumas, abejingumas, nenoras ginti savo interesus nereiškia, kad nemokumo administratorius neturi vykdyti savo pareigų, kurias JANĮ imperatyviai įpareigoja vykdyti.

Iš pareiškėjų argumentų matyti, kad jie iš esmės neginčija, jog pagrindas kelti klausimą dėl sandorių ginčijimo, ar net tyčinio bankroto, iš nustatytų Įmonės balanso pokyčių 2023 m. ir juos sąlygojusių sandorių buvo, tačiau teigia, kad dėl to, jog Įmonės akcininkas ir kreditorius visą situaciją žinojo, teisminių ginčų perspektyvos, pareiškėjų vertinimu, būtų abejotinos. Tačiau pažymėtina, kad Administratorius 1 nei aiškinosi dėl sandorių pagrįstumo su Įmonės vadovu ir akcininku, nei bandė spręsti žalos atlyginimo klausimą gražiuoju (ne teismo tvarka) dėl dividendų išmokėjimo pažeidžiant ABĮ ir dėl atleidimo be jokio pagrindo paskolos gavėjo nuo prievolės Įmonei. Teismas sprendžia, kad profesionaliai vykdydamas savo pareigas Administratorius 1 turėjo įvertinti Įmonės balanso pokyčius 2023 m. ir juos sąlygojusių sandorių akivaizdų prieštaravimą Įmonės interesams, kurie buvo nustatyti Patikrinimo metu, ir remiantis tokia analize pareikalauti iš Įmonės akcininko ir vadovo grąžinti Įmonei lėšas, prarastas dėl 2023-04-05 Vienintelio akcininko sprendimo išmokėti dividendus ir 2023-04-14 susitarimo dėl atleidimo nuo prievolės įvykdymo. Tik nurodytiems asmenims atsisakius atlyginti žalą Įmonei dėl jų veiksmais netektų lėšų, priklausomai nuo atsisakymo argumentų, Administratorius 1 būtų galėjęs daryti išvadas dėl teisminių ginčų perspektyvos ir tikslingumo. Tačiau savo diskrecijos teisę spręsti dėl sandorių ginčijimo ar Įmonės vadovo bei akcininko atsakomybės Administratorius 1 realizavo iš esmės neatlikęs savo pareigų ir neįdėjęs jokių pastangų dėl Įmonės interesų gynimo. Galbūt Įmonės vadovas ar/ir akcininkas, įtikinti Patikrinimo metu nustatytų argumentų, kuriuos galėjo ir turėjo bankroto procese nustatyti ir Administratorius 1, būtų grąžinę Įmonei nepagrįstai prarastas lėšas tam, kad išvengti teisminių ginčų, tačiau Administratorius 1 be jokių pastangų ginti Įmonės interesus sprendė, jog nėra nei pagrindo tikrinti sandorius, nei juos ginčyti ir reikalauti žalos atlyginimo.

Įvertinus Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis apie tai kaip Administratorius 1 vykdė pareigą tikrinti Įmonės sandorius ir teikti apie tai informaciją kreditoriams, teismas pripažįsta, kad svarbiausia informacija apie Įmonę iš viso nebuvo analizuota ir nustatyta, nevertinti ir netikrinti Įmonės sudaryti sandoriai per 36 mėnesius iki bankroto bylos inicijavimo ir atitinkamai informacija apie patikrinimo rezultatus nepateikta kreditorių susirinkimui, nenustatytas konkretus Įmonės nemokumo momentas ir nemokumo priežastys, neanalizuoti ir nevertinti galimo tyčinio bankroto požymiai bei prieštaraujantys Įmonės tikslams sandoriai, nesiimta jokių veiksmų dėl žalos Įmonei atlyginimo, dėl galimai neteisėtų sandorių ginčijimo ir tyčinio bankroto nustatymo, todėl tai nesuderinama su nemokumo administratoriui keliamu profesionalumo reikalavimu ir nustatytų pareigų bankroto procese tinkamu ir rūpestingu vykdymu. Todėl Išvadoje šis pažeidimas (dėl JANĮ 3 straipsnio 5 punkto, 59 straipsnio 6 punkto, 64 straipsnio 1, 4 dalių, 66 straipsnio 1 dalies 3, 21 punktų pažeidimo) konstatuotas pagrįstai.

