Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1151-288/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
1-1151-288/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03187-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
S. D.
Advokatai
Valteris Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1151-288/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03187-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.1; 2.3.6.4.5; 1.2.25.4.2.6; 1.1.6.6;1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.16.1.9; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Vildai Verikaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam S. D., jo gynėjui advokatui Valteriui Aleknai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. D. 2019-01-22, apie 21.10 val., Kaune, Baltų pr., vairavo transporto transporto priemonę – automobilį „Honda Accord“ ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas nuo Neries krantinės link Rasytės g., pažeidė kelių eismo taisyklių 14,126 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 1.77 promilės etilo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma ir atsitrenkė į priekyje važiavusį bei stabdžiusį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. S..

Kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo savo automobilį būdamas neblaivus. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Prašo atiduoti jį pagal laidavimą sūnui.

S. D. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingai išspręsti bylą.

Eismo įvykio schema, fotonuotraukos (b. l. 21, 23-29), Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyti automobilių „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, techninės charakteristikos (b. l. 11-15, 16-20), Liudytojas A. S. parodė, kad 2019-01-22, apie 21.20 val., vairavo savo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Artėjant prie Rasytės g. – J. Grušo g. sankryžos lėtino greitį, nes degė raudonas šviesoforo signalas, kai į jo automobilio galą atsitrenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis. Vėliau paaiškėjo, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Buvo iškviesta policija, kuri nustatė kaltinamojo 1,60 promilių girtumą. Padarytą žalą atlygino draudimas (b. l. 58-59), liudytojas G. D. parodė, kad 2008 metais nusipirko automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodavosi jis ir jo tėvas S. D.. Paskutinius 7 metus jis gyveno Anglijoje, todėl automobiliu naudojosi tik tėvas. 2019-01-24 grįžęs į namus sužinojo, kad jo automobilis nutransportuotas į policijos aikštelę, nes tėvas, neblaivus vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį. Tėvas taip pat jam prisipažino ir labai gailisi dėl to kas įvyko (b. l. 56), liudytojas V. D. parodė, kad 2019-01-22, nuo 18 val. su kolega vyr. patruliu E. Č. dirbo radijo šaukiniu K1721, kai apie 21.19 val. gavo pranešimą, kad ties Baltų g.- Rasytės g. sankryža susidūrė du automobiliai, nurodė, kad vienas vairuotojas galimai neblaivus. Atvykę į įvykio vietą rado susidūrusius automobilius ir prie jų buvusius vairuotojus. Vienas vairuotojas – S. D., buvo neblaivus, jis pats prisipažino vartojęs alkoholio. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 1.60 promilių neblaivumas, po to jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą duoti kraujo (b. l. 53), specialisto išvadoje nurodyta, kad S. D. kraujyje rasta 1.77 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 68), iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie autotransporto priemonių kainas Lietuvoje, matyti, kad automobilio „Honda Accord“, vidutinė kaina su PVM yra 1460 eurų (b. l. 70), alkotesterio parodymuose matyti, kad 2019-01-22 S. D. nustatytas 1.60 promilių girtumas (b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas S. D. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad S. D., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2019-01-20, apie 21.10 val., vairavo automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1.77 promilės alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas atlikus kraujo tyrimą. S. D. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie S. D. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

BK 40 straipsnio taikymas.

Sprendžiant klausimą dėl S. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumo, pažymėtina, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

S. D. baudžiamojoje byloje pateiktas G. D. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, kuriame jis nurodė, kad S. D. yra jo tėvas. Tėvas apie padarytą nusikaltimą jam papasakojo pats, dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Jis įsitikinęs, kad taip ir bus, kad tėvas laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodė, kad su tėvu jis palaiko labai artimus ryšius, kartu gyvena, tėvas labai pergyvena, visai jų šeimai didelis šokas. Pats G. D. dirba UAB (duomenys neskelbtini) klijavimo preso operatoriumi (b. l. 111), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 111), neteistas (b. l. 115), administracine tvarka nebaustas (b. l. 114). Mano, kad yra tėvui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis S. D. BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01) numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 64), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis administracine tvarka praeityje baustas (b. l. 65), yra pensininkas, psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas(b. l. 61), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 62).

Įvertinus kaltinamojo S. D. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje S. D. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta, draudimui žalą kaltinamasis atlygino (b. l. 102-106) (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog G. D., S. D. sūnus, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, su tėvu artimas, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti tėvui teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad G. D. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo tėvui S. D. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant G. D. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį S. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą G. D. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį laidavimas skirtinas be užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis speciali teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad S. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų- vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (koncentracija kraujyje 1,77 promilės), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininko veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę.

Įvertinus pirmiau išdėstytas S. D. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju mažesnės už vidurkį atitinkančios trukmės baudžiamojo poveikio priemonės– uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas vieneriems metams, atitiktų proporcingumo principo reikalavimus (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad S. D. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso G. D. (b. l. 37). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad G. D. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis G. D., saugomas UAB „Augenas“ Technikos g.18 A 109, Kaune (b. l. 44), įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 82, 83), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos ir dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, siųstinas VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonės registracijos liudijimas (b. l. 38), siųstinas bausmę vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

S. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį G. D. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams (BK 68 straipsnis).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą siųsti VĮ „Regitra“.

Automobilio registracijos liudijimą siųsti bausmę vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti G. D. priklausantį turtą – automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)

S. D. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. D., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Liuba Kymantienė