Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant, nukentėjusiajai ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamai D. S., jos gynėjui advokatui Audriui Karpinskui,

nukentėjusiajai ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamai R. K., jos gynėjui advokatui Algirdui Juškai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, iškeltą pagal R. K. skundą privataus kaltinimo tvarka, ir D. S. priešpriešinį skundą, kuriame

D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d.,

R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal D. S. priešpriešinį skundą pagal LR BK 140 str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2015-03-17 apie 14.05 val. (duomenys neskelbtini), užpuolė einančią iš autobusų stotelės R. K. su vaikais, sugriebė už kaklo, pargriovė ant žemės ir sumušė: pešė plaukus, kelis kartus spyrė į galvą, krūtinę bei kitas kūno vietas, padarydama poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, viršugalvio ir krūtinės ląstos kairės pusės šonkaulių srities sumušimą, taip sukeldama R. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydama jos sveikatą.

Tokiais veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

R. K. 2015-03-17 apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė rankos kumščiu D. S. į krūtinę, paėmė ir tempė už plaukų, ne mažiau kaip keturis kartus sudavė rankine į įvairias kūno vietas, R. K. kairės rankos antru pirštu užkliuvus už rankinės tyčia tempė rankinę, dėl ko buvo patempti piršto raiščiai, bei ne mažiau kaip du kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Nukentėjusioji kaltinamoji R. K. prašė pripažinti D. S. kalta pagal jos paduotą skundą pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo bei priteisti iš D. S. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusioji-kaltinamoji R. K. parodė, kad D. S. gyvena už kilometro nuo jos namų. 2015-03-17 atidirbusi viešuosius darbus už pašalpą grįžo namo su vaikais. Kai ėjo pro kaimo parduotuvę, pripuolė D. S., sakydama „ar skani mano vyro dešra“. D. S. vyras buvo vaikams atnešęs naminės dešros, dėl ko ši supyko. D. S. griebė jai už sprando, tampė ją už rankinės, ginantis nugriuvo ant nugaros. Prieš tai D. S. buvo atėjusi į namus ir paėmusi dešrą, ja konflikto metu mojavo prieš akis. Vienas vaikas norėjo su pagaliu apginti, tačiau ji neleido. D. S. užsipuolė dėl dešros. Kai apvirto, ji irgi spardė D. S.. Pastarajai spardant buvo sužalotas vienas šonkaulis, išrauti plaukai, juos susirinko į maišelį kaip daiktinį įrodymą, ant kojų buvo mėlynės, griūnant galėjo pasukti ir sužaloti pirštus. Į traumatologą kreipėsi antrą ar trečią dieną po įvykio. Grumiantis įplyšo striukės pamušalas, ant rankinės buvęs atšvaitas. Įvykį matė pardavėjos, vaikai, sūnėnas. 3 savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą, dėl šonkaulio gėrė vaistus. Konfliktai prasidėjo, kai buvo priteistas išlaikymas vaikams iš D. S. vyro. Prašo nubausti D. S. pagal įstatymą, tenkinti pareikštą civilinį ieškinį ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Kaltinamoji nukentėjusioji D. S. su R. K. kaltinimu nesutiko ir prašė ją dėl kaltinimo išteisinti, pripažinti R. K. kalta pagal jos paduotą priešpriešinį skundą pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir priteisti iš R. K. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

