Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-189/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-05-08
Bylos Nr.: 1A-189/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-61-1-00722-2011-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Regina Gaudutienė, Linas Šiukšta (pran.)
Nuteistasis: I. B.

Kategorijos

1.2.14.7.2Kvalifikuotas turto iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-189/2014Proceso Nr. 1-61-1-00722-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.7.2.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Albino Bielskio, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,gynėjui Česlovui Petroniui,nuteistajai I. B.,civilinio ieškovo atstovui A. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

I. B. nuteista pagal BK 184 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d., 2 p., 3 d. 3 p., laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Nuteistoji I. B. įpareigota be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Iš nuteistosios I. B. priteista 67 486 Lt žalos atlyginimo uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Šią nusikalstamą veiką ji padarė tokiomis aplinkybėmis.

I. B., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, adresu (duomenys neskelbtini)Jonavoje, būdama pagal 2011 m. gegužės 09d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį materialiai atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai perduotas materialines vertybes - pinigines lėšas, 2011 m. liepos 8 d., laikotarpiu nuo 10.42 val. iki 12 val. 18 min., leido T. J. dalyvauti „(duomenys neskelbtini)“ lošime, parduodama jam lažybų korteles jo statomoms lošime pinigų sumoms, įmušdama šias pinigų sumas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkto kasą, nors pinigų iš T. J. negavo, o būtent:

2011 m. liepos 8 d. 10.42 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)‘ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5.00, statoma suma- 1.00Lt, galimas laimėjimas- 5.00 Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.43 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)‘ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5.00, statoma suma- 1.75Lt, galimas laimėjimas- 8,75Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.46 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)‘ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5.00, statoma suma- 2.00Lt, galimas laimėjimas- 10.00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.47 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)‘ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 11.00, statoma suma- 1.00Lt, galimas laimėjimas- 11.00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.48 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)‘ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 11.00, statoma suma- 1.00Lt, galimas laimėjimas- 11.00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.49 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 100.00Lt, galimas laimėjimas- 250.00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.51 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- 462733, bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 200.00Lt, galimas laimėjimas- 500.00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.51 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- 462733, bendras koeficientas- 5,00, statoma suma- 3.00Lt, galimas laimėjimas- 15.00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.52 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- 462733, bendras koeficientas- 5,00, statoma suma- 3.00Lt, galimas laimėjimas- 15.00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.53 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- 462733, bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1,9Lt, galimas laimėjimas- 4,75Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.53 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- 462733, bendras koeficientas- 1200,00, statoma suma- 1Lt, galimas laimėjimas- 1200Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.57 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 300Lt, galimas laimėjimas- 750Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.58 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 2,75Lt, galimas laimėjimas- 6,88Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.58 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00, statoma suma- 4,00Lt, galimas laimėjimas- 20,00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 10.59 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 1200, 00, statoma suma- 1,00Lt, galimas laimėjimas- 1200,00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.01 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00, statoma suma- 1,00Lt, galimas laimėjimas- 5,00Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.02 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 500,00Lt, galimas laimėjimas- 1250Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.03 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 1200, statoma suma- 1,00Lt, galimas laimėjimas- 1200Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.06 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1000Lt, galimas laimėjimas- 2500Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.06 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00, statoma suma- 1,00Lt, galimas laimėjimas- 5,00Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.07 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 1200, statoma suma- 1Lt, galimas laimėjimas- 1200Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.11 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00, statoma suma- 3Lt, galimas laimėjimas- 15,00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.11 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 750,00Lt, galimas laimėjimas- 1875,00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.12 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 750,00Lt, galimas laimėjimas- 1875,00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.18 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1250,00Lt, galimas laimėjimas- 3125,00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.19 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00, statoma suma- 4,00Lt, galimas laimėjimas- 20,00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.23 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1250,00Lt, galimas laimėjimas- 3125Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.24 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1250,00Lt, galimas laimėjimas- 3125Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.26 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1250,00Lt, galimas laimėjimas- 3125Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.27 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1250,00Lt, galimas laimėjimas- 3125Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.28 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1250,00Lt, galimas laimėjimas- 3125Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.31 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1350,00Lt, galimas laimėjimas- 3375Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.32 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1350,00Lt, galimas laimėjimas- 3375Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.33 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1350,00Lt, galimas laimėjimas- 3375Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.34 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50, statoma suma- 1350,00Lt, galimas laimėjimas- 3375Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.36 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 11,00, statoma suma- 1,30Lt, galimas laimėjimas- 14,30Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.37 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 11,00, statoma suma- 1,30Lt, galimas laimėjimas- 14,30Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.37 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,50 statoma suma- 1350,00Lt, galimas laimėjimas- 3375Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.38 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 500,00Lt, galimas laimėjimas- 2500Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.39 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,5 statoma suma- 1350,00Lt, galimas laimėjimas- 3375Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.41 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,5 statoma suma- 1250Lt, galimas laimėjimas- 3125Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.42 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 2,5 statoma suma- 1250Lt, galimas laimėjimas- 3125Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.42 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 500Lt, galimas laimėjimas- 2500Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.43 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 500Lt, galimas laimėjimas- 2500Lt, lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.43 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 500Lt, galimas laimėjimas- 2500Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.44 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 500Lt, galimas laimėjimas- 2500Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.47 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 650Lt, galimas laimėjimas- 3250Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.48 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 650Lt, galimas laimėjimas- 3250Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.49 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 650Lt, galimas laimėjimas- 3250Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.53 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 600Lt, galimas laimėjimas- 3000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.54 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 600Lt, galimas laimėjimas- 3000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.57 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 650Lt, galimas laimėjimas- 3250Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 11.58 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 2000Lt, galimas laimėjimas- 10 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.01 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 1.00Lt, galimas laimėjimas- 5,00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.02 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 1000.00Lt, galimas laimėjimas- 5000,00Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.03val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 2000Lt, galimas laimėjimas- 10 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.03val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 1000Lt, galimas laimėjimas- 5 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.04val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 1000Lt, galimas laimėjimas- 5 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.06val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 2000Lt, galimas laimėjimas- 10 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.07val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 2000Lt, galimas laimėjimas- 10 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.07 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 2000Lt, galimas laimėjimas- 10 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.11 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 3000Lt, galimas laimėjimas- 15 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.12 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 3000Lt, galimas laimėjimas- 15 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.13 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 3000Lt, galimas laimėjimas- 15 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.14 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 3000Lt, galimas laimėjimas- 15 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.16 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 4000Lt, galimas laimėjimas- 20 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d., 12.17 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 4000Lt, galimas laimėjimas- 20 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini);

2011 m. liepos 8 d. 12.18 val., pardavė loterijos „(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelę, kurios tiražas- (duomenys neskelbtini), bendras koeficientas- 5,00 statoma suma- 4000Lt, galimas laimėjimas- 20 000Lt., lažybų kortelės brūkšninis kodas- (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu I. B. iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 67 486,02 Lt.