Dėl penktojo Išvadoje nurodyto pažeidimo

Penktasis pažeidimas, už kurį Įsakymu nubausti pareiškėjai, susijęs su tuo, kad Administratorius 1, pasiūlęs Įmonės kreditorių susirinkimui Įmonės turto - 100 proc. UAB „Merkio saulė“ akcijų - kainą (500 Eur), objektyviais argumentais nepagrindė siūlomos šio turto pardavimo kainos.

JANĮ 86 straipsnio 3 dalis, numato, kad nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą.

Vienintelis Įmonės turtas - UAB „Merkio saulė“ 100 proc. akcijų - pagal 2024-08-07 kreditorių susirinkimo nutarimą parduotos vieninteliam Įmonės akcininkui UAB „Saulera“ už 500 Eur, kuriuos pasiūlė pats pirkėjas, nors pagal Įmonės 2023 m. balansą šio turto vertė 2023 m. – 2 578 Eur. Administratorius 1 kreditorių susirinkimui nurodė, kad siekiant bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, bei atsižvelgiant į tai, kad įmonė yra bevertė, siūlo patvirtinti UAB „Saulera“ pasiūlymą ir parduoti 100 proc. UAB „Merkio Saulė“ akcijų už 500 Eur. Kitokių argumentų dėl akcijų vertės 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 nėra.

Paprašytas pagrįsti ir paaiškinti, kuo remiantis buvo nuspręsta, jog šios akcijos bevertės, Administratoriaus 1 atsakovei paaiškino, kad tokią informaciją pateikė Įmonės direktorius, o patikrinęs viešai prieinamus šaltinius nustatė, kad nuo 2016 m. UAB „Merkio saulė“ apyvarta yra 0 Eur, bendrovė neturi nei kilnojamo (transporto priemonės), nei nekilnojamo turto. Savo paaiškinimus grindė www.creditinfo.com ataskaita, suformuota 2024-11-28.

Tačiau teismas pažymi, kad, viena vertus, 2024-08-07 kreditorių susirinkimui www.creditinfo.com ataskaita apie UAB „Merkio saulė“ nebuvo teikta, nes ji suformuota tik 2024-11-28, todėl kaip ir pirmojo pažeidimo atveju pagrįstai galima manyti, jog ne tik UAB „Merkio saulė“ reikalavimo pagrįstumą, bet ir šios įmonės akcijų kainos pagrįstumą Administratoriaus 1 tikrino ir bandė pagrįsti tik atliekant Patikrinimą, bet ne siūlydamas 2024-08-07 kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą.

Kita vertus, Patikinimo metu įvertinus pateiktą Creditinfo ataskaitą buvo nustatyta, kad nepaisant to, jog UAB „Merkio saulė“ pajamų nėra deklaravusi nuo 2016 m., iš viešai skelbiamų šios bendrovės finansinių duomenų matyti, kad UAB „Merkio saulė“ nuo 2019 m. iki 2023 m. turėjo 10 900 Eur ilgalaikio turto (kitas ilgalaikis), 10 025 Eur nuosavo kapitalo ir tik 875 Eur mokėtinų įsipareigojimų, todėl tokie duomenys neatspindi Administratoriaus 1 pateikto argumento kreditorių susirinkimui, kad įmonė yra bevertė.

Pažymėtina, kad UAB „Merkio saulė“ akcijų kainą tvirtino vienintelis Įmonės kreditorius, kuris ir yra UAB „Merkio saulė“, todėl įvertinus esminį ir visiems pažeidimams pateisinti Administratoriaus 1 išsakomą argumentą, kad visas aplinkybes žinojo Įmonės kreditorius, akivaizdu, kad Administratorius 1 net ir neturėjo tikslo pateikti kreditoriui savo savarankišką siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Be to, 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 nurodytas UAB „Merkio Saulė“ akcijų kainos pagrindimo aspektas - „siekiant bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo“ - pagrindžia tik Administratoriaus 1 skubėjimą ir norą kuo greičiau užbaigti bankroto procesą, bet ne tikslą kaip galima objektyviau pagrįsti siūlomą kainą ir nustatyti ją kuo naudingesnę Įmonei.

Tai, kad Administratorius 1 savo argumentais ir teikiamais papildomais duomenimis bandė pagrįsti siūlytą turto pardavimo kainą Patikrinimo metu ar teisme niekaip neįtakoja ir nešalina JANĮ 86 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nes siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą turėjo pateikti kreditorių susirinkimui, o ne patikrinimą vykdančiai AVNT. Teismas neginčija Administratoriaus 1 diskrecijos turėti savo nuomonę dėl UAB „Merkio saulė“ siūlomos akcijų kainos, tačiau pažeidimo esmė ne tame, kokią nuomonę Administratoriaus 1 turėjo (turi) ir ne tame, kokia akcijų kaina turėtų būti, o tame, kad aiškaus ir motyvuoto jos pagrindimo nepateikė kreditorių susirinkimui. Šiuo atveju, kaip ir pirmojo pažeidimo atveju, 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2, devintojo darbotvarkės klausimo skiltyje padarytas įrašas, kad administratorius „siūlo patvirtinti UAB „Saulera“ pasiūlymą ir parduoti 100 proc. UAB „Merkio Saulė“ akcijų už 500 Eur“ iš esmės yra tik siūlymas, tačiau nėra 86 straipsnio 3 dalyje numatytas nemokumo administratoriaus siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimas, nes siūlymas nėra motyvuotas.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju 2024-08-07 kreditorių susirinkimo protokole Nr. 2 UAB „Merkio saulė“ akcijų kaina nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir Administratoriaus 1 deklaratyvus argumentas, kad ši įmonė yra bevertė, nėra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai padarė imperatyvios JANĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos pažeidimą ir Išvadoje tai konstatuota pagrįstai.

Dėl AVNT kišimosi į bankroto procedūras

Pareiškėjai, remdamiesi nurodoma teismų praktika, kaip vieną iš argumentų nurodo, kad atsakovė, vykdydama bankroto procedūras vykdančio asmens kontrolę, negali kištis į pačias bankroto procedūras, kurios vykdomos remiantis kreditorių susirinkimų sprendimais ar teismo nustatyta tvarka, o gali tik patikrinti ar savo veikla bankroto administratorius nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teismas sprendžia, kad nors skundžiamo Įsakymo motyvuojamąją dalį sudaranti Išvada ir yra labai detali ir su atitinkamais argumentais dėl to, kaip nemokumo administratorius turėtų ar galėtų elgtis, tačiau tai nelaikytina kišimusi į pačias bankroto procedūras.

Teismas nustatė, kad Išvadoje pagrįstai nustatyti visi penki pažeidimai ir teisingai nurodytos JANĮ normos, kurias pažeidė ir kuriose įtvirtintų pareigų nevykdė Administratorius 1, todėl AVNT savo Išvadoje pagrįstai ir teisėtai konstatavo būtent tai, kad Administratorius 1 pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, kurių pareiškėjai tiesiog profesionaliai ir tinkamai nevykdė. Tuo tarpu tai, ką pareiškėjai laiko kišimusi į pačias bankroto procedūras, Išvadoje yra tik AVNT argumentai, motyvai, kuriais remiantis vertinami pačių nemokumo administratorių paaiškinimai ir jų argumentai, tam kad AVNT savo galutines išvadas pateiktų įvertinusi ir pareiškėjų argumentus bei pagrįstų, kodėl konstatuoja Administratoriaus 1 pareigų nevykdymą.

Taigi, Išvadoje nustatyta ir Įsakymu nemokumo administratoriai nubausti už tai, ką pažeidė, kokių veiksmų ir pareigų neatliko, nors JANĮ imperatyvios normos įpareigoja atlikti, o ne už tai kaip jie turėjo elgtis. AVNT negali atskleisti pareiškėjų neveikimo neteisėtumo nevertindama lyginamuoju aspektu to, kaip pareiškėjai turėjo elgtis, todėl toks lyginamasis vertinimas nėra kišimasis į pačias bankroto procedūras.

