- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- A-39-323-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Žagarės žirgynas“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant atsakovo atstovui G. P. , trečiojo suinteresuoto asmens atstovui D. V. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Žagarės žirgynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Žagarės žirgynas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – Šiaulių teritorinė muitinė).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių teritorinė muitinė 2007 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. C1-79 įpareigojo akcinę bendrovę (toliau – AB) „Žagarės žirgynas“ sumokėti į Muitinės centralizuotą surenkamąją sąskaitą apskaičiuotus mokesčius: 35589 Lt muito, 10287 Lt kompensacinių palūkanų, 33880 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 8794 Lt palūkanų ir 8165 Lt PVM delspinigių. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2008 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-29 patvirtino Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. C1-79.
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB „Žagarės žirgynas“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. C1-79 ir Muitinės departamento 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-29. Pareiškėjo nuomone, Muitinės departamento sprendime nepagrįstai nurodoma, jog dokumentuose minimi žirgai nebuvo pateikti muitinei ir laikinojo įvežimo procedūra įvežtiems žirgams nebuvo užbaigta Bendrijos muitinės kodekso nustatyta tvarka, t. y. žirgams neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai. Ši Muitinės departamento išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir rašytiniams įrodymams. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Muitinės departamentui buvo pateikta 2005 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. AT-C-40-001215-05-2005-2452, patvirtinanti, kad paskutiniai žirgai buvo išvežti 2005 m. kovo 15 d. ir 2005 m. balandžio 11 d. Be to, Vokietijos muitinė raštu patvirtino, kad žirgai buvo įvežti į Vokietiją. Žirgų reeksportavimą iš Lietuvos į Vokietiją nustatytu laiku gali patvirtinti liudytojai A. S. , R. U. ir AB „Žagarės žirgynas“ akcininkas D. S. . Joniškio rajono veterinarinė tarnyba elektroniniu paštu informavo Bremerhaven veterinarijos tarnybą Vokietijoje apie tai, kad visi žirgai išvežti iš Lietuvos į Vokietiją. Pareiškėjas susisiekė su žirgynų savininkais Vokietijoje, kurie taip pat patvirtino, kad 2005 m. kovo 15 d. ir 2005 m. balandžio 11 d. jie priėmė sugrąžintus iš Lietuvos žirgus. Išvežęs žirgus, pareiškėjas savo įsipareigojimus įvykdė. Todėl, pareiškėjo nuomone, skundžiami Šiaulių teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėjas skunde taip pat pažymėjo, kad išvežant žirgus iš Lietuvos, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai atsisakė Lietuvoje atlikti kontrolę, teigdami, jog dabar tokie veiksmai neturi jokios reikšmės, nes Lietuva jau priklauso Europos Sąjungai.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas paaiškino, kad AB „Žagarės žirgynas“ deklaravo prekes (žirgus) laikinojo įvežimo muitinės procedūrai, kurioms įforminti bendrojo dokumento (toliau - BD) importo rinkiniai Nr. 1SR30500002 (2001 m. vasario 23 d.), Nr. 1SR30500003 (2001 m. liepos 5 d.), Nr. 2SR10570035 (2002 m. balandžio 24 d.), Nr. 2SR10500341 (2002 m. rugpjūčio 1 d.). Vėliau šie dokumentai buvo performinti į: Nr. 3SR10500379 (2003 m. liepos 16 d.), Nr. 2SRl 0500251 (2002 m. lapkričio 12 d.), Nr. 3SR10500688 (2003 m. lapkričio 21 d.), Nr. 3SR30500734 (2003 m. gruodžio 5 d.), Nr. 4SR30500001 (2004 m. kovo 15 d.), Nr. 4SR30500002 (2004 m. kovo 31 d.). Laikinai įvežti žirgai turėjo būti reeksportuoti arba pateikti kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti iki muitinės nustatytų reeksporto terminų pabaigos. Pagal minėtus BD importo rinkinius AB „Žagarės žirgynas“ laikinojo įvežimo muitinės procedūrą įformino 72 žirgams. Iš bendrovės bei Šiaulių teritorinės muitinės pateiktų dokumentų nustatyta, kad pagal įformintus BAD tranzito rinkinius Nr. 05LTSRl00001317231 (2005 m. kovo 15 d.), Nr. 05LTSRl00001452729 (2005 m. balandžio 11 d.), Nr. 05LTSRl00001564860 (2005 m. gegužės 3 d.) atgal į Vokietiją reeksportuoti 45 žirgai. Likusiems 27 žirgams laikinojo įvežimo muitinės procedūra nebuvo užbaigta. Šiaulių teritorinė muitinė kreipėsi į pareiškėją, kad šis pateiktų įrodymus, kuriais remiantis laikinojo įvežimo muitinės procedūras galima būtų pripažinti baigtomis. Tačiau pareiškėjas jokių dokumentų nei teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui nepateikė. Šiaulių teritorinė muitinė, pakartotinai tikrindama AB „Žagarės žirgynas“ laikinojo įvežimo procedūrų įvykdymą, kreipėsi į Joniškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyrių bei Joniškio rajono valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios pateikė 2005 m. sausio 19 d. krovinio važtaraščio Nr. 0663058 bei veterinarinių sertifikatų, išduotų AB „Žagarės žirgynas“ nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. gegužės 3 d., patvirtintas kopijas. Tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti muitiniam tikrinimui bei įforminimui ir neįrodo žirgų išgabenimo iš Lietuvos fakto. Muitinės departamentas 2006 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 3B-20.5/06-10817 kreipėsi į Vokietijos muitinės kriminalinę tarnybą, prašydamas nurodyti kiek žirgų grąžinta Vokietijos įmonėms 2004 ir 2005 metais. Bremeno centrinė muitinė 2007 m. vasario 15 d. rašte Nr. Z4663B-F40 nurodė, kad per tris kartus pagal muitinės dokumentus AT/C/40/005261/03/2005/2452 (2005 m. balandžio 1 d.), AT/C/40/002930/04/2005/2452 (2005 m. balandžio 18 d.) ir AT/C/40/001215/05/2005/2452 (2005 m. gegužės 9 d.) buvo grąžinti 53 žirgai. Nustatyta, kad buvo grąžinti 8 iš 2000 metais laikinai įvežtų veislinių žirgų (dėl šių žirgų ginčo nėra) ir 45 iš 2001-2004 metais laikinai įvežtų veislinių žirgų. Dėl likusių 27 žirgų, įvežtų 2001-2004 metais, grąžinimo Vokietijos muitinė dokumentų nepateikė. Todėl pareiškėjo teiginys, jog Vokietijos muitinė patvirtino, kad grąžinti visi 72 žirgai ir kad procedūros užbaigtos visiems 72 į Lietuvą įvežtiems žirgams, yra nepagrįstas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių teritorinė muitinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą tretysis suinteresuotas asmuo grindė iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir Muitinės departamentas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog bylos įrodymai patvirtina, kad pagal bendrojo administracinio dokumento tranzito rinkinius dalis įvežtų žirgų išvežta: pagal Nr. 05LTSR100001317231 (2005 m. kovo 15 d.) išvežta 12 žirgų, pagal Nr. 05LTSR100001452729 (2005 m. balandžio 11 d.) – 5 žirgai ir pagal Nr. 05LTSR100001564860 (2005 m. gegužės 3 d.) – 36 žirgai (adm. byla Nr. I-2716-20/2006, t. I, b. l. 105-106, 113-114, 118-120). Šią aplinkybę patvirtina atsakovo surinkti įrodymai ir Vokietijos Bremeno vyriausiosios muitinės tarnybos ikiteisminio tyrimo protokolas, kuriame pažymima, kad atgal į Vokietiją pagal muitinės deklaracijas įvežti viso 53 žirgai (b. l. 