Nuteistoji I. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ne baudžiamuoju įstatymu, o Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10/2010, kurios faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų šioje byloje. Nuteistoji nurodo, kad teismas jos veikos atitikimo BK 184 str. 2 d. sudėčiai nepatikrino. Nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., nebuvimo I. B. veiksmuose. BK 184 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t.y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 9 punkte išaiškino, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto išvaistymas - tyčinis nusikaltimas. Turto iššvaistymo subjektyviosios pusės požymiui - kaltei būdinga tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, tiek netiesioginė, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 184 str. 2 d., būtina nustatyti fakultatyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį — nusikalstamos veiklos dalyką, kuris įvardijamas kaip didelės vertės svetimas turtas ar turtinė teisė. Šiam klausimui ikiteisminis tyrimas iš viso jokio dėmesio neskyrė, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokio turto neteko darbdavys, koks netekto turto turinys (kokio turto netekta) ir koks atlygintinos žalos (nuostolių) dydis pinigine išraiška, nes tik turint šiuos duomenis galimas tinkamas veikos kvalifikavimas. Svetimo turto pasisavinimo ar iššvaistymo sudėtis yra materialioji, todėl kaltininko veikai yra būtina materialinės žalos atsiradimo sąlyga. Tik nustačius, kad iššvaistyta svetimo turto daugiau kaip už 250 MGL (BK 190 str. 1 d.), kas sudarytų daugiau kaip 32500 Lt (250 x 130), tokią veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 184 str. 2 d.

BK 184 str., numatančio atsakomybę už turto iššvaistymą, dispozicijoje nurodyta, kad šios nusikalstamos veikos dalykas yra svetimas turtas arba svetima turtinė teisė.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei turto, nei turtinės teisės, kaip nusikalstamos veikos dalyko, apibrėžimo, todėl apie šių sąvokų turinį kiekvienu konkrečiu atveju galima spręsti vadovaujantis metodine medžiaga, teismų praktika, teisės doktrina ir kitais įstatymais, pirmiausia Civilinio kodekso normomis. Tokia išvada darytina vadovaujantis aksioma, kad valstybės teisės sistema yra vientisa. Kadangi turto iššvaistymas pirmiausia pažeidžia fizinio ar juridinio asmens - turto savininko nuosavybės teises, šios nusikalstamos veikos dalyku gali būti daiktai ir kitas turtas taip, kaip jis apibūdintas CK 4.38 ir kituose straipsniuose. Turto iššvaistymo dalyku gali būti tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji daiktai. Tam, kad būtų galima konstatuoti turto iššvaistymo faktą, būtina, pirmiausia, kad daiktas (plačiąja prasme) priklausytų savininkui nuosavybės teise ir, jeigu savininkas yra juridinis asmuo, daiktas turi būti apskaitytas įmonės balanse kaip ilgalaikis ar trumpalaikis turtas, ar kitaip teisėtai tuo turtu, kaip savininkas, civilinis ieškovas galėtų disponuoti (pvz., nustatyta tvarka ką tik į kasą įneštomis piniginėmis lėšomis), ir antra, šis turtas turi būti neteisėtai ir neatlyginamai paimamas iš savininko. Taip pat atkreiptinas dėmesys į CK 4.37 straipsnyje pateiktą nuosavybės apibrėžimą, kuris nustato, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, Jei asmuo negali turto valdyti, juo naudotis ir disponuoti, arba toks reiškinys nelaikytinas civilinės apyvartos objektu, kartu ir turtu, reiškia, jis nėra to turto savininkas ir toks sąlyginai įvardijamas dalykas turtu negali sudaryti BK 184 str. 2 d. sudėties.

Nusikaltimų nuosavybei dalyku negali būti dokumentai, suteikiantys teisę personifikuotiems asmenims gauti tam tikrą turtą (čekiai, kvitai), intelektualinės veiklos rezultatai, taip pat bagažinių ir rūbinių žetonai ar kiti panašūs daiktai. Nukentėjusysis turto netenka ne šių dokumentų ar žetono pavogimo momentu, bet tada, kai kaltininkas, juos panaudojęs, gauna atitinkamą turtą. Tačiau nusikaltimo dalykas yra tokie vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, valiuta ir kiti istoriniu ar kultūriniu požiūriu vertingi dokumentai), kurie gali būti pagal jų nominalią vertę ar kitokią proporciją bet kokio nepersonifikuoto asmens iškeisti į pinigus, kitus daiktus, arba asmuo dėl jų vertės gali turėti kitokios naudos.

Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 32 str. nustato, kad už šio įstatymo pažeidimus taikoma atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka, t.y. pats įstatymas nustato, kad atsakomybė taikoma bendrais pagrindais.

Ikiteisminis tyrimas kaltino, o pirmosios instancijos teismas laikė nustatytu, kad kasos aparato atžymos, kad iš T. J. už jam parduotas (turėtų būti teigiama, kad „perduotas" lošimų korteles) lošimų korteles I. B. paėmė 67 486,02 Lt, nors realiai į kasą nurodyta suma neįplaukė, ir laikė, kad nuteistoji šią sumą iššvaistė, todėl jos veiką kvalifikavo pagal BK 184 str. 2 d.

Siekdamas nuosprendį padaryti solidesniu, pirmosios instancijos teismas pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 8, kurio 9 punkte išaiškinta, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau nuosprendyje nepaaiškino, kaip šis išaiškinimas taikytinas šioje byloje. Dar nuosprendyje nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr. 1A-10/2010, kurios ratio decidendi netapati su šia byla, todėl teigti jog tai yra precedentinė byla, kuria galima remtis, negalima.

Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas kaip šio klausimo sprendimas pateiktas Senato nutarime, klausimą išsprendė priešingai ir neteisingai. Ir dar daugiau, nuosprendyje nepaaiškinama, kodėl sprendžiant priešingai, negu nurodyta Senato nutarime, remiamasi juo ir tvirtinama, kad nuosprendis atitinka išaiškinimą, t.y. teismas pats sau prieštarauja.

Nurodyta pinigų suma niekada nebuvo darbdavio - civilinio ieškovo nuosavybė, todėl supaprastintai galima teigti, kad negalima iššvaistyti to, ko neturi. Ikiteisminis tyrimas teisingai nustatė, o pirmosios instancijos teismas šias faktines aplinkybes pripažino teisingomis ir įrodytomis, kad T. J. į kasą nesumokėjo iš turėtos sumokėti 67 486, 02 Lt sumos nė vieno cento, nes jokių pinigų jis neturėjo. Todėl 67 486, 02 Lt niekada nebuvo I. B. darbdavio turtu ir todėl tokios sumos, net jei būtų labai norėjusi, objektyviai nebūtų galėjusi iššvaistyti.

Kartu tai nėra darbdavio negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.), kadangi jai neatlikus neteisėtų veiksmų - neišdavus be apmokėjimo lošimo kortelių- darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)" 67 486, 02 Lt vis tiek nebūtų gavęs šių pinigų sumos savo nuosavybėn, kadangi, kaip minėta, T. J. ne tik tokios, bet jokios pinigų sumos neturėjo. Todėl teigimas, kad galima iššvaistyti darbdavio 62 486, 02 Lt, kurių darbdavys nėra gavęs, ir, savaime suprantama, negalintis jų valdyti, naudotis ir disponuoti, yra teisiškai nepagrįstas. Be to, tai nėra jo turtas, nes neegzistuojanti galimybė jokioje teisės šakoje ir teisės sistemoje turtu nepripažįstama.

