- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-28
- Bylos Nr.
- II-360-519/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- R. J.
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui V. B. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J. skundą dėl Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento direktorės nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2009 m. liepos 30 d. Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento direktorės nutarimu yra nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste-ATPK) 52² str. 500 litų administracine bauda už tai, kad 2009 m. birželio 26 d. 9 val. Mažeikių rajono savivaldybės Daubarių kaime vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę privačiame R. J. 1,50 ha žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklype įsiterpęs bendro naudojimo kelias, kuris į bendrą sklypo plotą neįskaitytas yra užstatytas 2 bičių aviliais ir užsodintas dekoratyviniais medžiais (tujomis). Šis kelias yra reikalingas patekti į I. G. privatų mišką. Šiais veiksmais pažeistas LR žemės įstatymo 21 str. 2 punktas.
Šalies argumentai
Teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad ji nepripažįsta padariusi teisės pažeidimą, taip pat mano, kad skiriant jai nuobaudą padaryti pažeidimai dėl kurių nuobauda negali būti laikoma teisėta. Jos nuomone, ATPK 52² str. turi ne vieną dalį, kai tuo tarpu nei surašytame protokole, nei nutarime dalys nenurodytos. Nutarime papildomai yra nurodytas Žemės įstatymo 21 str. 2 p., kai tuo tarpu protokole tokios nuorodos nėra, todėl, jos nuomone, yra plečiamos kaltinimo ribos. Joks kelias jai priklausančios žemės sklypo plane nėra nurodytas, servitutai keliui nenumatyti, todėl jai keliami kaltinimai yra nepagrįsti. Jos nuomone, taip pat netinkamas pažeidimo kvalifikavimas, nes ji yra kaltinama, jog pažeidė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, tačiau nenurodyta kokias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ji pažeidė, taip pat nustačius tokį pažeidimą jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ATPK 51¹³ str. dėl jai nesuprantamų kaltinimų, ji negali tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą. Taip pat mano, kad tiek protokolas, tiek nutarimas yra neteisėti, nes jų blankai nepaskelbti Valstybės žiniose. Mano, kad dėl minėtų pažeidimų jai paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta. Pati R. J. į teismo posėdį neatvyko, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai – teismo šaukimu (b.l.72), teismui atsiųstame rašte (b.l.67-68) prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas prašo skundą atmesti ir paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą, nes
Šalies argumentai
pareiškėja savo skunde nurodė, kad ATP protokolo ir nutarimo surašymas neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir 272 straipsnio nuostatoms. Šiuose straipsniuose nurodyta, kokia informacija turi būti surašyta nutarime. Mano, kad pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas, kadangi nutarime yra pateikta visa būtina informacija apie pažeidėją, apie jos padarytą pažeidimą bei jo pobūdį. Pareiškėja skunde teigia, kad ją nubausdami pagal ATPK 52-2 straipsnį, nenurodė jokios šio straipsnio dalies. Šio fakto neginčija, kadangi tikrai dėl darbuotojos formalios procedūrinės rašymo klaidos, surašant nutarimą ir protokolą, nebuvo nurodyta, kad pareiškėja nubausta pagal ATPK 52-2 straipsnio 1 dalį. ATPK 52-2 straipsnis „Žemės naudojimo reikalavimų pažeidimas" turi dvi dalis. Pirmoje dalyje nurodyta, kad žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat trukdymas žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Antroje straipsnio dalyje numatyta atsakomybė už tokius pat veiksmus, kuriuos padarė asmuo, baustas administracine nuobauda už straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus ir šioje – 52-2 straipsnio antroje dalyje yra numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pareiškėja buvo nubausta 500 litų bauda, o tai numato 52-2 straipsnio pirmoji dalis. Mano, kad paskirtos baudos dydis nesukėlė pareiškėjai, ginančiai savo teises, jokių neigiamų pasekmių, kadangi ji bet kuriuo atveju būtų apskundusi priimtą nutarimą. Minėto straipsnio dalies nenurodymas nebuvo kliūtis pareiškėjos atstovui parašyti skundą. Į teismą nebuvo kreiptasi, kad būtų sankcionuotas švelnesnės baudos skyrimas, be to, tam nebuvo pagrindo, kadangi pareiškėjos bausti pagal ATPK 52-2 straipsnio 2 dalį nebuvo pagrindo. Straipsnio dalies nenurodymas, neturėtų būti priežastis teismui naikinti visą nutarimą. Jei teismas pripažins, kad straipsnio dalies nenurodymas yra priežastis naujam administracinės bylos nagrinėjimui, institucija tai padarys. Skunde pareiškėja daug dėmesio skyrė teisės aktų skelbimo tvarkos analizavimui. Pareiškėja nurodė, kad tiek ATP protokolo, tiek nutarimo blankai nebuvo paskelbti "Valstybės žiniose". Atsiliepime institucija nurodė, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės aktai turi priedų (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), kuriuos paskelbti "Valstybės žiniose" nėra techninių galimybių, tokie teisės aktai oficialiai paskelbiami "Valstybės žinių" interneto tinklalapyje. ATP protokolų ir nutarimų tipines formas parengė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šios formos buvo paskelbtos minėtame „Valstybės žinių“ tinklalapyje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apskričių viršininkams išsiuntė Rekomendacijas dėl žemės naudojimo pažeidimų įforminimo, t.y. dėl ATP protokolų surašymo ir nutarimų priėmimo, registracijos bei ATP bylų nagrinėjimo ir tvarkymo. Prie šių Rekomendacijų buvo pridėtos ATP protokolų bei nutarimų formos tokio turinio, kuriuo specialistai, vykdantys žemės naudojimo valstybinę kontrolę, ir naudojasi. Šis pareiškėjos motyvas kaip pagrindas priimtą nutarimą laikyti neteisėtu ir panaikinti, yra nepagrįstas, todėl negali būti pagrindas šiam nutarimui panaikinti.
