Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-200-635/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2-200-635/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02041-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Jazbutienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
I. S.
Išvadą teikia
Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai
Laimonas Strauka, Kęstutis Kanišauskas
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-200-635/2013Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02041-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.; 77.4.3.; 99.7., 99.5. (S)
ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Šilutė
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,sekretoriaujant I. V.,

dalyvaujant ieškovui D. P., jo atstovui, advokatui Laimonui Straukai, atsakovei I. S., jos atstovui, advokatui Kęstučiui Kanišauskui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Drungelienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei I. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir I. S. priešieškinį dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo nustatyti jo bendravimo su nepilnamete dukterimi E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1. Kiekvieno mėnesio kiekvieną trečiadienį nuo 17.00 valandos iki 19.00 valandos savo pasirinktoje vietoje. D. P. pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos ir parveža vaiką jo gyvenamosios vietos adresu po pasimatymo iki 19.30 valandos. Apie negalėjimą pasimatyti dieną su dukra skambučiu ar sms žinute D. P. informuoja I. S. ne vėliau kaip prieš dieną;

1.2.Kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį bendrauja su dukra E. pasirinktoje vietoje. D. E. pasiima iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 valandą ir parveža sekmadienį 18.00 valandą. Apie dukros pasiėmimą informuoja I. S. telefono skambučiu ar sms žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas;

1.3 Motinos dieną mažametė E. praleidžia kartu su motina, o Tėvo dieną- kartu su tėvu nuo 10.00 valandos iki 18.00 valandos. D. P. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos. Apie dukros E. paėmimą informuoja I. S. telefono skambučiu ar sms žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas;

1.4. Metinių švenčių metu (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Vėlinių) D. P. bendrauja su dukra E. :

1.4.1. Kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 17.00 valandos iki gruodžio 26 d. 18.00 valandos;

1.4.2. Kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 31d. 17.00 valandos iki sausio 1 dienos 18.00 valandos;

1.4.3. Kiekvienais poriniais metais nuo lapkričio 1 d. 10.00 valandos iki 18.00 valandos;

1.4.4. Kiekvienais metais Šv. Velykų metu bendrauja su dukra E. šeštadienį nuo 10.00 valandos iki sekmadienio 18.00 val;

1.4.5.Kiekvienais metais po sausio 20 d. pirmąją savaitgalio dieną bendrauja su dukra E. nuo 10.00 valandos iki 18.00 valandos, jei ši diena nesutaps su kas antru savaitgaliu pagal grafiką.

1.4.6. Kasmetinių atostogų metu D. P. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų, išsivežant dukrą iš jos gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Šalys susitaria, kad kasmetinių atostogų grafiką vaiko tėvai praneša vienas kitam iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydami, kur dukra E. bus tokių atostogų metu.

1.4.7. Keliaudami už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko tėvai privalo ne vėliau kaip 7 dienas iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitą šalį apie planuojame kelionės datas, numatomas aplankyti šalis bei kelionės tikslą. Šiuo atveju I. S. savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje abiems tėvai priimtinoje vietoje perduoda D. P. dukros E. pasą ( asmens tapatybės kortelę). Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, D. P. grąžina I. S. dukros E. pasą ( asmens tapatybės kortelę ). Apie dukros E. paėmimą D. P. informuoja I. S. telefono skambučiu ar sms žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas;

1.4.8. Mažametės E. ligos atveju kiekviena iš šalių, su kuria bebūtų vaikas, jos susirgimo metu privalo apie tai informuoti kitą tėvą, sudaryti sąlygas dalyvauti vizituose pas gydytojus ir slaugyti vaiką. Vaikui susirgus apsilankymų pas tėvą metu, D. P. ja rūpinasi ir kaip galima greičiau, jei tai nepakenks dukros sveikatai, grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą. Dukros ligos atveju būnant namuose, D. P. turi teisę ją lankyti bendravimo tvarkoje nustatytu metu.

1.4.9. Esant abiejų tėvų bendram susitarimui telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ir šalims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams.

1.4.10. I. S. išvykus nuolatos ar laikinai gyventi į užsienio valstybę, I. S. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki išvykimo, privalo informuoti D. P. apie išvykimą bei sudaryti jam galimybę susitikti su nepilnamete dukra pabendrauti ir atsisveikinti.