Pagal savo prigimtį lošimo žetonai, lošimo kortelės nėra civilinės apyvartos objektai, todėl negali būti nusikalstamos veikos dalyku. Šio esminio klausimo visiškas nesupratimas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Lošimo kortelės nėra civilinės apyvartos objektas, todėl jos vertę sudaro ne galima išlošti piniginė suma, bet lošimo kortelės pagaminimo savikaina, kuri neturėtų viršyti, I. B., kaip neprofesionalės, supratimu 2-3 centų už vienetą. Tai ir yra bendrovei padaryti nuostoliai šiuo jos žaidimu. Pagal pirmosios instancijos teismą išeitų, kad per valandą atspausdinus kortelių už pvz., keletą milijardų litų, bendrovė taptų turtingesne šia suma. Tačiau tai neatitinka protingumo principo. I. B. padaryta žala darbdaviui siekia kelis, blogiausiu atveju, keliolika litų, todėl konstatuotina, kad nėra iššvaistymo fakto, o kartu ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., sudėties.

Dėl precedento nebuvimo ir negalėjimo remtis byla Nr. 1A-10/2010 priimant nuosprendį. Bylose visiškai skirtingos faktinės aplinkybės. Apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo ne tik pralošta didelė suma, bet pakankamai daug ir išlošta (atitinkamai 219270 Lt ir 149511 Lt), iki teismo nuteistoji atlygino žalą, todėl civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, o tai kartu leido teismui tam tikrą atsipalaidavimą aiškinant su žalos atlyginimu susijusių materialinių normų taikymą. Šioje byloje kelia abejonių išvada, teigianti, kad mokesčiai skaičiuojami ne nuo pajamų, bet nuo kasos aparato parodymų, o taip pat, kad klaidingai kasos aparato išmuštos pinigų sumos nebegalima pataisyti, ir taip toliau. Neišsamumas, teisinių argumentų nepakankamumas bei tai, kad teismų praktiką iš esmės formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apeliacinės instancijos teismo išnagrinėta minima byla, mažai tikėtina, kad kada nors taps precedentine. Tuo labiau, kad joje nepasisakyta netgi tokiais pamatiniais klausimais kaip, pvz.,, kas laikytina lažybų bendrovės turtu. Juk tik žinant, kas konkrečiu atveju yra bendrovės turtas, galima spręsti, buvo jo iššvaistymas ar ne.

Iš kitos pusės nepaaiškinama, kodėl pirmosios instancijos teismas, privalėdamas teisingumą vykdyti pagal įstatymą, o šiuo atveju faktinius santykius kvalifikuoti pagal BK 184 str. 2 d., konstatuojant, padaryta ar ne nusikalstama veika, tiesioginės pareigos neatlieka, o aiškiausioje situacijoje pradeda ieškoti precedento, o jo neradęs, nurodo bet kokią bylą, kuri niekada nebus precedentine, be to, nepaaiškina, kodėl šią bylą reikėtų suprasti kaip precedentinę. Ir dar daugiau, precedentas niekada nepakeičia įstatymo, jis skirtas kaip tik padėti tinkamai pritaikyti įstatymą, kai dėl tam tikrų priežasčių sunku įstatymą pritaikyti tinkamai.

Tokiu būdu, byloje susidarė situacija, jog įstatymas netaikytas, nes yra precedentas, o paaiškėjus, kad jokio precedento nėra, išėjo, jog nuosprendis priimtas netaikius įstatymo, nesant precedento, subjektyvių pasvarstymų pagrindu, todėl toks nuosprendis pažeidžia ne tik pamatinius baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso teisės principus, bet ir elementariausias žmogaus teises.

Dėl nenagrinėto civilinio ieškinio. Šiuo klausimu nuosprendyje pasisakyta tik tiek, kad „civilinis ieškinys, pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 67 486 Lt, yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai“. Jokių teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas taip nusprendė, skundžiamame nuosprendyje nepateikta.

Teisė gauti aiškų ir suprantamą teismo nuosprendį, suprantamą ne tik nuteistajam, bet ir bet kuriam kitam byloje nedalyvavusiam asmeniui, kildinama iš Konstitucijos (pvz., 2006-03-28 Konstitucinio teismo nutarimas). Skundžiamame nuosprendyje iš vieno sakinio suprasti, kodėl taip pirmosios instancijos teismas nusprendė, neįmanoma. Nekelia abejonių tik tai, kad civilinės atsakomybės klausimas išspręstas visiškai neteisingai, civilinis ieškinys, kaip neįrodytas, privalėjo būti atmestas.

Teismas teisingai nustatė, kad I. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, su ja sudaryta pilnos materialinės atsakomybės sutartis, todėl padarytos žalos (nuostolių) dydis nustatomas, pirmiausia, remiantis Darbo kodekso normomis.

Lietuvos Respublikos DK 257 str. 1 d. numato, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Tiesioginius nuostolius sudaro tik lošimo kortelių atspausdinimo išlaidos, kasos aparato amortizaciniai atskaitymai, sunaudota elektros energija, tačiau šie nuostoliai nebuvo įrodinėjami ir jų dydis nenustatytas. Teismas teisingai nustatė, kad nepadengtų pinigais išduotų lošimų kortelių sumos buvo išminusuotos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nuo šios sumos mokesčių darbdavys nemokėjo.

Darbo kodeksas nenustato, kas laikytina negautomis pajamomis, todėl vadovautis reikia Civiliniu kodeksu. Šio kodekso 6.249 str. 1 d. nustato, kad negautos pajamos yra tai, ką asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, šiuo atveju negautas pajamas sudarytų pinigų suma, kurią būtų gavęs darbdavys, jei apeliantė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, t.y., be apmokėjimo neperdavusi lošimo kortelių. Jokių negautų pajamų darbdavys, kartu ir civilinis ieškovas nebūtų gavęs dėl labai paprastos priežasties – tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teismas teisingai nustatė, kad T. J. jokių pinigų neturėjo. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar apeliantė padarė pažeidimą, ar nepadarė, civilinis ieškovas - jos darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ minimų 67 486 Lt nebūtų gavęs, nes jų objektyviai pas T. J. nebuvo.

Civiliniam ieškovui žala nepadaryta, nes teismas nenustatė, kad jo turtas būtų sumažėjęs 67 486 Lt suma. Klausimas spręstųsi kitaip, jei T. J. būtų turėjęs nurodytą pinigų sumą, o apeliantė jų dėl subjektyvių priežasčių būtų nepaėmusi, o išdavinėjusi jam lošimo korteles. Tokiu atveju ši suma, kaip darbdavio realiai negautos pajamos, tenkinant civilinį ieškinį, turėtų būti priteista iš apeliantės. Tačiau baudžiamoji atsakomybė negalima, kadangi negautų pajamų nepriėmimas nėra turto iššvaistymas, todėl nėra nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 2 d., dalykas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad I. B. yra civilinio ieškovo darbuotoja ir su ja darbdavys sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Tai reiškia, kad jai baudžiamoji atsakomybė kils tuo atveju, jei ji savo veiksmais padarytų nebeįmanomu padarytos žalos atlyginimą pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Pirmosios instancijos teismas ne tik kad neteisingai nustatė padarytos žalos dydį, bet visiškai netyrė klausimo, ar ji pajėgi padarytą žalą atlyginti, todėl tai atskiras pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Teismo posėdyje nuteistoji I. B. ir jos gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras ir civilio ieškovo atstovas nuteistosios apeliacinį skundą prašo atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisingai įvertino išnagrinėtų įrodymų visetą ir pagrįstai pripažino I. B. kalta. Kvalifikuojant nuteistosios nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai.