D. S. parodė, kad 2015-03-17 nuėjo į kaimo parduotuvę. Pro langą pamatė einančią R. K., kuri prieš kelias dienas girtavo su jos vyru N. C., todėl nutarė išreikšti pretenzijas. Su N. C. gyvena kartu, bet bendro ūkio nebeveda. R. K. su N. C. turi 2 vaikus, jiems teikia išlaikymą, bet kartu seniai nebegyvena. Išėjusi iš parduotuvės paprašė sustoti pakalbėti. R. K. nestojo. Norėjo sulaikyti, bet R. K. pirma smogė į krūtinę ir griebė už plaukų. Gindamasi ji taip pat griebė už plaukų. Tada R. K. pradėjo ją mušti rankine, į rankinę įkliuvo jos pirštas, o R. K. tyčia tempė rankinę ir išsuko pirštą. Traukdama ranką išsilaisvino ir netekusi pusiausvyros užgriuvo ant R. K., kuri ją apspardė. Pirma pradėjo R. K., ji šios nespardė ir šiai nesudavė, plaukus viena kitai pešė abi, pasipešus sužalojimų nebuvo. R. K. rimtų sužalojimų padaryti negalėjo, fizinį skausmą galėjo sukelti dėl plaukų pešimo, jai nespyrė, tik laikė prispaudusi prie žemės. Prašo priteisti jai neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja D. K. parodė, kad buvo parduotuvėje, kai kažkas pasakė, jog lauke mušasi. Pažiūrėjo per langą ir pamatė, kad tarpusavyje mušasi R. K. ir D. S., jos abi stumdėsi. R. K. mojavo rankine, paskui abi parvirto. Ką jos kalbėjo, negirdėjo. D. S. buvo per kaklą apsikabinusi R. K., paskui jos pradėjo pešiotis, stumdytis. R. K. norėjo nusistumti nuo savęs D. S. ir mojavo rankine, paskui parvirto. Į lauką nėjo. Parduotuvėje buvo L. S., R. K. sūnėnas, pamatęs, kad mušasi, išėjo į lauką. D. S. kojomis nesispardė, R. K. buvo aktyvesnė, ji daugiau rankine daužėsi. Abi susikibusios pargriuvo pasikumščiuodamos. Muštynės truko gal 5-10 min. Vėliau iš R. K. sulaukė visokių grasinimų, viską perdavė policijai. Grasino, liepė linkėjimus perduoti pardavėjai, paskui „bambioškes“ po kojomis pametė. Grasino tam, kad neitų liudyti ar kad per langą matė. R. K. sūnus ir anūkę užkabinėjo. Paskui skambino iš Anglijos, kam užkliuvinėja mamą, kai grįš, pamatys, kas bus. Iki skambučio viskas buvo gerai, su R. K. niekada nesipyko. Mažasis R. K. sūnus įbėgo ir pasakė, kad lauke mušasi. R. K. namo iš miesto grįžo su vaikais. Ji įėjo į parduotuvę, o D. S. išėjo. L. S. buvo parduotuvėje ir kai išgirdo, kad mušasi, išėjo. Kodėl D. S. iš parduotuvės išėjo, nežino. R. K. sūnus šaukė lyg tai „mama mušasi, ar mamą muša“, tada ir pažiūrėjo pro langą. D. S. buvo per kaklą apkabinusi R. K., o ši stūmė D. S.. Kaip R. K. atrodė po muštynių, nematė, nes išėjo namo. Ir kitą dieną jos nematė. Ji ir pardavėja priėjo prie lango specialiai pažiūrėti, kas vyksta lauke. R. K. daužėsi su rankine, o po to smogė ir stūmė po apsikabinimo irgi ji, tada nuvirto. Mano, kad kalčiausia R. K., kuri ir sumušė D. S.. Nežino, kiek smūgių kam kliuvo. Į krūtinę, į petį buvo smūgiai, jos abi kumščiavosi.

L. V. Sabaliauskienė parodė, kad į parduotuvę atėjo D. S., nusipirko cigarečių ir išėjo į lauką. Parduotuvėje buvo ir D. K.. Po kiek laiko ji pradėjo šaukti, kad lauke kažkas mušasi. Per langą matė, kad kieme vyko muštynės tarp R. K. ir D. S.. Atbėgęs į parduotuvę R. K. sūnus paskambino ir prašė kviesti policiją, nes muša motiną. Po kiek laiko iš kiemo parėjo D. S., labai verkė, papasakojo, kad jos vyras eina pas R. K., yra jai neištikimas. Kai D. S. išėjo iš parduotuvės, ji R. K. nematė. Parduotuvė nedidelė, langas iš vienos pusės ir viskas gerai matosi. L. S. buvo parduotuvėje, stovėjo prieš ją. Visi priėjo prie lango, pamatė muštynes ir L. S. išėjo į lauką. Matė, kaip R. K. su rankine trenkė D. S., o ši gynėsi, jos tampėsi tol, kol nuvirto. Po šio įvykio R. K. su ja nebendrauja ir į parduotuvę nebuvo atėjusi. Po savaitės laiko buvo nuėjusi pas R. K., kad ji būtų sumušta, nesimatė.

Liudytojas K. K. parodė, kad gyvena su motina ir broliu L. K.. Tą dieną iš mokyklos grįžo autobusu kartu su motina. Išlipo iš autobuso, o juos užpuolė Danė ir motinai dešrą kišo į galvą. Jos susikibo viena su kita, tai motina vartaliojosi, tai Danė. Ėjo miegoti pas kaimynus, nes namie bijojo miegoti. D. S. atbėgo, paėmė motinai už kaklo, sugrūdo dešrą į galvą. Iš kur ta dešra buvo, nežino, gal iš parduotuvės, gal iš jų namų. Klausė, ar skani dešra, gal dar norėtų. Jos mušėsi. Motina vis stūmė D. S. nuo savęs, o ši vis grįždavo. Jis pasiėmė iš savo kiemo pagalį ir sakė „dink iš čia, von“. D. S. sakė, kad tai ne jo reikalas ir toliau mušėsi. Motina buvo susivėlusi, ant rankos buvo paraudonavę, kraujas niekur nebėgo. Motina su rankine gynėsi ir daužė D. S., o ji tik rankomis gynėsi. Grįžus namo, motinai vėliau atsirado mėlynės ant rankos, kojos ir šono, po kelių dienų ant veido mėlynių nebuvo. Jos susitiko prie parduotuvės netoli mūsų namų. D. S. juos pasivijo jau nueinančius namo. Pasivijusi paėmė motinai už kaklo, klausė ar dar nori dešros. Įbėgo į parduotuvę ir paprašyti pakviesti pagalbą, bet jos atsisakė, pasakė, kad nesikiša į tokius reikalus, tada nubėgo į namus pagalio. L. S. ėjo į namus skambinti pagalbos numeriu, jis buvo parduotuvėje, o kai pamatė muštynes, išėjo į lauką. Motina buvo kokius du kartus nugriuvusi, D. S. irgi. Motiną kojomis spardė D. S. du kartus, motina irgi spardėsi gulėdama ant žemės.