Dėl pareiškėjų argumentų, kad nemokumo administratorius neturi pareigos per prievartą ginti kreditoriaus interesus, kai pats kreditorius kategoriškai jų ginti nepageidauja ir savo teisių pažeidimo nemato, teismas pažymi, kad JANĮ imperatyviai numato atitinkamas pareigas, kurias nemokumo administratorius privalo atlikti, nepriklausomai nuo kreditorių nuomonės ar norų, ir kurias privalo atlikti dar prieš kreditoriams priimant sprendimus. Šiuo atveju Išvadoje nustatyti pažeidimai kaip tik ir susiję su Administratoriaus 1 neveikimu, nerenkant ir nepateikiant kreditorių susirinkimui visų JANĮ numatytų dokumentų, visos informacijos, visų būtinų duomenų bei nepagrindžiant savo nuomonės atitinkamais klausimais, kai JANĮ įpareigoja tą padaryti. Kreditoriaus nuomonė ir požiūris į savo interesų gynimą neatleidžia Administratoriaus 1 nuo pareigos vykdyti imperatyvias JANĮ nuostatas ir jose įtvirtintas nemokumo administratoriaus pareigas, todėl atsakomybė už neveikimą Administratoriui 1 pritaikyta pagrįstai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad AVNT savo kompetencijos ribų neperžengė ir, vadovaujantis JANĮ 132 straipsnio 2 dalimi, 136 straipsnio 1 dalimi, įgyvendino priežiūros funkciją bei įvertino Administratoriaus 1 neveikimo tinkamumą priskirtų įgaliojimų ribose pagal Patikrinimo metu gautus ir surinktus duomenis, todėl pareiškėjų argumentai dėl AVNT viršytų kompetencijos ribų atmestini. Nustatydama JANĮ pažeidimus AVNT nesikišo į pačias bankroto procedūras, o nustatė tik JANĮ reikalavimų neatitinkantį Administratoriaus 1 pareigų nevykdymą ir neteisėtą neveikimą.

Dėl skirtos poveikio priemonės proporcingumo

Pareiškėjai nurodo, kad JANĮ 136 str. 3 d. išskiria tris poveikio priemonių rūšis, tačiau atsakovė pasirinko pritaikyti antrąją pagal griežtumą poveikio priemonę, nenurodant jokių motyvų, kodėl pasirinko būtent tokią griežtą poveikio priemonę ir jos terminą, o ne įspėjimą, teigia, kad atsakovė nevertino nustatytų pažeidimų reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjai akcentuoja, kad 100 proc. Įmonės kreditorių pritarė nemokumo administratoriaus veiksmams, neturėjo jokių pretenzijų pareiškėjų darbui, todėl skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti, kad kreditoriams jokia reali žala nekilo.

Teismas nurodytus pareiškėjų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes pažeidimų reikšmingumas, trukmė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės yra įvertintos Išvadoje (Išvados 19-24 psl.).

Išvadoje nurodyta, kad nustatyti pažeidimai pasireiškė neteisėtu neveikimu, kai teisės aktuose buvo nustatyta pareiga atitinkamai veikti, o nustatytos aplinkybės suponuoja, kad Įmonės bankroto procesas buvo vykdomas nesiekiant JANĮ nustatytų bankroto proceso tikslų, o galimai siekiant kitų, nereglamentuotų, tikslų, todėl pažeidimų visuma laikytina reikšminga. Įvertinta, kad padaryti pažeidimai truko viso Įmonės bankroto proceso metu ir pasireiškė Administratorių tikslingu neveikimu, nes Administratoriai Įmonės valdymo organų sudarytų sandorių neteisėtumo nenustatė ir padarytos žalos Įmonei ir jos kreditoriams atlyginimo bei tyčinio bankroto nustatymo neinicijavo, esant objektyviems pagrindams veikti (mastas, pobūdis).

Išvadoje įvertinta, kad bankroto procesas buvo pabaigtas per nepilnus 3 mėn. iš esmės neatlikus esminių bankroto proceso darbų – neperėmus Įmonės dokumentų ir turto, nepatikrinus Įmonės sandorių per 36 mėn. iki bankroto, neinicijavus procesų dėl žalos atlyginimo, tyčinio bankroto nustatymo, esant akivaizdiems šių aplinkybių požymiams (dividendų paskyrimas, paskolos įskaitymas, dalies paskolos neatlygintinis atsisakymas). Administratoriai veikė neprofesionaliai ir pažeisdami nepriklausomumo principą bei turėdami suinteresuotumą Įmonės bylos baigtimi (nevykdyti rūpestingai paskirtų pareigų, neveikimu galimai padėti tretiesiems asmenims pasiekti JANĮ nereglamentuotų tikslų, pasinaudojant bankroto procesu ne teismo tvarka likviduoti juridinį asmenį neatlikus būtinų bankroto procedūrų).

