Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-476/2015, iškeltoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „AAJ Group“ ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui UAB „Tomeva“ dėl galvijų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl galvijų išlaikymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė „AAJ Group“, UAB, prašė įpareigoti atsakovą A. D. grąžinti jai nuosavybės teise priklausančius aštuonis galvijus, už vieną atsakovo parduotą galviją priteisti 595,17 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Tomeva“ galvijų karantinavimo sutartį, pagal kurią galvijai buvo perduoti trečiajam asmeniui, pas kurį buvo laikomi ir vakcinuojami. 2014 m. rudenį sužinojo, kad galvijai be teisėto pagrindo laikomi atsakovo ūkyje. Atsakovas buvo paragintas grąžinti galvijus geruoju, tačiau to nepadarė.

Atsakovas A. D. prašė priteisti iš ieškovės 11782,14 Eur patirtų išlaidų, susijusių su galvijų gydymu, šėrimu ir priežiūra.

Atsakovas teigė, kad galvijus jis nusipirko iš ieškovės atstovo V. P. už 12500 Lt (3620 Eur), pastarasis galvijų perdavimo metu sąskaitos neišrašė, pažadėjęs tai padaryti vėliau. Tvirtino, kad galvijus prižiūrėjo ir gydė, kadangi galvijai buvo ligoti, sulysę. Sutinka ieškovei grąžinti galvijus, ieškovei atlyginus minėtas išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovo priešieškinį atmetė.

Įpareigojo atsakovą A. D. grąžinti ieškovei UAB „AAJ Group“ nuosavybės teise priklausančius galvijus: Lietuvos juodmargių veislės karvę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos juodmargių veislės karvę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos juodmargių veislės karvę Nr. (duomenys neskelbtini), Holšteinų veislės karvę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos žaliųjų veislės telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos žaliųjų veislės karvę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos juodmargių veislės karvę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos juodmargių veislės telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos juodmargių veislės karvę Nr. (duomenys neskelbtini). Už parduotą Lietuvos juodmargių veislės telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovo 595,17 Eur piniginę kompensaciją. Priteisė ieškovei iš atsakovo 208,24 Eur žyminį mokestį ir 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Nustatė, kad ieškovei priklausantys galvijai buvo laikomi UAB „Tomeva“ patalpose karantino sąlygomis, o V. P. buvo šios įmonės vadovas. V. P. galvijus sandorio su atsakovu sudarymo metu valdė ne savininko teisėmis ir ieškovės leidimo parduoti galvijus jis neturėjo. Pažymėjo, kad rašytinės formos galvijų pirkimo-pardavimo sutarties sudaryta nebuvo. Sprendė, kad atsakovas netapo teisėtu galvijų savininku ir jis neprašė pateikti dokumentų, patvirtinančių V. P. teisę veikti ieškovės vardu. Teismo vertinimu, atsakovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo turėtas išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) A. D. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, o jo priešieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas įpareigojo grąžinti ieškovei galviją Nr. (duomenys neskelbtini) ir už tą patį galviją priteisė ieškovei piniginę kompensaciją.

Atsakovas yra sąžiningas galvijų įgijėjas.

Atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius galvijų laikymo išlaidas.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė „AAJ Group“, UAB, prašo apeliacinį skundą atmesti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą.

Trečiojo asmens vadovas neturėjo ieškovės leidimo parduoti galvijus.

Atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo reikalavimų pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (atsakovo) A. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl vindikacijos galimumo

Kolegija pažymi, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei, kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Pagrindas vindikaciniam ieškiniui reikšti yra juridiniai faktai, kuriuos savininkas sieja su reikalavimu atsakovui: turto praradimo aplinkybės; sąlygos, kaip turtas pateko faktiniam valdytojui; kad valdytojo su savininku nesieja prievolė; kad turtas išlikęs natūra. Išreikalauti daiktą iš trečiojo asmens galima konstatavus jo nesąžiningą daikto valdymą, ir tais atvejais, kai šis asmuo neturėjo jokio teisinio pagrindo daiktu disponuoti. Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė yra galvijų, perduotų trečiajam asmeniui savininkė; trečiojo asmens vadovas nebuvo įgaliotas ieškovės parduoti jos galvijus; aštuonis galvijus valdo atsakovas; ieškovės ir atsakovo nesieja jokie prievoliniai santykiai dėl ginčo galvijų ir ieškovė nepardavė galvijų atsakovui. Esant šių sąlygų visetui, vindikacija šiuo atveju yra galima.

Dėl pardavėjo pareigos patvirtinti daikto nuosavybės teisę

Iš CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties sąvokos galima spręsti, kad vienas iš esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti daikto, kuris yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuojamas CK 6.321 straipsnyje, pagal kurį pardavėjas turi patvirtinti kad jis turi nuosavybės teisę į daiktą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Tomeva“ vadovas V. P. galvijų pirkimo-pardavimo sandorio su apeliantu sudarymo metu valdė ne savininko teisėmis ir ieškovė nedavė trečiajam asmeniui leidimo parduoti jos galvijus, ir tai patvirtino pats trečiojo asmens vadovas teismo posėdžio metu. Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovo elgesys sandorio sudarymo metu neatitiko bonus pater familias standarto (apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio), todėl pats atsakovas nagrinėjamu atveju turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų

Minėta, kad atsakovas galvijus laiko be jokio teisinio pagrindo, šalių nesiejo jokie prievoliniai santykiai, todėl ieškovė neturi pareigos atlyginti atsakovui neva jo patirtus galvijų laikymo nuostolius. Be to, apeliantas nepateikė teismui duomenų, kokias pajamas jis gavo parduodamas neteisėtai laikomų galvijų pieną, todėl jo teiginiai dėl nuostolių atsiradimo yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

Dėl rašymo apsirikimo

Pačiam atsakovui nurodžius, kad 2014 m. vieną ieškovei priklausantį galviją (Nr. (duomenys neskelbtini)) jis pardavė už 2055 Lt (595,17 Eur), teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo minėto dydžio piniginę kompensaciją. Tačiau teismas nepagrįstai papildomai vindikavo šį galviją, todėl teismo padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas ir šis teismo įpareigojimas pašalintinas iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai įvertinant jų esmę šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybes, kad ieškovės patirtos 363 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija rekomendacijų (8.11 punktas), sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo rezoliucinės dalies įpareigojimą atsakovui A. D. grąžinti ieškovei „AAJ Group“, UAB, Lietuvos juodmargių veislės telyčaitę Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei „AAJ Group“, UAB, (į. k. 302663196) iš atsakovo A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 363 Eur advokato pagalbos išlaidas.