173-175). Atsakovas pažymi, kad išvežti 8 žirgai iš 2000 metais laikinai įvežtų veislinių žirgų (dėl šių žirgų ginčo nėra) ir 45 iš 2001-2004 metais laikinai įvežtų veislinių žirgų. Dėl likusių 27 žirgų, įvežtų 2001-2004 metais, grąžinimo į Vokietiją pareiškėjas ir Vokietijos muitinė įrodymų nepateikė. Pareiškėjo argumentai, kad jis išvežė (sugrąžino) į Vokietiją visus 2001-2004 metais laikinai įvežtus 72 žirgus ir kad tai patvirtino Vokietijos muitinė, yra nepagrįsti. Vokietijos muitinės rašte paaiškinta, kad iš bendrovės D. S. Sportpferde Im-u Export GmbH savininko S. žodžių į Lietuvą buvo išgabenti 72 žirgai ir visi jie sugrąžinti į Vokietiją (b. l. 175). Tačiau pagal Bremerhaveno muitinės dokumentus – muitinės deklaracijas AT/C/40/005261/03/2005/2452 (2005 m. balandžio 1 d.), AT/C/40/002930/04/2005/2452 (2005 m. balandžio 18 d.), AT/C/40/001215/05/2005/2452 (2005 m. gegužės 9 d.) atgal į Vokietiją buvo sugrąžinti 53 žirgai. Vokietijos muitinė pažymi, kad nėra galimybės šių žirgų palyginti su anuomet išvežtais žirgais, nes dokumentuose buvo nurodyti tik jų vardai, kurie, beje, buvo sunkiai įskaitomi arba išvis neįskaitomi. Gyvulių identifikaciniai numeriai arba išdeginti kodai juos išvežant nebuvo nurodyti. Atgal įvežant žirgus jie tikrai nebuvo apžiūrėti. Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad mokesčiai apskaičiuoti atsižvelgiant į pareiškėjo, Vokietijos Bremeno vyriausiosios muitinės tarnybos, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Joniškio rajono policijos komisariato pateiktus dokumentus (b. l. 28-150). Papildomo mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė įrodymų nei Šiaulių teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui, kad likusiai daliai įvežtų žirgų (27 vienetams) laikinojo įvežimo procedūra buvo užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl neužbaigtų procedūrų pareiškėjui atsirado importo skola muitinei, todėl pastaroji turėjo teisę priskaičiuoti atitinkamoms prekėms (27 žirgams) nustatytus importo muitus ir mokesčius. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad skundžiami Šiaulių teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas AB „Žagarės žirgynas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės 2007 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. C1-79 ir Muitinės departamento 2008 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-29. Pareiškėjas nurodo, kad teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė sprendimą nedalyvaujant pareiškėjui ir jo atstovui, nors pastarieji posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių ir buvo pateikę prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 10, 47-49, 50, 52, 53, 80 ir 81 straipsnių nuostatos. Be to, teismas, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 53, 57, 80 ir 81 straipsnių nuostatas, neapklausė pareiškėjo prašomų apklusti liudytojų A. S. , R. U. , D. S. ir H.-W. B., kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad laikinojo įvežimo procedūra buvo užbaigta tik daliai (45 vienetams) pagal bendrųjų dokumentų importo rinkinius įvežtų žirgų. Ši išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir pridedamiems rašytiniams įrodymams. Pareiškėjas pažymi, kad Muitinės departamentui buvo pateikta pažyma Nr. AT-C-40-001215-05-2005-2452, patvirtinanti, kad paskutiniai žirgai buvo išvežti 2005 m. kovo 15 d. ir 2005 m. balandžio 11 d. Vokietijos muitinė raštu patvirtino, kad žirgai buvo įvežti į Vokietiją. Žirgų reeksportavimą iš Lietuvos į Vokietiją nustatytu laiku gali patvirtinti liudytojai A. S. , R. U. , AB „Žagarės žirgynas“ akcininkas D. S. ir H.