- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-28
- Bylos Nr.
- N1-210-1037/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14392-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.14.1.2.6Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto ar jo dalies vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 5 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir laiku, laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 13 d. 20 val. iki 2024 m. balandžio 15 d. 16 val., iš nerakinamo pirties pasato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą, Š. S. priklausantį turtą - paspirtuką Xiaomi Mi 1S, kurio vertė 280 eurų, taip nukentėjusiajam Š. S. padarydamas turtinę 280 eurų žalą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.
Taip pat jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir laiku, t. y. apie 2024 m. balandžio 27 d., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, išimdamas medinio lango rėmą, įsibrovė į A. R. priklausančią patalpą adresu (duomenys neskelbtini) ir pagrobė A. R. priklausantį turtą: benzininę žoliapjovę (trimerį), kurios vertė 150 eurų ir senovinį mopedą "Karpaty-2", kurio vertė 170 eurų t. y. pagrobė A. R. priklausančio turto už 320 eurų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu ir laiku, laikotarpyje nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. liepos 20 d., išimdamas medinio lango rėmą su stiklu, įsibrovė į A. R. priklausančią patalpą adresu (duomenys neskelbtini) ir pagrobė pinigus įvairiomis monetomis, sumoje 20 eurų, t. y. pagrobė A. R. priklausantį turtą už 20 eurų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis M. M. nurodė, kad pirmą nusikalstamą veiką padarė, nes buvo pinigų stygius ir pavogė paspirtuką, rūsys buvo atrakintas, nieko namie nebuvo. Tuo metu gyveno pas laikinus globėjus. Pardavė paspirtuką per pažįstamą kažkokiam žmogui už 70 eurų. Policija paspirtuko neberado, o turtinę žalą jis atlygino. Dėl vagysčių (duomenys neskelbtini) gatvėje nurodė, kad rado namelį. Atrodė kaip apleistas gyvenamasis namas. Per langą įėjo iškeldami rėmą, nėjo per duris, nes kiemo priekyje buvo šuo. Ieškojo kažko vertingo ir rado motociklą, kurį pardavė ir trimerį, kurį pardavė žmogui per Facebook‘ą, motociklą pardavė už 100 eurų, trimerį- už 50 eurų. Ėjo ne vienas, bet to žmogaus nenurodys, nes jis nelabai žinojo, kad eina vogti. Jis jam sakė, kad jam padėtų, nes reikia pažįstamui. Langą jis buvo anksčiau išėmęs. Pirmą kartą kai atėjo išėmęs langą paėmė 20 eurų ir po to grįžo su draugu. Laiko jis nepamena. Išėmė langą vienas pats, tada paėmė centus, išvartė daiktus ieškodamas kažko vertingo. Nieko nerado, bet užmatė tą motociklą, gal po poros savaičių grįžo su pažįstamu, tada jau paėmė tą motociklą su trimeriu, nuvarė į miškus ir per porą dienų pardavė. Iš karto trimerio ir motociklo neėmė, nes tuo metu ieškojo kažko greitesnio parduoti, kad nereikėtų vargti. Kai pamatė trimerį su motociklu, tuo metu nepagalvojo, kad grįš jų paimti, bet grįždamas galvojo, kad matė tuos daiktus ir kad yra galimybė juos parduoti. Jis paėmė 20 eurų, pypkę, tabako ir po poros savaičių grįžo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam inkriminuojamos veikos be paties kaltinamojo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 27–42, 169-175).
Nukentėjusysis Š. S. parodė, kad 2024 m. Balandžio 15 d. apie 16 val. grįžęs iš darbo, namuose adresu (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte pamatė praviras nerakinamas pirties duris ir pirtyje neberado elektrinio paspirtuko Xiaomi Mi 1S, kurio vertė 280 eurų,. Paspirtukas galėjo būti pavogtas laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 13 d. 20 val. iki 2024 m. balandžio 15 d. 16 val. Įtaria, kad paspirtuką galėjo pavogti jo globotinis M. M., gim. (duomenys neskelbtini) kartu su broliu L. M. Papildomai apklaustas Š. S. parodė, kad dėl pavogto paspirtuko turtinė žala yra visiškai atlyginta, šiame ikiteisminiame tyrime niekam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako (t. 1, b. l. 45-46, 65–67).