Kad I. B. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Nors nuteistoji apeliaciniame skunde su nuosprendžiu nesutinka ir prašo ją išteisinti, iš tikrųjų jos kaltę patvirtina ir jos pačios parodymai.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku I. B. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Jonavos m. lažybų punkte lažybų tarpininke. Tai patvirtina 2011 m. gegužės 9 d. su ja sudaryta darbo sutartis. Tą pačią dieną su I. B. buvo sudaryta ir sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės. Pagal ją I. B. įsipareigojo visiškai materialiai atsakyti už darbdavio jai perduotą materialinių vertybių apsaugą nuo jų priėmimo iki perdavimo darbdaviui arba kitam darbuotojui. Išnagrinėtais įrodymais, taip pat ir pačios nuteistosios parodymais nustatyta, kad 2011 m. liepos 8 d. I. B. dirbo nurodytame UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte, į šį punktą atvyko T. J., prieš kurį ikiteisminis tyrimas šioje byloje nutrauktas, kuris lažybų punkte dalyvavo ,,(duomenys neskelbtini)“ lošimuose. T. J. lošimų metu pinigų nemokėjo, tik nurodydavo statomas pinigų sumas, o I. B., negaudama iš T. J. pinigų, įmušdavo nurodomas pinigų sumas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkto kasą ir parduodavo T. J. ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų korteles, negaudama už jas statomųpinigų sumų. Lažybų kortelių pardavimas T. J., šiam nesumokant už tas korteles pinigų, buvo nutrauktas į lažybų punktą atvykus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkei Dž. P.ei. Iš lažybų punkte paimtos kasos juostos apžiūros protokolo matosi, kad 2011 m. liepos 8 d., laikotarpiu nuo 10.42 val. iki 12 val. 18 min., T. J. dalyvavo kaltinime nurodytuose lošimuose, I. B. į lažybų punkto kasą išmušė iš viso 67486,02 Lt, nors šių pinigų į kasą neįnešė, o visas kaltinime nurodytas lažybų korteles pardavė T. J. negavusi iš jo pinigų.

Išdėstytas aplinkybes pripažįsta ir pati nuteistoji I. B.. Pirmosios instancijos teisme ji kalta prisipažino iš dalies. Ji parodė, kad tą dieną tikrai dirbo lažybų punkte. Ji, kaip lažybų tarpininkė, turėdavo priimti iš lošimų dalyvių statymus, sumokėtas pinigų sumas įnešti į kasą ir parduoti klientams lažybų korteles. T. J., kaip punkto klientą, pažinojo iš matymo. Tą dieną lažybų punkte buvo ir daugiau žmonių. T. J. lapelyje parašė, už ką stato, o ji, nesitikėdama, kad jis nesumokės pinigų, jų dar negavusi, nurodytas sumas įmušė į kasą. T. J. pralošė, vėl lapelyje parašė, už ką ,,stato“, ji vėl įnešė pinigų sumas į kasą. Viskas vyko labai greitai, bet po kelių ,,statymų“ ji suvokė, kad T. J. jai nesumoka pinigų. Kai suvokė, kad T. J. pinigų nesumokės, telefonu pranešė apie tai vadybininkei ir laukė, kol ši atvyks į lažybų punktą. T. J. tikėjosi atsilošti, statė vis didesnes sumas, o ji, bijodama, kad jis nesusimokėjęs išeis ir ji negalės jo sulaikyti, toliau priiminėjo statymus, įmušdavo į kasą pinigų sumas, leido T. J. toliau lošti, nors šis už lažybų korteles pinigų ir toliau nemokėjo. Tada į lažybų punktą atvyko vadybininkė, T. J. padėjo sulaikyti punkte buvęs klientas, buvo iškviesta policija.

Iš bylos matosi, kad teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismas neapklausė liudytojų T. J. ir Dž. P.ės. Jiems neatvykstant į teismo posėdžius ir nepavykus nustatyti jų buvimo vietos, pirmosios instancijos teismas nutarė įrodymų tyrimą baigti šių liudytojų neapklausęs.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dar kartą buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus T. J. ir Dž. P.ę, tačiau tai vėl nepavyko. Teismo šaukimus įteikti šiems liudytojams nepavyko, teismas gavo policijos raštus, kuriuose nurodyta, kad T. J. deklaruotoje vietoje seniai nebegyvena ir jo buvimo vieta nežinoma, Dž. P.ė išvykusi į užsienį, jos kontaktiniai duomenys taip pat nežinomi. Kadangi galimybės apklausti liudytojus teisme buvo išnaudotos visos galimybės, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo perskaityti T. J. ir Dž. P.ės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