Išvadoje nurodyta, kad nemokumo administratorius negali piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis ar neveikimu išvengti jam nustatytų pareigų vykdymo, o toks piktnaudžiavimas negali būti toleruojamas. Bet kuris juridinio asmens bankroto procesas turi būti vykdomas JANĮ ir kitų susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, negalioja teisėjo vadovavimo procesui principas (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), todėl svarbiausią tokio bankroto proceso teisėtumo užtikrinimo funkciją atlieka paskirtas nemokumo administratorius. Nemokumo administratoriaus pareigos reglamentuotos JANĮ, o kreditorių susirinkimas ar atskiras kreditorius negali įpareigoti nemokumo administratoriaus atlikti galimai neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų (pareigų vykdymo) atlikimo.

Išvadoje pažymėta, kad Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės turi akivaizdžių tyčinio bankroto požymių, o aplinkybės, kad Įmonės bankroto procese Administratoriai vykdė ne JANĮ nustatytas pareigas, o vienintelio kreditoriaus pageidavimu ignoravo galimai neteisėtus Įmonės valdymo organų veiksmus, dėl kurių, tikėtina, buvo prarasti Įmonės veiklos dokumentai ir prieš bankroto bylos inicijavimą, galimai neteisėtų sandorių pagrindu, galimai buvo iššvaistytos Įmonės lėšos, iš kurių visa apimtimi galėjo būti patenkintas vienintelio Įmonės kreditoriaus reikalavimas ir išvengta Įmonės bankroto proceso, nesuteikia objektyvaus pagrindo Administratorių pateiktus argumentus vertinti kaip pagrįstus ir atitinkančius teisėto ir profesionaliai administruoto bankroto proceso tikslus.

Išvadoje atsakomybė pareiškėjams individualizuota už administravimo laikotarpį nuo 2024-06-20 iki 2024-08-07 ir už visus Patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (1-5 pažeidimai), bei įvertinus vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – Nemokumo administratorius pažeidimą padaro tyčia (nesiimta jokių aktyvių veiksmų dėl Įmonės dokumentų perėmimo ir/ar teisinės atsakomybės atsakingiems asmenims taikymo; netikrina Įmonės sandorių per 36 mėn. laikotarpį ir tikrinimo informacijos nepateikia kreditorių susirinkimui), bei nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Išvadoje pasiūlyta pareiškėjams už administravimo laikotarpiu nuo 2024-06-20 iki 2024-08-07 visus nustatytus pažeidimus (1-5 pažeidimai) skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metų laikotarpiui.

Teismas konstatuoja, kad nurodytas Išvadoje pateiktas pareiškėjų padarytų pažeidimų reikšmingumo, trukmės, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių įvertinimas yra teisingas ir nepažeidžia nei atsakomybės proporcingumo principo, nei poveikių priemonės skyrimo procedūrų.

JANĮ 136 straipsnio 1 dalis numato, kad Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą.

JANĮ 137 straipsnio 1 dalis numato, kad Priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes: 1) nustatytų reikalavimų pažeidimo reikšmingumą ir trukmę; 2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyje išvardintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėjų itin akcentuojamas argumentas, kad kreditoriams jokia reali žala nekilo, nėra pagrindas netaikyti JANĮ 136 straipsnio 3 dalyje numatytos atsakomybės už padarytus pažeidimus, nes JANĮ nenumato žalos kreditoriams kaip būtinos sąlygos nemokumo administratoriaus atsakomybei už JANĮ pažeidimus kilti. JANĮ 137 straipsnio 3 dalies 4 punktas neigiamas pasekmes asmenų turtiniams interesams numato tik kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau tokios sunkinančios aplinkybės nebuvimas nėra nei kliūtis skirti poveikio priemonę už padarytus pažeidimus, nei aplinkybė, savaime reiškianti švelniausios poveikio priemonės taikymo pagrindą.