1.4.11. Nepilnamečiui vaikui gyvenant nuolatos su mama I. S. užsienio šalyje, I. S. per 14 kalendorinių dienų nuo išvykimo privalo informuoti D. P. apie jos gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje, kitus kontaktinius duomenis, gyvenimo sąlygas.

1.4.12. Nepilnamečiui vaikui gyvenant nuolatos su mama I. S. užsienio šalyje, I. S. privalo 3-7 kalendorinių dienų terminui sudaryti sąlygas nepilnametės dukros tėvui D. P. susitikti ir bendrauti su dukra jam atvykus į užsienio šalį, D. P. buvimo vietos adresu.

1.4.13. Nepilnamečiui vaikui gyvenant nuolatos su mama I. S. užsienio šalyje, I. S. privalo nepilnametę dukrą savo lėšomis parvežti į Lietuvos Respubliką susitikti ir bendrauti su vaiko tėvu D. P., kuriam tenka nepilnamečio vaiko grįžimo į nuolatinę gyvenamąją vietą išlaidu padengimas, šiais atvejais :

Metinių švenčių metu (Šv. Kalėdų, Naujųjų Metų, Vėlinių) D. P. bendrauja su dukra E.:

Kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 17.00 valandos iki gruodžio 26 d. 18.00 valandos;

Kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 31d. 17.00 valandos iki sausio 1 dienos 18.00 valandos;

Kiekvienais poriniais metais nuo lapkričio 1 d. 10.00 valandos iki 18. 00 valandos;

Kiekvienais metais Šv. Velykų metu šeštadienį nuo 10.00 valandos iki sekmadienio 18.00 val.

Kiekvienais metais po sausio 20 d. pirmąją savaitgalio dieną bendrauja su dukra E. nuo 10.00 valandos iki 18.00 valandos, jei ši diena nesutaps su kas antru savaitgaliu pagal grafiką.

Kasmetinių atostogų metu D. P. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų, išsivežant dukrą iš jos gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Šalys susitaria, kad kasmetinių atostogų grafiką vaiko tėvai praneša vienas kitam iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydami, kur dukra Enriką bus tokių atostogų metu.

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad duktė E. gyvena su mama, t.y. atsakove, kuri draudžia bendrauti su dukterimi, sudarydama tam formalias kliūtis, leidžia bendrauti trumpą laiką. Prašo nenustatyti pereinamojo laikotarpio dėl dukters nakvynės jo, ieškovo namuose, kadanagi, bylos nagrinėjimas buvo pakankamas laikas vaikui tam pasirengti. Prašo priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1500 Lt advokato išlaidų, 271 Lt išlaidų, susijusių su antstolio veiksmais vykdant teismo nutartį, 144 Lt žyminio mokesčio, viso 1915 Lt. Taip pat prašo atmesti priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi tarp šalių tokio ginčo nėra, šis reikalavimas formalus, o dėl vaiko bendravimo tvarkos buvo galima susitarti taikiai, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino iš dalies sutinkanti su patikslintais reikalavimais, tik nurodo, kad vaikui būtinas pereinamasis laikotarpis, kadangi ieškovas turi kitą šeimą, kur taip pat yra mažų vaikų, todėl jų duktė jaučiasi nejaukiai svetimoje jai šeimoje. Todėl atsakovės bei jos atstovo nuomone, būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu dukra nepasiliktų nakvoti pas ieškovą. Duktė galėtų pasilikti nakvoti ieškovo namuose, būdama 8-9 metų. Atsakovė prašo tenkinti priešieškinį nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų dukters ir jos interesus, joms gyvenant užsienyje.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad ieškovo pateikta bendravimo tvarka išsami ir priimtina bei atitinka mažametės šalių dukters poreikius, tačiau mano, kad dukters pasilikimui nakvynei pas ieškovą, būtinas 1 metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu mažametė pasiruoštų psichologiškai ir tai nebūtų pakenkta jos interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Šalys D. P. ir atsakovė I. S. yra nepilnametės E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8). Šalys santuokoje nebuvo, iš ieškovo 2010-04-25 Šilutės r. apylinkės teismo sprendimo dukters išlaikymui buvo priteistos lėšos (b.l. 7). Kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas ją nustatyti.