2012 m. sausio 6 d. apklaustas įtariamuoju (1 t., 42-43 b. l.), o 2012 m. liepos 8 d. apklaustas liudytoju (1 t., 52-53 b. l.) T. J. parodė, kad Jonavos lažybų punkte pradėjo lošti maždaug 2011 m. birželio mėn., lošdavo loterijoje ,,Ballotto“. Dažniausiai, kai jis lošdavo, lažybų punkte dirbdavo I. (B.). Ji klausdavo, kodėl jam sekasi laimėti ir kad nori lošti su juo kartu. Aiškino, kad yra paėmusi paskolą, turi finansinių problemų ir todėl nori išlošti pinigų. 2011 m. liepos 8 val., apie 10 val., jis vėl atvažiavo į lažybų punktą, lažybų tarpininke vėl buvo I. B.. Ji iš karto pasakė, kad pati loš kartu su juo. Padėjo ant stalo 400 ar 500 litų ir pasakė, kad ji už tuos pinigus atliktų tuos pačius statymus kaip ir pats. Jis pats turėjo apie 2500 Lt. Lošimas vyksta tokia tvarka: jis paima kortelę, įrašo joje statymo sumą, kortelę perduoda lažybų tarpininkei ir sumoka jai statymo sumą, o lažybų tarpininkė įneša pinigų sumą į kasą ir išduoda jam lažybų kvitą. Laimėjimo atveju jis paduoda lažybų bilietą, o lažybų tarpininkei sumoka jam išloštus pinigus. Pralaimėjimo atveju bilietą galima išmesti. 2011 m. liepos 8 d. jis visus savo turėtus pinigus pralošė, I. B. irgi statė kažkokias pinigų sumas, kaip lošti jai pasakydavo jis, bet ji irgi pralošė. Kai abu jau neturėjo pinigų, I. B. paklausė, kas dabar bus, o jis pasiūlė jai lošti į skolą. Tada jis jau jokių kortelių nepildė, sakydavo tik už kokį numeriuką statyti, tai darė pati I. B., o jis net nežinojo kokias ji statydavo pinigų sumas. Tačiau lošti jiems ir toliau nesisekė. Tai ji darė norėdama išlyginti kasoje susidariusį trūkumą. Tai tęsėsi maždaug iki 12 val., tada į lažybų punktą atvyko vadybininkė ir užblokavo kompiuterius. Jo akivaizdoje buvo suskaičiuoti kasos pinigai ir rastas apie 70 000 Lt trūkumas. Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. liepos 8 d. (1 t., 16 b. l.) ir 2011 m. rugpjūčio 26 d. (1 t., 17-18 b. l.) apklausta liudytoja D.P. parodė, kad ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Kauno regiono vadybininke. 2011 m. liepos 8 d., apie 12 val. 20 min., jai paskambino generalinis direktorius ir pasakė, kad Jonavos lažybų punkte kažkas pralošė apie 30000 Lt. Tą dieną tame lažybų punkte lažybų tarpininke dirbo I. B.. Ji paskambino I. B., paklausė, ar yra klientas, lošiantis kamuoliukais, ši atsakė, kad yra. Paklausus, kiek pinigų yra kasoje, ji atsakė, kad 30814,63 Lt. Dar kartą paskambinusi I. B., paprašė, kad ši informuotų ją, kada klientas baigs lošti ir kad ji atvyks paimti iš kasos pinigus. Netrukus I. B. atsiuntė telefonu žinutę, kad kasoje yra pinigų trūkumas ir kad klientas stato ,,nemažom sumom“, t. y. lošia į skolą. Ji liepė I. B. daugiau neleisti lošti ir neišleisti kliento. Kai ji pati nuvyko į tą lažybų punktą, ten rado lažybų tarpininkę I. B. ir klientą T. J.. Jai T. J. paaiškino, kad lošė skolon kartu su I. B.. Pati I. B. paaiškino, kad tikrai leido T. J. statyti be pinigų. Paklausus, ar ji lošė kartu su T. J., I. B. tai patvirtino ir sakė, kad tai jau ne pirmas kartas ir kad anksčiau išlošdavo. Liudytoja D. P. taip pat parodė, kad momentinės loterijos ,,Ballotto“ žaidimo (statymo) principas tas, kad žaidėjas renkasi statymo tipą ir už tai lažybų tarpininkui paduoda konkrečią pinigų sumą pasakydamas už kokį įvykį stato. Lažybų tarpininkė turi išmušti lažybų kortelę ir kasos čekį. Lažybų kortelė yra griežtas atskaitomybės ir su vieninteliu bar kodu, priklausančiu tai lažybų kortelei. Už kortelę gauti pinigai turi būti dedami į kasos stalčių. Menamais pinigais, t. y. skolon lošti yra draudžiama. Visi lošimų statymai fiksuojami kompiuterinėje sistemoje ir atsispindi kasos juostoje. Tačiau duomenys apie asmenis, kuriems išduodamos kortelės, nefiksuojami, todėl nustatyti, ar lažybų kortelės buvo išduotos T. J., ar I. B., galimybės nėra. Atvykusi į lažybų punktą ji patikrino kasą ir rado 67486,02 Lt trūkumą. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ taisykles už kasos trūkumą yra atsakinga kasininkė.

Teismo posėdyje perskaičiuos jau išdėstytus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų T. J. ir D. P. parodymus, nuteistoji I. B. jų nepatvirtino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji dar kartą parodė apie tokias pačias įvykio aplinkybes, apie kurias buvo parodžiusi pirmosios instancijos teisme. Ji parodė, kad kartu su T. J. nelošė, to ir negalėjo būti, nes lažybų punkte tuo metu buvo ir daugiau klientų. Jos nuomone, perskaitytus parodymus ikiteisminio tyrimo metu T. J. davė siekdamas pats išvengti atsakomybės. Tuo paaiškinama ir tai, kad T. J. neatvykdavo į teismo posėdžius. Nuteistoji taip pat parodė vadybininkei D. P. telefonu pranešė apie situaciją ir ši liepė jai užlaikyti T. J.. Kad pati lošė kartu su T. J., ji D. P. nesakė, kodėl vadybininkė davė tokius parodymus, ji nežino.

Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje apie įtarimus buvo praneša ne tik I. B., bet ir T. J., jie abu buvo įtariami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe, padarė turtinę žalą apgaule, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 str. 1 d. Po to ikiteisminis tyrimas prieš T. J. buvo nutrauktas, o byla teismui perduota kaltinant tik I. B. pagal BK 184 str. 2 d. Liudytojų D. P. ir T. J., nenustačius jų buvimo vietos, nepavyko apklausti abiejų instancijų teismo posėdžiuose. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai įrodymais nepripažįstami, todėl apeliacinės instancijos teismo posėdyje ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų D. P. ir T. J. parodymai, vadovaujantis BPK 276 4 d., buvo perskaityti tik kitų įrodymų patikrinimui. Kolegijos nuomone, šie parodymai, kartu su kitais išnagrinėtais įrodymais, nepaneigia nuteistosios I. B. parodymų apie įvykio aplinkybes, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė faktiškai remdamasis būtent pačios I. B. parodymais. Šių aplinkybių nuteistoji neginčija ir paduotame apeliaciniame skunde.

Tačiau nors ir patikėjęs I. B. parodymais, o faktinių aplinkybių pripažinimą ir gailėjimąsi dar ir pripažinęs nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad I. B. iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistoji, neginčydama teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, su nuosprendžiu nesutinka ir prašo ją išteisinti dėl kitų priežasčių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistosios veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., sudėties požymių. Nors teismas nuosprendyje ir paminėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 8, tačiau šio nutarimo išaiškinimais šioje byloje faktiškai nesivadovavo. Skunde labai plačiai dėstoma apie BK 184 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, apie tai, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl turtinė žala yra būtina jos sąlyga. Skunde labai plačiai dėstoma baudžiamosios teisės teorija ir bendrieji baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, tačiau kartu išdėstyti ir konkretūs nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentai. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nenustatė paties nusikalstamos veikos dalyko, t. y. jai patikėto svetimo turto arba turtinės teisės. Jos nuomone, lažybų kortelės yra iš civilinės apyvartos išimti daiktai ir jie jokios turtinės vertės neturi. Apeliantės nuomone, šiuo atveju galima kalbėti tik apie tų kortelių pagaminimo išlaidas, tačiau tokiu atveju visų T. J. perduotų lažybų kortelių vertė neviršytų kelių ar keliolikos litų. Skunde nurodoma, kad T. J. ir nesumokėjo lažybų punktui jokių pinigų, ir jokių pinigų iš viso neturėjo, todėl darbdavys (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) to turto (pinigų) irgi neturėjo. Tokiu būdu, ji negalėjo iššvaistyti tokio lažybų bendrovės turto, kurio ši neturėjo. Apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad teismas, nerasdamas pakankamo pagrindo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, be pagrindo pasirėmė Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10/2010 kaip precedentu. Skunde nurodoma, kad paminėta kita byla negali būti laikoma precedentine, be to, tos bylos ir šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi.