Antra, pareiškėjų atžvilgiu Išvadoje nėra nustatytos nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o pareiškėjai teisme taip pat neįrodė, kad egzistuoja kokia nors jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Trečia, pareiškėjų atžvilgiu Išvadoje nustatyta viena atsakomybę sunkinantis aplinkybė, kurios pareiškėjai teisme nepaneigė, kadangi iš jų argumentų, išsakytų tiek Partikrinimo metu, tiek teisme, matyti, kad jie savo pareigų neatliko ne dėl klaidos (neatsargumo), o dėl to, kad nepagrįstai manė, jog neprivalo profesionaliai, kruopščiai ir sąžiningai vykdyti savo pareigas vien dėl to, kad Įmonės vadovas neperdavė dokumentų, o vienintelis kreditorius nereikalavo jokių aktyvių veiksmų tikrinant Įmonės sandorius, vertinant galimą žalą dėl įvykdytų sandorių, t. y. pareigų nevykdė tyčia dėl savo subjektyvaus vertinimo, kad tai daryti netikslinga.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų padarytų pažeidimų kiekį (penki pažeidimai), pobūdį, reikšmingumą, trukmę (pareigų nevykdė viso savo administravimo metu ir iš esmės neatliko esminių bankroto proceso darbų – neperėmė Įmonės dokumentų; nepateikė savo motyvuotos nuomonės dėl vienintelio kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo; netikrino Įmonės sandorių ir neteikė informacijos apie patikrinimą kreditorių susirinkimui; nesprendė galimo žalos atlyginimo dėl tyčinio bankroto esant akivaizdiems šių aplinkybių požymiams), sprendžia, kad pareiškėjų padaryti pažeidimai, esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant lengvinančių aplinkybių, buvo tinkamai ir proporcingai įvertinti paskirtos antros pagal griežtumą poveikio priemonės dydžiu.

Nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pareiškėjams neigiant bet kokią savo kaltę nėra jokio pagrindo už nustatytus pažeidimus skirti švelniausią poveikio priemonę - įspėjimą. Tuo tarpu antros (iš trijų) pagal griežtumą poveikio priemonės paskyrimas ir dar mažesnės nei vidutinė taikomo apribojimo trukmės (paskirtas 12 mėnesių teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas, kai vidutinė trukmė sudaro 15 mėnesių), esant tik atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant lengvinančių aplinkybių, nėra per griežta ir neproporcinga atsakomybė. Teismo vertinimu, pareiškėjams paskirta poveikio priemonė yra visiškai adekvati ir proporcinga padarytų pažeidimų pobūdžiui, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.

JANĮ 137 straipsnio 4 dalis numato, kad priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą skirti poveikio priemones apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir (ar) panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, turi gauti Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę.

Nagrinėjamu atveju AVNT 2025-03-21 pateikė Teikimą Nr. D4-1081 Nemokumo priežiūros komitetui, kuris, įvertinęs ir Administratoriaus 1 komitetui pateiktus 2025-04-08 paaiškinimus, 2025-04-15 posėdyje pritarė AVNT siūlymui skirti pareiškėjams JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metų laikotarpiui (2025-04-17 NPK posėdžio protokolas Nr. D4-1451).

Taigi, priimant skundžiamą Įsakymą jokių procedūriniu pažeidimų padaryta nebuvo, pareiškėjų teisė būti išklausytiems buvo užtikrinta visuose Patikrinimo etapuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus, įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris jo nuomone yra tinkamiausias (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1030-14).

Taigi, vienos iš JANĮ numatytų poveikių priemonių paskyrimas, įvertinus visas padarytų pažeidimų aplinkybes, reikšmingumą, trukmę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nenustačius jokių procedūrinių pažeidimų, negali būti laikomas neproporcingu atsakomybės taikymu.

Dėl bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį panaikinti ar pakeisti poveikio priemonę į švelnesnę nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnis), todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Šalys procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjų skundas yra atmetamas, todėl jie nėra šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, o prašymo dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu pareiškėjai teismui nepateikė.

Taigi, teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą pareiškėjai neturi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų R. D. ir UAB „Nemokumo sprendimai“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.