Pareiškėja skunde teigia, kad jos žemės sklypo kadastro duomenyse nėra jokių duomenų apie kelią. Pareiškėja šiuo atveju teisi, kadangi duomenų apie kelią tikrai nėra, nes šis kelias yra valstybės nuosavybė, kelias yra tik įsiterpęs į R. J. sklypo ribas. Šiuo atveju kelio plotas į R. J. žemės sklypo plotą neįskaitytas, kadangi kelias yra valstybinė žemė, todėl jokie naudojimosi keliu servitutai, žemės sklypo savininkei nėra nustatyti. VĮ Registrų centras be visos informacijos apie savininkui priklausančią žemę yra pateikiami žemės sklypų planai, t.y. žemėlapiai, kurie yra pateikiami geografinėje informacinėje sistemoje. Prie šios sistemos internetu gali prieiti bet kuris pilietis, jis gali matyti visą žemės sklypą, jo dislokaciją bei žemės naudmenų išsidėstymą. Šiuo atveju minėtas kelias nebuvo įskaičiuotas į R. J. grąžinamą žemės sklypą, kadangi tai yra valstybinė žemė ir joks gretimo sklypo naudotojas ar savininkas pagal įstatymą neturi teisės apriboti naudojimąsi tuo žemės plotu, t.y. keliu, be to, valstybinei žemei servitutai nėra nustatomi.
Teismui yra pateikta schema, iš kurios matyti, kad I. G. į savo mišką gali patekti tik keliu, kuris eina per R. J. žemės sklypą. I. G. savavališkai nesiėmė drastiškų veiksmų – neišrovė susodintų tujų, nenukėlė avilių, o apie esamą situaciją pranešė kompetentingai institucijai. R. J. valstybinę žemę, t.y. kelią, naudoja savo reikmėms be jokio teisinio pagrindo. Institucija nesprendė klausimo dėl atsakomybės taikymo už savavališką žemės naudojimą. Tujų susodinimą ir avilių pastatymą Žemės naudojimo valstybinė komisija netraktavo kaip žemės naudojimą ne pagal paskirtį ar, buitiškai kalbant, kaip žemės užgrobimą, tiesiog tai buvo traktuota, kaip trukdymas kitam asmeniui naudotis savo žeme.
Skundas tenkintinas dalinai ir paskirta administracinė nuobauda naikintina, o administracinė byla grąžintina naujam nagrinėjimui, nes nors administracinės bylos nagrinėjimo metu buvo pilnai ir visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės, skiriant administracinę nuobaudą padaryti procesiniai pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos užtikrinant tinkamą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, tuo labiau, kad būtent toks argumentas ir yra nurodytas teismui pateiktame skunde.
ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų, nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Štai pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.). Analogiški reikalavimai turinio prasme keliami ir surašomam nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 286 str.). Nagrinėjamoje byloje ATP protokolas (b.l.21-22) buvo surašytas 2009-06-26 nurodant, jog 2009 m. birželio 26 d. 9 val. Mažeikių rajono savivaldybės Daubarių kaime R. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įsiterpęs 5 m. pločio bendro naudojimo kelias, ant kurio sklypo savininkė yra užstačiusi 2 bičių avilius, o pagal kelią užsodinusi tujas, tuo trukdydama I. G. patekti į jai priklausantį mišką prie Viešetės upės. Kadangi miškas yra apjuostas skardžiu, savininkė tik toje vietoje gali išsivežti malkas. Taip pat surašytame protokole yra nurodyta, jog šiais veiksmais pažeistas ATPK 52² str., tačiau protokolo antrame lape jau yra nurodyta, jog pažeistas ATPK 52 str. 2 d. 2009-07-30 nutarime yra nurodyta, jog 2009 m. birželio 26 d. 9 val. Mažeikių rajono savivaldybės Daubarių kaime vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę privačiame R. J. 1,50 ha žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklype įsiterpęs bendro naudojimo kelias, kuris į bendrą sklypo plotą neįskaitytas yra užstatytas 2 bičių aviliais ir užsodintas dekoratyviniais medžiais (tujomis). Šis kelias yra reikalingas patekti į I. G. privatų mišką. Šiais veiksmais pažeistas LR žemės įstatymo 21 str. 2 punktas. Taip pat nurodyta, jog administracinė nuobauda yra skiriam pagal ATPK 52² str. Analizuojant minėtus protokolą ir nutarimą akivaizdžiai matyti, kad jie skiriasi ne tik turinio ir informatyvumo prasme, tačiau ir padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimo prasme, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pati R. jakšinė nurodo, jog toks jo tariamai padaryto pažeidimo aplinkybių skirtingas nurodymas ir kvalifikavimas jai užkerta galimybę tinkamai realizuoti jos teisę į gynybą, priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas, o byla grąžinta naujam nagrinėjimui tai daryti įgaliotai institucijai – Telšių apskrities viršininko administracijai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ATPK 52² str. pagal kurį yra skirta nuobauda, turi dvi dalis, todėl tiek surašytame protokole, tiek nutarime turi būti nurodyta konkreti straipsnio dalis pagal kurią skiriama administracinė nuobauda.
ATPK 52² str. 1 d. numato atsakomybę už „Žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, taip pat trukdymą žemės naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį“, tačiau priimtame Institucijos nutarime, teismo nuomone, pakankamai motyvuotai nėra konstatuota kokiems kitiems žemės naudotojams ir kokiais veiksmais bei į kokį žemės sklypą R. J. trukdo naudoti pagal paskirtį.
Atsižvelgiant į teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą (b.l.14-41) teismas konstatuoja, jog R. J. veiksmuose – bendro naudojimo kelio užstatymas aviliais bei užsodinimas tujomis – yra požymiai pažeidimo, numatyto ATPK 52² str. 1 d., nes iš esančios schemos (b.l.32) matyti, jog šis kelias yra vienintelis, kuriuo galima patekti į I. G. priklausantį mišką, o iš žemės sklypo plano kopijos (b.l.35) matyti, jog minimas 5 m. pločio kelias yra neįskaitytas į R. J. bendrą žemės sklypo plotą, t.y. kelią užimantis žemės plotas priskirtas valstybinės žemės fondui. Atsižvelgiant į šiuo motyvus teismas atmeta R. J. nurodytus motyvus, jog jai jokie servitutai dėl kelio naudojimo nėra nustatyti, todėl ji jokio pažeidimo nepadarė.
Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentus dėl to, kad surašytas protokolas ir nutarimas yra neteisėti vien dėl to, kad jų formos nebuvo paskelbtos „Valstybės žiniose“. Teismas šį argumentą atmeta ir remiasi institucijos paskyrusios administracinę nuobaudą argumentais, jog Lietuvos Respublikos Seimo nutarimai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų priimti teisės aktai turi priedų (brėžinių, lentelių, grafikų, schemų, žemėlapių ar kt.), kuriuos paskelbti "Valstybės žiniose" nėra techninių galimybių, tokie teisės aktai oficialiai paskelbiami "Valstybės žinių" interneto tinklalapyje. ATP protokolų ir nutarimų tipines formas parengė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šios formos buvo paskelbtos minėtame „Valstybės žinių“ tinklalapyje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apskričių viršininkams išsiuntė Rekomendacijas dėl žemės naudojimo pažeidimų įforminimo, t.y. dėl ATP protokolų surašymo ir nutarimų priėmimo, registracijos bei ATP bylų nagrinėjimo ir tvarkymo. Prie šių Rekomendacijų buvo pridėtos ATP protokolų bei nutarimų formos tokio turinio, kuriuo specialistai, vykdantys žemės naudojimo valstybinę kontrolę, ir naudojasi.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytus trūkumus priimtas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina naujam nagrinėjimui, įpareigojant naujo nagrinėjimo metu tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą pašalinant nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus ir neatitikimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 1 d. 7 p., 124 str. 1 d. 4 p.,
nutarė:
Skundą patenkinti dalinai ir R. J. 2009 m. birželio 26 d. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorės nutarimu pagal ATPK 52² str. paskirtą administracinę nuobaudą – 500 litų administracinę baudą – panaikinti ir bylą grąžinti naujam nagrinėjimui į Telšių apskrities viršininko administraciją, įpareigojant naujo nagrinėjimo metu tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą pašalinant nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus ir neatitikimus.
Nutartis per 10 d. nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per šį teismą.