Teisėjų kolegija su dalimi apeliacinio skundo argumentų, kuriuose bendrai dėstoma apie BK 184 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, sutinka, tačiau skundo argumentus dėl šios nusikalstamos veikos požymių nebuvimo nuteistosios veikoje atmeta.

Pirmiausia atmetami skundo argumentai apie tai, kad skundžiamas nuosprendis faktiškai grindžiamas tik aukštesnės instancijos teismo kitoje byloje priimtu nuosprendžiu. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog teismas daro išvadą, kad išnagrinėtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąją pripažinti kalta padarius jai inkriminuotą nusikaltimą. Taip pat daroma išvada, kad kaltinamosios veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 184 str. 2 d. Tačiau po to nuosprendyje iš tikrųjų nurodoma ir apie tai, kad darydamas išvadą dėl veikos kvalifikacijos, teismas vadovaujasi precedentu – Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10/2010, kurioje nustatytos analogiškos faktinės veikos aplinkybės.

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10/2010 matosi, kad juo buvo panaikintas pirmosios instancijos išteisinamasis nuosprendis ir priimtas naujas, apkaltinamasis nuosprendis. E. M. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d. Lietuvos apeliacinės instancijos teismas šiuo nuosprendžiu pripažino įrodytu ir nustatė, kad E. M., dirbdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte Klaipėdoje lažybų tarpininke, pagal visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį būdama materialiai atsakinga už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jai perduotas materialines vertybes - pinigines lėšas, 2008 m. rugsėjo 14 d. leido D. S. dalyvauti ,,Ballotto“ lošime, parduodama jam lažybų korteles jo statomoms lošime pinigų sumoms, įmušdama šias pinigų sumas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkto kasą, nors jų iš D.S. negavo ir tokiu būdu iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini) turtą.

Susipažinus su jau nurodytu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, iš jo matosi, jog baudžiamojoje byloje kitas asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip I. B.. Tas pats yra netgi civilinis ieškovas, t. y. lažybų bendrovė, kuriai buvo padaryta turtinė žala. Todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad šios bylos aplinkybės ne analogiškos, o netgi iš esmės skirtingos, yra nepagrįsti. Nuteistoji apeliaciniame skunde dėsto ir argumentus, dėl kurių, jos nuomone, nepagrįstas ir jau nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendis. Šių apeliantės argumentų kolegija iš viso nenagrinėja, nes skundžiamas yra tik pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nuteista būtent I. B., ir, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 320 str. nuostatomis, patikrinama tik ši byla.

Nepaisant to, kas jau buvo išdėstyta, ir kad apeliantės nurodomoje kitoje byloje buvo nustatytos iš esmės tos pačios nusikalstamos veikos aplinkybės, kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad grindžiant skundžiamą nuosprendį ir motyvuojant išvadas dėl I. B. kaltės, teismas negalėjo remtis tik aukštesnės instancijos teismo nuosprendžiu kitoje byloje. Kolegija sutinka su tuo, kad paminėtame Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje dėstomos teismo išvados dar nesuformavo ir neįtvirtino teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, ir nelaiko to precedentu. Tačiau I. B. kaltė šioje byloje vis tiek yra įrodyta, o kvalifikuojant jos padarytą nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Nors skundžiamame nuosprendyje teismas ir nurodė, kad vadovaujasi jau paminėtu precedentu, iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad jame išdėstyti ir kiti I. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškinimus ir jais vadovavosi. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamoji I. B. nesilaikė nustatytos lošimo punkte lošimo kortelių išdavimo lošėjams tvarkos. Kaltinamoji privalėjo prieš duodama lošėjui lošimo kortelę paimti iš jo pinigus ir juos įnešti į kasą (įmušti pinigų sumą). Kaltinamoji lošimo korteles davė neapmokant lošėjui lošimo kortelių, nepaimdama iš jo pinigų ir tokiu būdu ji iššvaistė 67 486,02 Lt. Teismas I. B. nusikalstamą veiką įvertino kaip tęstinę ir ją kvalifikavo pagal BK 184 str. 2 d.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad išdėstyti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl I. B. kaltės ir jos nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra pakankamai išsamūs, juose iš tikrųjų konkrečiai ir pakankamai aiškiai neaptarti nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Kita vertus, tai nėra toks trūkumas, dėl kurio skundžiamą nuosprendį būtų pagrindas naikinti arba keisti, nes pačios teismo išvados dėl I. B. kaltės yra pagrįstos.

BK 2 str. nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-500/2010, 2K-425/2011 ir kt.). Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 184 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Pagal apeliaciniame skunde paminėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ išaiškinimus ir vėlesnėmis kasacinėmis nutartimis įtvirtintą teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Patikėtas turtas –tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Svetimo turto iššvaistymas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl yra būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Tarp kaltininko veikos ir padarinių, t. y. turtinės žalos, turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Svetimo turto iššvaistymas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. BK 184 str. 4 d. nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.

Šioje byloje nustatyta, kad I. B. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte lažybų tarpininke, su ja buvo sudaryta individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tai reiškia, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas užimamų pareigų ir sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės pagrindu buvo teisėtame nuteistosios valdyme ir to turto atžvilgiu nuteistoji turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus.

Byloje taip pat įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2011 m. liepos 8 d., I. B., būdama lažybų tarpininke, lažybų punkte pardavė T. J. keliasdešimt loterijos ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelių jo statomoms lošime pinigų sumoms, įmušdama šias pinigų sumas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkto kasą, nors pinigų iš T. J. negavo. Šių nustatytų bylos aplinkybių faktiškai neginčija ir pati nuteistoji.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai susiję su nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nustatymu. Skunde nurodoma, kad iš viso nebuvo nustatytas nusikalstamos veikos dalykas. Skunde nurodoma, kad T. J. tikrai nesumokėjo už lažybų korteles pinigų, jų ir negalėjo sumokėti, nes pinigų neturėjo. Tačiau pinigams nepatekus į lažybų punkto kasą, jie netapo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe. I. B. negalėjo iššvaistyti turto, kuris nebuvo lažybų bendrovės nuosavybė. Skunde dėstomi argumentai apie tai, kad kaltinime nurodyta pinigų suma negali būti laikoma ir lažybų bendrovės negautomis pajamomis. Tuo tarpu pačios lošimo kortelės nėra civilinės apyvartos objektai, todėl negali būti nusikalstamos veikos dalyku. Jos vertę sudaro ne galima išlošti pinigų suma, bet tik jos pagaminimo savikaina, o visų kaltinime nurodytų kortelių pagaminimo savikaina negali viršyti kelių ar keliolikos litų.

Šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Byloje tikrai nustatyta, kad T. J. pinigų už lažybų korteles lažybų tarpininkei nesumokėjo ir žaidė skolon, o I. B., negavusi pinigų ir įmušdama šias pinigų sumas į lažybų punkto kasą, iš tikrųjų tų pinigų į kasą neįnešė. Nustačius tokias aplinkybes galima sutikti tik su apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad I. B. tikrai neiššvaistė, t. y. neteisėtai neperleido T. J., t. y. tretiesiems asmenims, būtent grynųjų pinigų. Tačiau teisėjų kolegija atmeta kitus apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad I. B. neiššvaistė kito svetimo turto, t. y. pačių lažybų kortelių, taip pat atmetami ir skundo argumentai apie tai, kad lažybų kortelių vertė gali būti nustatoma tik pagal jų pagaminimo išlaidas.

Pačiame apeliaciniame skunde pažymėta, kad pagal CK 4.38 str. nuosavybės teisės objektu gali būti daiktai ir kitas turtas. Turto iššvaistymo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Iššvaistymo dalyku gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Juo gali būti kiekvienas daiktas, nepriklausomai nuo jo rūšies, išskyrus išimtus iš apyvartos ir ribotai apyvartoje esančius daiktus. Šios neteisėtos veikos dalykas yra daiktai, turintys ne tik nustatomąją vertę (subjektyvus daikto vertės nustatymo kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie daikto vertingumą jo savininkui), bet prekinę-piniginę šios vertės išraišką. Be to, turto pasisavinimo dalyku gali būti ir vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kt.), kurie pagal jų nominalią vertę ar kitokią numatytą proporciją bet kurio asmens gali būti iškeisti į pinigus, kitokius daiktus arba asmuo dėl jų vertės gali turėti kitokios turtinės naudos. BK 184 str. numatytas turto iššvaistymas, kaip ir vagystė, plėšimas (BK 178, 180 str.) yra tame pačiame BK XX VIII nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams skyriuje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, kad vagystės ir plėšimo dalykas yra svetimas turtas. Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz. namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai. Šiame LAT senato nutarime išaiškinta, kad vertybiniai popieriai, taip pat kiti dokumentai, žymintys tam tikrą piniginę vertę, kaip vagystės ir plėšimo dalykas yra tik tie, kurie suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nustatymo (pvz., dovanų čekis). Nutarime taip pat išaiškinta, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus.

Nurodyto LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 išaiškinimais turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas dėl kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, taip pat ir bylas dėl turto iššvaistymo. Vadovaujantis jau išdėstytais išaiškinimais, kolegija daro išvadą, kad lažybų kortelės kaip tik ir yra tie nutarime paminėti kiti dokumentai, žymintys tam tikrą piniginę vertę, kurie ir buvo iššvaistyti šioje byloje, o lažybų kortelių, kaip iššvaistyto turto, vertė turi būti nustatyta pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą ir jų įsigijimo kaštus.

Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad lažybų kortelės yra daiktai, išimti iš apyvartos arba daiktai, kurių apyvarta yra ribota, yra niekuo nepagrįsti ir atmetami. Kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad teismas neteisingai nurodė, jog lažybų kortelės T. J. buvo parduotos, nes jos buvo tik perduotos. Apie tai, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų punkte vyksta ,,(duomenys neskelbtini)“ lošimai, jau buvo išdėstyta. Lažybų punkto klientas (šiuo atveju – T. J.) lažybų korteles turėjo pirkti, t. y. sumokėti lažybų tarpininkui konkrečias statomas pinigų sumas. Gavusi pinigus, lažybų tarpininkė (I. B.) turėjo įmušti tas pinigų sumas į lažybų punkto kasą ir įnešti tuos pinigus į kasą. Tada išduoti lošėjui (klientui) atspausdintą lažybų kortelę ir kasos kvitą. I. B. įmušė pinigų sumas į lažybų punkto kasą, atspausdino lažybų korteles ir išdavė jas T. J., tačiau tai padarė negavusi iš T. J. pinigų ir neįnešusi jų į kasą. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad vyko lažybų kortelių pirkimas-pardavimas, o tai, kad I. B. lažybų korteles išdavė T. J. negavusi pinigų, ir yra neteisėtas svetimo turto perleidimas tretiesiems asmenims. Lažybų punkte atspausdinta lažybų kortelė, išduodama klientui už konkrečią statomą pinigų sumą, laikoma dokumentu, žyminčiu tam tikrą piniginę vertę. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad lažybos kortelių vertę sudaro ne galima išlošti piniginė suma. Nustatant I. B. iššvaistyto turto vertę, buvo nustatytos ne T. J. išduotų lažybų kortelių galimos išlošti pinigų sumos, o tik tos pinigų sumos, kurias T. J. statė lošimuose, kurias turėjo sumokėti lažybų tarpininkei ir už kurias buvo atspausdintos jam išduotos lažybų kortelės. Tai matosi iš kaltinime nurodytų statomų ir į lažybų punkto kasą įmuštų pinigų sumų, kurias patvirtina įrašai apžiūrėtoje lažybų punkto kasos juostoje. Kad lažybų kortelės ne tik žymi, bet ir turi konkrečią piniginę vertę ir yra nusikalstamos veikos dalykas, rodo ir kitos nustatytos bylos aplinkybės. Apie jas yra parodžiusi ir vadybininkė liudytoja Dž. P.ė, kurios parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje. Kaip jau minėta, ši liudytoja parodė, kad lažybų kortelė yra griežtas atskaitomybės dokumentas su vieninteliu tai kortelei priklausančiu bar kodu. Laimėjimo atveju ta kortelė pateikiama lažybų tarpininkui atsiimant laimėjimą. Be to, išduodant lažybų kortelę, joje neįvardijamas konkretus asmuo, kuriam ji išduodama. Tai neatsispindi ir kasos juostoje. Šie liudytojos parodymai teisingi ir atitinka bylos aplinkybes, nes tik todėl, kad išduodant lažybų korteles neįvardijamas konkretus asmuo, byloje taip ir nepavyko nustatyti, ar skolon lošė vienas T. J., ar kartu su juo lošime dalyvavo ir pati I. B.. Iš to daroma išvada, kad lažybų kortelės ne tik žymi ir turi konkrečią piniginę vertę, kuri nustatoma pagal jos pirkimo-pardavimo kainą, t. y. kainą, už kurią ji turi būti išduodama (perduodama) lošėjui (klientui), tačiau šios kortelės ir suteikia teisę gauti turtą (laimėjimą) be ją pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nustatymo. Tokią išvadą patvirtina netgi prie bylos pridėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lošimų lapeliai. Juose atspausdinta lošimų lažybų punktuose tvarka. Šiuose lapeliuose taip pat nurodyta, kad klientas (lošėjas) gali ateiti pasiimti laimėjimą į bet kurį ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų punktą visoje Lietuvoje.