Liudytojas L. S. parodė, kad viskas prasidėjo tada, kai grįžo namo autobusu. Ėjo namo, o jis užėjo į parduotuvę. Iš parduotuvės išpuolė D. S. ir nuėjo link R. K.. Abi pardavėjos stovėjo prie lango ir juokėsi, liepė jam nesikišti, bet jis išėjo į lauką. Matė, kad jos abi tampėsi už plaukų, R. K. norėjo apsiginti. D. S. dar smėlio į akis R. K. pylė, pylė ir jis D. S.. D. S. toliau tampė R. K., nes jis smėlio nepataikė. R. K. prašė pakviesti pagalbą. Nuėjo namo, bet pagalbos nekvietė, nes nemokėjo paaiškinti, kas ir kaip vyksta. Grįžo atgal ir pamatė R. K. su nurautais plaukais. Buvo suplėšyta jos rankinė, jai skaudėjo šonas, pirkiniai išlaidyti, dešra suplėšyta ir išmėtyta po visą lauką. Apžiūrėjo kaimynė, ant šono mėlynės nebuvo. D. S. rankose nieko neturėjo. Dešra buvo pirkta Varnių parduotuvėje. Pro langą matė kažką nenormalaus: Dana parsivertusi Rasą tampė už plaukų, abi parvirtusios ant žemės, viena aukščiau, kita žemiau. R. K. bandė nustumti viena ranka D. S., kojomis nieko nedarė, o D. S. R. K. traukė už plaukų, tą matė iš parduotuvės. Tada išbėgo. Viena ant žemės parvirtusi, kita ant kelių tempė smarkiai už plaukų. Mušėsi 5 min.

Liudytojas L. K. parodė, kad iš autobuso ėjo link namų. Motiną užpuolė iš pasalų D. S., kuri tykojo parduotuvėje. D. S. užpuolė motiną, tampė ją už plaukų, išmėtė daiktus, paėmusi dešrą grūdo į veidą. Brolis bėgo į krautuvę kviesti pagalbos, bet jam nepavyko. Tada atėjo pusbrolis L. S., metė D. S. iš smėlio į veidą. Motina gynėsi, spyrė D. S., kad atšoktų. Kas buvo toliau, neatsimena. Pamatęs, kad vyksta muštynės, sustingo ir nieko nedarė, labai išsigando.

Ištyrus visus byloje esančius faktinius duomenis teismas nustatė, kad 2015-06-18 Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-28264-15 yra atliktas neišsamiai. 2015-06-18 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nustačius, kad viešoji tvarka grubiai pažeista nebuvo, įvykį sąlygojo asmeninio pobūdžio nesutarimai tarp D. S. ir R. K., pagrindinis kėsinimosi objektas buvo ne viešoji tvarka, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, o žmogaus sveikata, todėl nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. sudėties. Kadangi buvo smurtauta ne prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, D. S. veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 1 d. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nusikaltimų, numatytų LR BPK 407 str. kategorijai, dėl kurių padarymo neatliekamas ikiteisminis tyrimas. Prokuroro nutarimas skundžiamas nebuvo. Teisiamajame posėdyje ištyrus visas byloje esančias faktines aplinkybes, nustatyta, kad konfliktą stebėjo pašaliniai asmenys, tie veiksmai buvo atliekami viešoje vietoje, suaugusių žmonių ir mažamečių vaikų akivaizdoje, todėl teismui nekelia jokių abejonių, kad yra LR BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis, nes D. S. ir R. K. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo reikalavimas reiškia, kad bausmė ar kitokia poveikio priemonė gali būti taikoma tik proceso metu neabejotinai nustačius nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes. Užtikrinant nurodytų principų įgyvendinimą BPK 409 str. 5 d., numato teismo pareigą bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, privataus kaltinimo procesą nutraukti ir bylą perduoti prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 409 str. 5 d., 440 str.

nutarė:

privataus kaltinimo procesą nutraukti.

Bylos medžiagą perduoti prokurorui.

Nutartis gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos.