Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2016 m. rugsėjo 28 d., apie 07.19 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį "Toyota Corolla", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 ir 220 punktų reikalavimus, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

Teismo posėdyje M. M. paaiškino, kad su pažeidimu nevisiškai sutinka, nes labai arti buvo automobiliai ir jis nepajuto smūgio, kad kliudė kitą automobilį. Išvažiavo iš įvykio vietos, nes skubėjo į darbą, iš automobilio nebuvo išlipęs. Kito automobilio savininkas buvo priėjęs, jam kažką sakė, bet jis nesupranta lietuviškai. Jis pasakė, kad „tu prisilietei prie manęs“, bet kaip jis galėjo matyti, jeigu jo ten nebuvo? Automobilis, kurį vairavo priklauso jam, yra apdraustas Lietuvos draudime. Vairuoja transporto priemones apie 10 metų. Negirdėjo, kad kito automobilio signalizacija būtų suveikusi, bet tas priėjęs asmuo sakė, jog suveikė signalizacija. Nepajautė, kad apgadino kitą automobilį ir nesijaučia kaltas.

Nukentėjusysis B. G. paaiškino, kad atvažiavo darbintis į biurą, pildė dokumentus ir išgirdo dungtelėjimą, įsijungė jo automobilio signalizacija. Išėjo į lauką ir pamatė, kad įvažiavo į jo automobilį. Pasakė tam vairuotojui, kad įvažiavo į jo automobilį, tačiau vairuotojas neigė, nesutiko ir nuvažiavo. Buvo sulaužytas jo automobilio priekinio numerio rėmelis. Šeši žmonės buvo priėję iš biuro, kai išgirdo dungtelėjimą. Sugretinus automobilius policijoje, matėsi, kad yra sulūžęs jo numerio priekinis rėmelis, o įvažiavusio automobilio pažeistas bamperis kairėje pusėje. Tas pilietis nebuvo išlipęs, pro keleivio priekinį langą kalbėjosi. Jis pasakė rusiškai, kad manevravo ir įsijungė signalizacija. Į draudimą nesikreipė, nes žala nedidelė, tiesiog žmogiškumas suveikė. Atpažįsta, kad teismo salėje yra tas pats vairuotojas. Patvirtina savo parodymus ir rašytinius paaiškinimus duotus policijoje. Apie įvykį pats pranešė policijai. Prašo išaiškinti šią bylą, nes nemalonu, kai tokie dalykai vyksta, kad žmogus nesiteikia išlipti, pasižiūrėti ar tikrai neįvažiavo, kad nejaučia atsakomybės.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą rėmėsi surinktais įrodymais. Jeigu nebūtų pagrindo, nebūtų siuntusi bylos tolimesniam nagrinėjimui. Ji bendravo su M. M., dalyvavo sugretinant automobilius. Dabar neprisimena ar buvo kokie automobilio pažeidimai. Patvirtina, kad protokolas surašytas ir visos faktinės aplinkybės nurodytos teisingai.

Administracinio nusižengimo byloje esančiame paaiškinime M. M. nurodė, kad ryte išvažiuodamas iš automobilių aikštelės šalia stovinčios mašinos nekliudė, o atėjęs žmogus pasakė, kad jis kliudė jo mašiną, bet taip nebuvo ir jis išvažiavo. Be to, buvo draudimas, jam nebuvo priežasties sprukti. Vairavo automobilį "Audi A4", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

M. M. padarytus administracinius nusižengimus patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), vyriausiojo patrulio R. V. tarnybinis pranešimas (b.l. 5), įvykio registracijos kortelė iš policijos duomenų bazės, iš kurios matyti, kad 2016-09-28 07.19 val. užfiksuotas eismo įvykis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešė B. G. (b. l. 6), eismo įvykio schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7-8), nukentėjusiojo B. G. rašytiniai paaiškinimai (b.l. 9-10), VĮ Regitra duomenų bazės išrašas, kad automobilis "Audi A4", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. M. (b.l. 15), M. M. asmens duomenys ir jo rašytinis paaiškinimas (b.l. 16-17), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje su fotolentele, iš kurių nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio "Toyota Corolla" galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu "Audi A4" (b.l. 18-19), M. M. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 20), draudimo bendrovių AB "Lietuvos draudimas" ir ADB "Gjensidige" raštai, kad į šias bendroves dėl žalos atlyginimo nebuvo kreiptasi (b.l. 29, 31), kita bylos medžiaga, taip pat nukentėjusiojo B. G., liudytojos D. B. ir paties M. M. paaiškinimai teisme.

Kvalifikuojant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 ir 4 punktais,4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, M. M. veika, kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuotina į ANK 417 straipsnio 8 dalį, o veika, kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina į ANK 426 straipsnio 1 dalį, numatančius švelnesnę administracinę atsakomybę už padarytas veikas, ir teisena vykdytina pagal ANK.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal Kelių eismo taisyklių 114 punktą važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, o pagal 220 punktą jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai turi kviesti policiją į eismo įvykio vietą.

Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, kai vairuotojas suvokia ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, tai yra veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-26 nutartis Nr. 2AT-7-3-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, N63-2972/2010). Sprendžiant, ar pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, t. y., kad asmuo suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės už savo veiksmus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, būtina įvertinti automobiliams (kitiems kliudytiems objektams) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio ir kitas aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. M. teigia, jog nepajuto, kad apgadino kitą automobilį ir nesijaučia kaltas, tačiau tiek jis pats, tiek nukentėjusysis B. G. nurodė, kad jie abu bendravo po įvykio, B. G. pasakė M. M., kad jis kliudė jo automobilį, tačiau M. M. nesiteikė išlipti iš vairuojamo automobilio ir išsiaiškinti situaciją, jei reikalinga - užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kaip numato Kelių eismo taisyklių 220 punktas, o nesutarus dėl įvykio aplinkybių iškviesti policiją. M. M., žinodamas, kad priėjęs asmuo kaltina jį įvažiavus į kitą automobilį, t. y. padarius eismo įvykį, neišsiaiškino situacijos ir abejingai išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Teismas kritiškai vertina M. M. teiginius, kad jis nepajuto atsitrenkimo, kad negirdėjo kito automobilio signalizacijos, kai ji buvo girdima net biure, kuriame buvo B. G., kad nesuprato, ką priėjęs asmuo jam lietuviškai sako, nors pats nurodė, kad jam sakė, jog jis prisilietė prie kito automobilio. Netgi tuo atveju, jeigu M. M. nepajuto, kad manevruodamas kliudė kitą automobilį, apie tai jis buvo informuotas iš karto po atsitrenkimo ir turėjo suvokti, jog galėjo sukelti eismo įvykį, tačiau pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus pasišalino iš įvykio, su kuriuo susijęs, vietos. M. M. parodymai yra prieštaringi, prieštarauja ne tik jo paties paaiškinimams, bet ir kitiems bylos duomenims, todėl teismas jo parodymus vertina, kaip siekį išvengti atsakomybės. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad M. M. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straispnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir pagrįstai yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pasekmes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į M. M. asmenybę (dirba, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi), todėl teismas sprendžia, kad pažeidėjui skirtinos didesnės nei minimalios nusižengimų sankcijose numatytos baudos be specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ANK 426 str. 7 d.).

Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutarė:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolika eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. M. paskirti galutinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 16064109883. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).