Tai, kas jau buvo išdėstyta, patvirtina, kad I. B. kaltė dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo įrodyta. Nuteistoji, parduodama T. J. lažybų korteles, įmušė į lažybų punkto kasą statomas pinigų sumas, tačiau atspausdintas lažybų korteles neteisėtai perleido tretiesiems asmenims, t. y. T. J.. Lažybų kortelės jam buvo perleistos neteisėtai, nes buvo išduotos T. J. nesumokėjus, o I. B. į kasą neįnešus pinigų. Lažybų kortelės, kurios buvo atspausdintos į kasą išmušant statomą pinigų sumą, buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, t. y. šios bendrovės turtas, kurio vertė atitiko lažybų kortelių pirkimo-pardavimo kainą. Per kelių valandų laiko tarpą I. B. tokiu būdu, negavusi pinigų, neteisėtai perleido T. J. labai didelį skaičių lažybų kortelių. Nuteistosios veikoje buvo vieninga tyčia, todėl jos veiką teismas teisingai įvertino kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Bendra neteisėtai perleistų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ lažybų kortelių vertė, apskaičiuota pagal statomų pinigų ir į lažybų punkto kasą išmuštų pinigų sumas, ženkliai viršija 250 MGL dydžio sumą. Nustatyta, kad I. B. T. J. neteisėtai perleido (išdavė) lažybų korteles, kurių bendra vertė 67 486,02 Lt. Tokio dydžio turtinė žala buvo padaryta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o tarp nuteistosios veikos ir kilusių padarinių nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors skundžiamame nuosprendyje apie nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius faktiškai nepasisakyta, jie šioje byloje taip pat nustatyti. Dėl I. B., kaip nusikalstamos veikos subjekto, bendrųjų požymių (amžiaus, pakaltinamumo) jokių abejonių nekyla. Ji atitinka ir specialiojo subjekto požymius, nes iššvaistė jai patikėtą svetimą turtą, tai šioje nutartyje irgi jau buvo aptarta. Sprendžiant klausimą dėl I. B. kaltės, kolegija daro išvadą, kad ji nusikalstamą veiką padarė tyčia. Pati nuteistoji parodė, jog apie tai, kad už išduodamas lažybų korteles T. J. nesumoka pinigų, ji suprato tik po kelių statymų. Po to ji jau suprato, kad lažybų korteles išduoda neteisėtai, telefonu pranešė apie tai vadybininkei, o ši jai liepė T. J. sulaikyti lažybų punkte. Nuteistoji nurodo, kad toliau veltui išdavinėjo lažybų korteles bijodama, kad T. J. išeis iš lažybų punkto. Įvertinusi šiuos nuteistosios parodymus ir kitas nurodytas bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad I. B., suvokdama, kad daro UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą, šių padarinių nenorėjo ir jų nesiekė, t. y. jos veikoje nebuvo tiesioginės tyčios. Tačiau byloje nustatyta, kad nors I. B. savo veika tiesiogiai ir nesiekė padaryti lažybų bendrovei turtinę žalą, bet sąmoningai leido šiems padariniams kilti. Nuteistoji nenutraukė neteisėto lažybų kortelių spausdinimo ir jų išdavimo T. J. netgi po to, kai jau aiškiai suprato, kad T. J. pinigų neturi ir už lažybų korteles nesumokės. Priešingai, kuo toliau, I. B. išduodavo T. J. vis didesnės vertės lažybų korteles ir tai tęsėsi tol, kol į lažybų punktą atvyko vadybininkė D.P., o po to jau buvo iškviesta ir policija. Šios aplinkybės patvirtina, kad nusikalstamą veiką nuteistoji padarė veikdama netiesiogine tyčia.

Iš to, kas buvo išdėstyta, daroma išvada, kad byloje yra nustatyti visi baudžiamajame įstatyme numatyti objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kurie apibūdina I. B. veiką kaip didelės vertės svetimo turto iššvaistymą. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir I. B. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 184 str. 2 d.

Iš nuosprendžio matosi, kad skiriant I. B. bausmę, teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Buvo nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti ir nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriant bausmę įvertintos ir kitos bylos aplinkybės, duomenys apie nuteistosios asmenybę, ypač tai, kad nuteistoji augina mažamečius vaikus ir yra motinystės atostogose. Dėl šių aplinkybių teismas taikė BK 62 str. nuostatas ir paskyrė I. B. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, t. y. ne terminuoto laisvės atėmimo, o su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Kolegijos nuomone, dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo, to apeliaciniame skunde neprašo ir pati nuteistoji.

Apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo civilinio ieškinio klausimo išsprendimo kolegija taip pat atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas pilnai patenkino dar ikiteisminio tyrimo metu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistosios šiai bendrovei 67486 Lt turtinės žalos atlyginimo. Galima sutikti su tuo, kad ir ši skundžiamo nuosprendžio dalis faktiškai nemotyvuota, tačiau civilinio ieškinio klausimą pirmosios instancijos teismas irgi išsprendė teisingai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje civilinis ieškinys neįrodytas ir turėjo būti atmestas. Apeliantė skunde vėl nurodo apie tai, kad savo veiksmais savo darbdaviui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepadarė jokios turtinės žalos, taip pat nurodo, kad atlygintinos žalos dydis turėjo būti nustatytas remiantis Darbo kodekso nuostatomis. Skunde nurodoma ir apie tai, kad teismas ne tik neteisingai nustatė padarytos žalos dydį, bet ir neištyrė, ar apeliantė yra pajėgi padarytą žalą teisingai atlyginti. Visi šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir kolegija juos atmeta.

Pagrindinis apeliantės argumentas, dėl kurio ji nesutinka su teismo sprendimu visiškai patenkinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, yra tai, kad, nuteistosios nuomone, ji iš viso nepadarė jokios turtinės žalos, o tuo pačiu ir nusikalstamos veikos. Tačiau I. B. kaltė dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo yra įrodyta, jos kaltę ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos dydį patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje, ir šioje nutartyje jau išdėstyti ir aptarti įrodymai. Pripažinęs I. B. kalta pagal BK 184 str. 2 d. ir pagrįstai nustatęs, kad nusikalstama veika nuteistoji padarė lažybų bendrovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 67 486 Lt žalą, teismas pagrįstai priteisė iš nuteistosios būtent tokio dydžio žalos atlyginimą. To civiliniame ieškinyje ir prašė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nuteistoji iššvaistė bendrovės, kurioje pati dirbo, turtą ir tą turtą, kuris jai buvo patikėtas. Todėl nepriteisti iš jos žalos atlyginimo arba mažinti priteisiamo žalos atlyginimo sumą teismas neturėjo pagrindo. Teismas iš tikrųjų nevertino nuteistosios turtinės padėties ir jos realių galimybių atlyginti padarytą žalą. Tačiau apeliacinio skundo argumentai apie teisingumo principo taikymą sprendžiant padarytos žalos atlyginimo klausimą, šiuo atveju taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal galiojančią teismų praktiką, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus teismai atsižvelgia nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 str. 2 d.). Tuo tarpu teismas šioje byloje patenkinęs civilinį ieškinį, iš nuteistosios lažybų bendrovei priteisė turtinės žalos atlyginimą. Pagal galiojančią teismų praktiką (,,Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“), atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Todėl teismas pagrįstai pilnai patenkino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir šioje dalyje naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Linas ŠiukštaTeisėjai: Albinas BielskisRegina Gaudutienė