Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 25 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 18 parų arešto, arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai 18 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Č. paskirta 10 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – 5 mėnesiai 18 dienų, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. Č. priteista 595 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-594/2022).

5. Nuteistasis E. Č. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei E. Č.nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo. Tačiau nuteistasis E. Č. ginčija nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės. Nuteistasis nurodo, kad jam nėra aišku, kokią dalį atliktos bausmės pirmosios instancijos teismas įskaitė pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir kokia galutinė bausmė jam paskirta skundžiamu nuosprendžiu, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šio apeliaciniame skunde keliamo klausimo.

6. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Taigi, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes.

7. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, įvertinant kiekvienos šios aplinkybės (jeigu būtų nustatyta) reikšmę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelnina ar pagriežtina tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. Č., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino, padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat įvertinta, jog E. Č. anksčiau teistas 6 kartus už nusikaltimus nuosavybei, buvo baustas administracine tvarka, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido priimti pagrįstą išvadą, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, paskyrė nuteistajam BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, ir BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis gailėjosi nusikaltęs, stengiasi pasitaisyti, nebevartoja narkotinių medžiagų, nustatė mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

9. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam E. Č. buvo paskirta teisinga, bausmės paskirtį atitinkanti, bausmė, kuri yra proporcinga jo asmenybei ir padarytiems nusikaltimams, tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Teismas tinkamai nustatė pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. E. Č. pritaikytas baudžiamasis poveikis yra adekvatus jo įvykdytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka keliamus prevencinius bausmės tikslus, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaito bausmę, E. Č. visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas netikslumas dėl visiško ar dalinio atliktos bausmės įskaitymo į paskirtos bausmės laiką, kuris taisytinas, kadangi teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai, be to, teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti galimybių skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas.

11. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. Č. paskyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo ir 25 parų arešto bausmes, kurias tarpusavyje subendrino ir sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 10 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmę. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu pripažintas nusikalstamas veikas E. Č. padarė iki Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė, nors to ir nenurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą taisyklę, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą ir šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies taisykle ir skundžiamu paskirtą subendrintą bei vienu trečdaliu sumažintą 10 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmę pagrįstai subendrino su Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi – 5 mėnesiais 18 dienų, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad E. Č. 2023 m. kovo 28 d. sulaikytas bausmės, pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį atlikimui, kas reiškia, kad skundžiamo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio priėmimo dienai, E. Č. buvo tik iš dalies atlikęs bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį. Tokiu atveju į paskirtos galutinės 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina bausmė, E. Č. iš dalies, o ne visiškai atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendis tikslinamas nurodant, kokia apimtimi į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitoma bausmė atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

12. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

13. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

14. Nuteistasis E. Č. skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį. Nustatyta, kad BK pakeitimai, įsigalioję nuo 2023 m. birželio 1 d., nėra susiję su nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, o BK 182 straipsnio pakeitimas nagrinėjamu atveju nuteistojo teisinės padėties nekeičia. Kadangi naujoji baudžiamojo įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d., nekeičia nuteistojo E. Č. teisinės padėties, nėra pagrindo spręsti dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, bausmės švelninimo ar kitokiu būdu nuteistojo teisinės padėties palengvinimo. Tačiau dėl ankstesnių nuosprendžių peržiūrėjimo pagal naujos redakcijos Baudžiamąjį kodeksą sprendžia teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus (BPK 362¹ straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, E. Č. iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.