Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, I. V. (ankstesnė pavardė – (duomenys neskelbtini)) gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio psichikos sveikatos centro teikimą-išvadą dėl paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo I. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 7 d. nutartimi I. V. (ankstesnė pavardė – Viltrakienė), padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. birželio 6 d. gauta viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio psichikos sveikatos centro Asmens, teismo nukreipto priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvada Nr. 6. Minėtos medicinos įstaigos 2022 m. gegužės 31 d. psichikos sveikatos centro asmens, teismo nukreipto priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvadoje konstatuojama, kad: I. V. serga nuo 16 metų, diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas, klinikoje vyrauja pakilimai su disforija, būna pikta, neprognozuojamo elgesio, konfliktiška. Paūmėjimo metu piktnaudžiauja alkoholiu. Priverstinio gydymo metu gydyta LSMU KLPK AS 2022 m. kovo 20 d. – 2022 m. kovo 31 d. Kritika ligos atžvilgiu nesusiformavusi, lankymosi laikotarpiu nesilaikė režimo, manipuliuodavo savo savijauta, piktnaudžiavo alkoholiu. Užtikrinti stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis nėra galimybės.

Teismo posėdyje viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos atstovė išvadą palaikė. Papildomai paaiškino, kad stebėjimo laikotarpiu pacientė buvo kelis kartus gydyta stacionare, vaistus vartoja nenuosekliai, stebėjimo laikotarpiu išryškėjo priklausomybė alkoholiui, ką patvirtino jos mama ir pati pacientė. I. V. lankymosi laikotarpiu nesilaikė režimo, manipuliavo savo savijauta, dažnai pranešdavo, kad neatvyks, nes prastai jaučiasi. Nelabai laikėsi pagalbos plano. Jai buvo suteikta galimybė lankyti psichikos sveikatos centro dienos stacionarą, tačiau ji atsisakė lankyti individualią psichoterapiją, dėl to užtikrinti pagalbos pacientei nėra galimybių. Jai reikalinga nuolatinė priežiūra, kad būtų kontroliuojamas vaistų vartojimas, alkoholio nevartojimas, prasminga būtų gydytis priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centre, apie tai buvo kalbama su paciente. Jos mama teigė, kad derinasi patekimą į centrą, turėjo išvykti praeitą savaitę, tačiau antradienį išėjusi iš ligoninės, į centrą neišvyko, priežasčių, kodėl neišvyko nepaaiškino. Būtų prasminga gydytis priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centre, tačiau jeigu žmogus apsispręs, kad jis nenori gydytis, tai jo ten tame centre tikrai neišlaikys. Pacientės sveikata pablogėjusi yra ta prasme, kad ji negali pilnavertiškai psichosocialiai funkcionuoti, jai sunku išeiti iš namų, negali dirbti, išėjo iš darbo ir mama patvirtino, kad ji vartoja alkoholį, jos funkcionavimas yra sutrikęs.

Prokuroras siūlė tęsti ambulatorinį stebėjimą ir spręsti klausimą dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui.

I. V. gynėja palaikė prokuroro išsakytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2, 3 dalys, BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio psichikos sveikatos centro Asmens, teismo nukreipto priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvados, taip pat teismo posėdyje dalyvavusios šios medicinos įstaigos atstovės paaiškinimų matyti, kad I. V. psichikos būklė nepasikeitė, ji nėra pasveikusi, jai skiriamas medikamentinis gydymas. I. V. serga nuo 16 metų, diagnozuotas bipolinis afektinis sutrikimas, klinikoje vyrauja pakilimai su disforija, būna pikta, neprognozuojamo elgesio, konfliktiška. Paūmėjimo metu piktnaudžiauja alkoholiu. Gydymo įstaigos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog I. V. nelabai laikėsi pagalbos plano, buvo suteikta galimybė lankyti psichikos sveikatos centro dienos stacionarą, tačiau ji atsisakė lankyti individualią psichoterapiją, dėl to užtikrinti pagalbos pacientei nėra galimybių, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, kad būtų kontroliuojamas vaistų vartojimas, alkoholio nevartojimas, prasminga būtų gydytis priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centre, tačiau, nors pacientės mamos teigimu, ir buvo derinamas patekimas į centrą, I. V. ten nenuvyko. I. V. sveikata pablogėjusi yra ta prasme, kad ji negali pilnavertiškai psichosocialiai funkcionuoti. Objektyvių duomenų apie I. V. pasveikimą nepateikta.

Esant tokiai situacijai, teismas konstatuoja, kad tikslinga pratęsti I. V. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jos gyvenamą vietą – terminą.

I. V. išaiškintina, kad jai yra tikslinga gydytis priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centre bei laikytis gydymosi režimo, priešingu atveju, medicinos įstaiga neturės galimybių užtikrinti pagalbos pacientei ir bus sprendžiamas klausimas dėl taikymo I. V. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose. (pavyzdžiui VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio teikimą-išvadą tenkinti.

I. V. (ankstesnė pavardė – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą – pratęsti.

Išaiškinti I. V., kad jai yra tikslinga gydytis priklausomų žmonių psichosocialinės reabilitacijos centre bei laikytis gydymosi režimo, priešingu atveju, medicinos įstaiga neturės galimybių užtikrinti pagalbos pacientei ir bus sprendžiamas klausimas dėl taikymo I. V. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą kitą išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės I. V. taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumo teismui pateikti ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 6 d.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.