-W. B. Pareiškėjo nuomone, šie liudytojai turi būti apklausti nagrinėjant apeliacinį skundą. Be to, Joniškio rajono veterinarinė tarnyba elektroniniu paštu informavo Bremerhaven veterinarijos tarnybą Vokietijoje apie tai, kad visi žirgai išvežti iš Lietuvos į Vokietiją. Pareiškėjas susisiekė su žirgynų savininkais Vokietijoje, kurie taip pat patvirtino, kad 2005 m. kovo 15 d. ir 2005 m. balandžio 11 d. jie priėmė sugrąžintus iš Lietuvos žirgus. Teismo padarytą išvadą, kad daliai įvežtų žirgų (27-iems) laikinojo įvežimo procedūra nebuvo užbaigta, paneigia ir prie apeliacinio skundo pridedami rašytiniai įrodymai.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas Muitinės departamentas ir tretysis suinteresuotas asmuo Šiaulių teritorinė muitinė prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos stojimo į ES sutarties, Bendrijos muitinės kodekso, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarkos nuostatomis, laikinas prekių įvežimas ir išvežimas turi būti įformintas bendraisiais dokumentais. Todėl pareiškėjo nurodytų liudytojų parodymai šiuo atveju negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje.
Teismo šaukimas apie 2008 m. balandžio 16 d. teismo posėdį pareiškėjui buvo įteiktas 2008 m. balandžio 1 d. (b.l. 169). Toks pranešimas visiškai atitinka įstatymo reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų susitaręs su advokatu dėl pareiškėjo atstovavimo šioje byloje. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių pareiškėjo atstovas negali dalyvauti teismo posėdyje, teismui pareiškėjas nenurodė. Todėl nagrinėdamas bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant, kai pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas neatvyko ir į apeliacinės instancijos teismo posėdį. Buvo gautas pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes į apeliacinės instancijos teismo posėdį negalįs atvykti advokatas, su kuriuo pareiškėjas esą sudaręs atstovavimo sutartį. Tačiau atstovavimo sutartis nebuvo pateikta. Nepateikti ir įrodymai, patvirtinantys advokato užimtumą. Todėl darytina išvada, kad tokiu būdu pareiškėjas tik siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, pagal laikinojo įvežimo procedūrą nuo 2001 m. vasario 23 d. iki 2004 m. kovo 31 d. įvežė į Lietuvos muitų teritoriją iš Vokietijos 72 žirgus. Tačiau iki nustatyto termino į Vokietiją grąžinti tik 45 žirgai. Šias aplinkybes patvirtina pateikti tranzito rinkiniai Nr. 05LTSR10000131723, Nr. 05LTSR100001452729 ir Nr. 05LTSR100001564860. Nors pagal šiuos tranzito rinkinius viso išvežti 53 žirgai, tačiau 8 išvežti, kurie buvo įvežti pagal 2000 m. spalio 10 d. leidimą. Tokiu būdu iš 2001-2004 metais įvežtų laikinai 72 žirgų nebuvo išvežti 27 žirgai. Dokumentų, patvirtinančių visų žirgų išvežimą, pareiškėjas nepateikė. Šio fakto dokumentais nepatvirtino ir Bremeno vyriausioji muitinės tarnyba (b.l. 175). Pareiškėjas nepateikė leistinų įrodymų, kad 27 žirgų laikino įvežimo procedūra buvo užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka. Šios procedūros užbaigimas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie teisingos išvados, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis teismo sprendime paminėtais teisės aktais, pagrįstai apskaičiavo pareiškėjui mokesčius, palūkanas ir delspinigius. Teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė. Teismo išvados sprendime pagrįstos teisės aktų reikalavimais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo akcinės bendrovės „Žagarės žirgynas“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.