Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria netenkintas G. G. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto V. B. 2016 m. balandžio 29 d. priimto nutarimo Nr. 20N-58995958-16 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. 2016 m. kovo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 148 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis, 2016 m. kovo 3 d., 23.30 val., (duomenys neskelbtini), kelio K.-Z.-D. (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 21 kilometre, vairavo N1 kategorijos transporto priemonę, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus. 2016 m. balandžio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu G. G. paskirta 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų) bauda.2016 m. gegužės 31 d. G. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui dėl aukščiau minėto nutarimo panaikinimo, tačiau Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi šio skundo netenkino, konstatuojant, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.Apeliaciniame skunde G. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės – panaikinti jam skirtą nuobaudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Skunde apeliantas nurodo, kad 2016 m. kovo 3 d., apie 23.00 val., kelyje K.-Z.-D. buvo sustabdytas kelių patrulio. Buvo tikrinamas jo girtumas, tačiau alkotesterio rodmenys rodė, jog jis yra blaivus. Tuomet jam buvo pareikšta pretenzija, kad jis nėra sumokėjęs transporto priemonių savininkų (valdytojų) naudotojo mokesčio. Šio mokesčio sumokėjimo terminas baigėsi 2016 m. kovo 3 d., 19.10 val. Kadangi jo vairuojamas automobilis buvo sugedęs ir remontuojamas įvykio dieną, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 23.00 val., todėl jis neturėjo galimybės įsigyti „Kelių vinjetės“, leidžiančios naudoti automobilį šios kategorijos kelyje. Automobilis buvo remontuojamas (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame nėra degalinių, prekiaujančių minėtomis vinjetėmis. Be to, jam tokio tipo keliu reikėjo pravažiuoti ne daugiau 8 kilometrus.Pareigūnas su administracinio teisės pažeidimo protokolu apelianto nesupažindino, todėl jis liko nepasirašytas. Pareigūnas taip pat neleido jam užbaigti surašyti savo paaiškinimo. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes neįvertintos byloje nustatytos aplinkybės, visiškai nenagrinėta jo būsena atsidėkojant asmenims, pagelbėjusiems remontuojant vakaro metu automobilį. Nevertintas negalimumas įsigyti vinjetės, taip pat nevertinti liudytojų K. D., E. Z., V. A. parodymai. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog jis galėjo naudotis-važiuoti kitu keliu. Kitas kelias buvo nekokybiškas ir naktį juo važiuoti būtų neįmanoma. Apelianto teigimu, jo pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje. Be to, jo elgesys niekam jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Jo, kaip vairuotojo, sulaikymo tikslas buvo patikrinti blaivumą, tačiau girtumo nenustačius, buvo pradėta ieškoti kitų priekabių. Jis negalėjo numatyti, kad suges automobilio motoras. Įstatymas reikalauja, kad prieš skiriant administracinę nuobaudą, būtų paimtas pažeidėjo paaiškinimas, tačiau to nebuvo padaryta. Jis nebuvo išklausytas ir bylos teisminio nagrinėjimo metu. Viskas buvo daroma už akių. Nagrinėjant bylą teisme, jautėsi teisėjos šališkumas, nes praeityje ji yra dirbusi prokurore, todėl policijos institucija jai artimesnė nei nuskriausto pareiškėjo būklė. Teismas netinkamai vertino ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 10 punkto nuostatas. Šis įsakymas leidžia pasinaudoti keliu iki artimiausio punkto, kuriame būtų galima reikiamą dokumentą įsigyti. Jam išvažiavus iš Bartonių kaimo ir nemokamu keliu atvykus į Stašėnų kaime esančią kelio sankryžą su keliu, pažymėtu ženklu „A-6“, tolimesnis jo judėjimas mokamu keliu buvo priverstinis dėl nustatytos eismo tvarkos iki nemokamo kelio, pažymėto Nr. 1504. Tai matyti iš teismui pateikto vietovės plano. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo G. G. skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl G. G. skundo priėmė teisingą nutartį.ATPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad važiavimas aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M2 ir N1 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio - užtraukia baudą transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų. Tvarką, kaip ir kokiais atvejais reikia susimokėti už važiavimą minėtais keliais, detalizuoja „Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 (toliau - Aprašas). Šio aprašo 3 punkte nurodyta, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) naudotojo mokestį sumokėti ir įsigyti vinjetę (-es) gali degalinėse ir kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais. Aprašo 6 punktas numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai), prieš įvažiuodami į apmokestintus magistralinius kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę lipniąją dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar fizinio ar juridinio asmens buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, kurioje platinamos vinjetės, vykstant pasirinktu maršrutu.Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad G. G. vairavo N1 kategorijos kelių transporto priemonę magistraliniame kelyje A-6 K.-Z.-D., nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. G. G. policijos pareigūnų buvo sustabdytas 2016 m. kovo 3 d., apie 23.30 val., ir nors ant jo vairuotos transporto priemonės priekinio stiklo buvo priklijuotos trys vinjetės, tačiau nė viena iš jų nebuvo galiojanti. Paskutinė įsigyta 2016 m. kovo 2 d., 19.10 val. Apeliantas neginčija, jog vinjetės galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs, tačiau prašo atsižvelgti į, jo nuomone, objektyvias aplinkybes, kodėl neturėjo galimybės įsigyti vinjetės, leidžiančios naudoti automobilį jo važiuotos kategorijos kelyje. G. G. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde aiškina, jog įvykio dieną, apie 18.00 val., vežė šaldytuvą į (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus, sugedo jo transporto priemonė, kurią remontavo maždaug iki 23.00 val. Jo vinjetė galiojo iki 19.10 val., tačiau (duomenys neskelbtini) kaime nėra degalinės, kurioje prekiautų vinjetėmis, todėl jis važiavo magistraliniu keliu ir planavo vinjetę įsigyti artimiausioje degalinėje, tačiau jo važiuotoje atkarpoje, iki policijos pareigūnų sustabdymo, degalinių nebuvo. Be to, apmokestintu keliu jam reikėjo pravažiuoti tik apie 8 kilometrus, t. y. nedidelį atstumą. G. G. teigimu, šios aplinkybės pateisina jo elgesį, todėl administracine tvarka jis neturėtų būti baudžiamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas neleistiną elgesį pateisinančių aplinkybių nenustatė.Atkreiptinas dėmesys, kad vinjetės galiojimo laikas pasibaigė ne jau važiuojant magistraliniu keliu, tačiau dar gerokai iki įvažiavimo į apmokestinamą kelią. Taigi, G. G. puikiai žinojo, kad važiuodamas minėtu keliu darys administracinį teisės pažeidimą. Sutiktina, kad transporto priemonės gedimas yra objektyvi priežastis, tačiau šiuo atveju remtis šia aplinkybe nėra pagrindo, kadangi grįžti į savo gyvenamąją vietą apeliantas galėjo ir kitu – neapmokestintu keliu, tačiau sąmoningai rinkosi patogesnį maršrutą. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo Institucijos atstovas, pažeidėjas turėjo galimybę važiuoti iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) senuoju Kauno keliu, kuris driekiasi palei Neries upę. Tačiau šio kelio kokybė G. G. netenkino, todėl jis rinkosi magistralinį kelią. Priežastis, jog neapmokestintas kelias yra prastesnės būklės, nelaikytina svarbia. Minėtas kelias nėra uždarytas, juo vyksta transporto priemonių eismas, apie šio kelio buvimą ir galimybę juo važiuoti G. G. žinojo, tačiau vis tiek elgėsi nerūpestingai. Be to, apeliantas vyko ne iš krovinių krovos arba fizinio ar juridinio asmens buveinės paskirtu konkrečiu maršrutu, tačiau privačių asmenų prašymu, todėl jis nebuvo saistomas konkretaus kelio pasirinkimu. G. G. veikė savo rizika, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Aukštesnysis teismas atmeta apelianto skundo teiginį, jog pirmosios instancijos teismo liko neįvertinti liudytojų K. D., E. Z., V. A. parodymai. Šie asmenys tik patvirtino, jog G. G. transporto priemonė buvo remontuojama, tačiau minėti asmenys neturėjo įtakos apeliantui renkantis, kuriuo keliu važiuoti namo. Tai, jog apmokestintu keliu G. G. reikėjo važiuoti nedidelį atstumą, nešalina jo kaltės. Aprašo 8 punktas įtvirtina baigtinį sąrašą aplinkybių, kai naudotojo mokestis netaikomas, t. y. jei apmokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais, kertant apmokamą kelią, taip pat žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie važiuoja iki savo dirbamo lauko ir grįžta iš jo. Taigi, į šių subjektų sąrašą G. G. nepatenka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiais, jog pareigūnas su administracinio teisės pažeidimo protokolu jo nesupažindino, todėl jis liko nepasirašytas. Be to, pareigūnas neleido jam užbaigti surašyti savo paaiškinimo. Apelianto nuomone, jis nebuvo išklausytas, o apylinkės teismo teisėja buvo šališka. Kaip matyti iš surinktos bylos medžiagos, su padarytu administraciniu teisės pažeidimu G. G. nesutiko, administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašyti atsisakė, taip pat atsisakė duoti paaiškinimą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16055839258, b. l. 2-3, 4, 5). Tai savo tarnybiniuose pranešimuose pažymėjo vyriausieji patruliai E. K. ir M. G., kurie tarnybinius pranešimus viršininkui surašė tą pačią įvykio dieną. Atkreiptinas dėmesys, jog apie transporto priemonės remontą G. G. policijos pareigūnų neinformavo, tai policijos atstovas pažymėjo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Be to, parodyta, jog duoti paaiškinimą apeliantas kategoriškai atsisakė. Vis dėlto, vėliau tyrimo metu paaiškinimas buvo pateiktas, taip pat pateikti liudytojų paaiškinimai, kurie teismo buvo įvertinti, todėl daryti išvadą, jog G. G. nebuvo išklausytas, nėra pagrindo. Priešingai, buvo tenkintas pažeidėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nors G. G. noriai su policijos pareigūnais nebendradarbiavo, kas matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės T. B. tarnybinio pranešimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 16055839258, b. l. 16).Skundo teiginiai apie tai, kad apylinkės teismo teisėja, nagrinėjusi G. G. skundą, buvo šališka, nes yra buvusi prokurorė, todėl jai artimesnė Institucijos pozicija, vertinami kritiškai. Pirmosios instancijos teismas vertino Institucijos surinktus ir byloje pateiktus įrodymus, taip pat pažeidėjo pateiktus argumentus nei vienam duomeniui nesuteikiant išskirtinumo ar prioriteto lyginant su kitais. Tai, jog priimtas sprendimas apelianto netenkina, nėra pagrindas konstatuoti šališkumo buvimą. Teismo posėdžio metu G. G. galėjo išsamiai papasakoti visas aplinkybes, susijusias su analizuojamu įvykiu, taip pat galėjo užduoti klausimus Institucijos atstovui. Jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pažeistos.Apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. balandžio 29 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrista, administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kaip teigia apeliantas, todėl ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.