Nukentėjusiojo Š. S. įtarimus, kad paspirtuką pavogė M. patvirtino liudytojas T. M., nes jam buvo pasiūlytas pirkti paspirtukas, kurį jis iš M. už 50 Eur nusipirko. M. jam nurodė, kad tai jo paspirtukas, o dokumentus ir dėžę yra seniai išmetęs (1 t., b. l. 99-102).
Aplinkybė, kad paspirtukas buvo parduotas T. M. patvirtino ir liudytojas L. M. Liudytojas nurodė, kad tiksliai nepamena kada, bet tai buvo šių metų pavasaris, gal balandžio mėnuo, su M. susitarė susitikti. M. pasakė, kad nori parduoti savo elektrinį paspirtuką. Jo neklausinėjo ar tikrai tai jo paspirtukas, nes galvojo, kad globėjai jam nupirko. Yra ne vieną kartą matęs, kaip M. su tuo paspirtuku važinėjasi. Tada pasiūlė paspirtuką dėdei T. M. T. padavė paspirtuką, o T. M. padavė 50 eurų. M. jam pinigų nedavė (2 t. b. l. 196–198).
Aplinkybė, kad buvo įvykdyta vagystė adresu (duomenys neskelbtini) patvirtina liudytojas V. N. Liudytojas parodė, kad jis matė, jog kaimynui A. R. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), langai praviri. Priėjęs prie minėto buto, pamatė, kad išimtas medinis lango rėmas, kuris buvo prie namo sienos pastatytas. Atvykus A. su savo vaikais apsižiūrėti buto, jis kartu su jais nuėjo į tą butą ir pamatė išvartytus įvairius daiktus, pradarytas spintelių dureles, taip pat stalčiai buvo atitraukti (2 t. b. l. 13-16).
Faktą, kad buvo įsibrauta į namą esantį (duomenys neskelbtini) ir pavogti jam priklausantys daiktai ir 20 Eur patvirtino pats nukentėjusysis A. R. (1 t., b. l. 184–187, 190-192).
Aplinkybę, kad daiktus pavogė kaltinamasis patvirtina liudytojas A. J., kuris iš kaltinamojo nusipirkto mopedą. Kaip nurodė liudytojas, 2024 m. gegužės 22 d. socialiniame tinkle "Facebook" rado skelbimą, kad parduodamas mopedas "Karpaty-2". Skelbime buvo įdėta jo nuotrauka, mopedas buvo vyšninės spalvos. Jis parašė žinutę pardavėjui, kuris buvo užsivadinęs "messenger" programėlėje "(duomenys neskelbtini)". Kiek pamena, žinutėmis suderino kainą už mopedą 100 eurų ir jis tą pačią dieną pervedė M. M. avansą 30 eurų į jo pateiktą sąskaitą. Mopedą sutarė, kad pasiims Telšiuose. Pardavėjas nurodė adresą, dabar jo tiksliai nepamena, tačiau buvo garažų masyvai. Kadangi jam tiko kaina, neapžiūrinėjęs paėmė mopedą, sumokėjo grynais 70 eurų pardavėjui. Mopedo nebeturi, kadangi jį išardė ir pardavė per skelbimus dalimis. Kad mopedas vogtas nežinojo. (, 2 t., b. l. 116-117).
Aplinkybė, kad kaltinamasis įsibrovė į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) kaltinamasis patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad rankų pėdsakai yra tinkami indentifikavimui ir sutampa su M. M. (2 t., b. l. 153-159).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. M. pavogė jam nepriklausančius daiktus ir pinigus. Kaltinamasis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti, suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti. Įvertinus tai, kad pavogto turto vertė dėl paspirtuko neviršija 10 MGL dydžio sumos, todėl ši jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, o nusikalstamos veikos, kurios padarytos įsibrovus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu už nusikalstamas veikas turi paskirti jam bausmę. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis neteistas ir teisiamas pirmą kartą, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, todėl jam už nusikalstamų veikų padarymą skirtina viena iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimas.
Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo veiksmuose padarant nusikalstamą veiką nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių nenustatyta. Vis dėlto nustatant bausmės dydį lemiamą reikšmę, teismo vertinimu, turi nusikalstamos veikos sunkumas, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pavogdamas paspirtuką padarė baudžiamąjį nusižengimą, jam skirtina minimali dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmė (BK 90 straipsnio 5 dalis). Tesimas įvertinęs tai, kad įsibraunant į butą (duomenys neskelbtini) padarė apysunkias nusikalstamas veikas, todėl teismas už kiekvieną iš jų skiria artimą vidurkiui bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Ši bausmė jam skirtina be intensyvios priežiūros įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat jis įpareigotinas nuo bausmės vykdymo pradžios per dvi savaites pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas)
BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Įvertinus tai, kad padarytos skirtingos nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą, t. y. paspirtuko vagystė bei įsibrovimas į butą (duomenys neskelbtini) priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims šios bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o bausmės skirtos už įsibrovimą į butą (duomenys neskelbtini) bendrintinos visiško sudėjimo būdu ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė (BK 63 straipsnio 3 dalis). Teismas parinkdamas tokį bausmių bendrinimo būdą konstatuoja, kad kaltinamasis padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, už kurių padarymą kaltinamasis privalo visiškai atsakyti.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime praleistą laiką nuo 2025 m. spalio 29 d. vieną suėmime praleistą dieną prilyginant trims laisvės atėmimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Taip pat šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė ir nukentėjusysis A. R., kuris prašė priteisti iš kaltinamojo 540 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nenurodė, konkrečiai ir aiškiai kokia žala jam padaryta, tačiau kaip matyti iš 2024 m. spalio 29 d. jo apklausos, jis nurodė, kad benzininės žoliapjovės (trimerio) vertė yra 150 eurų, o mopedo 170 Eur. Su šia pavogtų daiktų verte kaltinamasis sutiko, todėl ši 320 Eur suma ir 20 Eur, kuriuos pavogė kaltinamasis iš nukentėjusiojo priteistini nukentėjusiajam. Kita ieškinio dalis dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip neįrodyta. Be to, nukentėjusysis pareiškė reikalavimą atlyginti jam ir 3000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad sunkiai sirgo ir labai stipriai išgyveno dėl įvykdytos vagystės, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, jis nepateikė. Nepaisant to, kad nukentėjusysis nurodė, kad gulėjo ligoninėje, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent jo sveikatos problemos buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veiksmais. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis sutiko su 800 Eur neturtinės žalos dydžiu. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo prašomą priteisti neturtinę žalą reikalavimas dėl jos tenkintinas tik ta dalimi, kurią pripažįsta kaltinamasis. Esant nurodytoms aplinkybėms iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 1 140 Eur žalos atlyginimas.
Pagal BPK 94 straipsnį priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, teismas turi išspręsti klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Dėl to 5 vnt. daktiloskopinės kortelės, kurios perduotos saugojimui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos.
Įvertinus tai, kad suėmimas buvo taikomas kaltinamajam tam, kad būtų užtikrintas jo dalyvavimas teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl išnagrinėjus bylą kardomoji priemonė taikyta Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
M. M. pripažinti kaltu padarius 2024 m. balandžio 27 d nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
M. M. pripažinti kaltu padarius nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. liepos 20 d. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir visiško sudėjimo būdais ir paskirti M. M. galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), taip pat jis įpareigotinas nuo bausmės vykdymo pradžios per dvi savaites pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės.
Į bausmės laiką įskaityti suėmime praleistą laiką nuo 2025 m. spalio 29 d. vieną suėmime praleistą dieną prilyginant trims laisvės atėmimo dienoms.
Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. M. 1 140 Eur žalos atlyginimą.
Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.
Perduotas saugojimui 5 vnt. daktiloskopinės kortelės nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.