CK 3.170 str. 4 d. reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Atsakovė iš esmės sutinka su ieškovo pasiūlyta bendravimo su dukra tvarka, tačiau nesutinka dėl to, kad duktė nakvotų pas ieškovą, kol jai nesukaks 8-9 metai ir motyvavo tuo, kad duktė yra per maža, gali nepatogiai jaustis dėl higienos dalykų, be to ieškovas turi kitą mažametį vaiką dėl ko gali taip pat jausti dukra nepatogumų ir dukters emocinis ryšys su tėvu per mažas, nes augant mergaitei atsakovas ilgą laiką kartu negyveno.

Žemesnės instancijos teismas

Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka mažametės interesus, nepažeidžia nei vaiko, nei šalių interesų. Siūlo atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus, vaiko lytį taikyti pereinamąjį metų laikotarpį, pirmą pusmetį leidžiant dukrai vieną kartą per mėnesį pasilikti nakvoti pas ieškovą, po pusmečio didinant nakvynių skaičių priklausomai nuo vaiko savijautos ir po metų svarstant ilgesnio - 15 dienų nepertraukiamų atostogų su dukra klausimą. Ieškovas ir jo atstovas nesutinka dėl pereinamojo laikotarpio dukros nakvynei pas ieškovą, nustatymo ir motyvuoja, kad bylos nagrinėjimo laikas ir bendravimas pagal teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones buvo pakankamas laikas nusistovėti dukters ir tėvo pastoviam ryšiui, kas leidžia dukrai jau šiuo metu pasilikti nakvynei pas tėvą. Teismas, įvertinęs ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, šalių pozicijas, mano, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka iš esmės yra tinkama ir atitinka vaiko bei šalių interesus. Tačiau teismas, nesutinka su ieškovo siūlomos tvarkos 1.4.5. punktu dėl bendravimo kiekvienais metais pirmą savaitgalio dieną po sausio 20 dienos, tai yra šalių dukters gimimo dienos. Tokiu atveju, gali susidaryti situacija, kuomet keletą metų iš eilės ieškovas bendraus su dukra artimesniu gimimo dienai laiku, kai ši svarbi vaiko gyvenime data yra svarbi abiems šalims. Šis punktas keistinas į ieškovo pasiūlytu būdu bendravimą vienais metais prieš gimimo dieną, kitais po gimimo dienos. Tikslintinas ir ieškovo siūlomas tvarkos 1.4.12 punktas dėl ieškovo atvykimo bendrauti su dukra, atsakovei gyvenant su dukra užsienyje. Ieškovas nenurodo jo atvykimo aplankyti dukters užsienyje dažnumo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nuolatos gyvenant užsienyje, nustatytinas ieškovo bendravimas su dukra ir didžiųjų švenčių metu, atostogų metu, ieškovo atvykimas aplankyti dukters į užsienį nustatytinas 1 kartas per du mėnesius, įpareigojant atsakovę sudaryti sąlygas bendrauti su dukra, suderinus bendravimo laiką atsižvelgiant į dukters ugdymo, mokymosi įstaigose užimtumo laiką. Pagal ieškovo siūlomą tvarką atsakovei nuolatos gyvenant su dukra užsienyje, atsakovei tektų tris arba keturis kartus per metus dukrą parvežti į Lietuvą bendrauti su atsakovu ir atskirais atvejais tarp parvykimų būtų gana trumpas laiko tarpas – 1.4.13 p. Pavyzdžiui, tarp Kalėdų arba Naujųjų Metų ir šalių dukters gimimo dienos sausio 20 dieną. Teismo nuomone, tai neatitiktų protingumo principo ir vaiko interesų dėl kiek įmanoma pastovaus gyvenimo ritmo. Todėl teismo nuomone, būtų pakankamas ieškovo bendravimo pastovus nustatymas per tris didžiąsias metų šventes – Kalėdas, N. M. ir Velykas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lapkričio 1d. yra viena nedarbo diena, bendravimo nustatymas šiai dienai, gali būti kliūtimi suderinti vaiko užimtumą ugdymo ar mokymosi įstaigoje. Be to, atsižvelgiant į vaiko amžių – netrukus pradės lankyti mokymo įstaigą, parvežimas ir po jo gimimo dienos gali nesutapti su vaiko užimtumu mokymosi įstaigoje ir toks teismo sprendimas priimant ieškovo poziciją šioje dalyje, pažeistų vaiko interesus, kliudant vaikui mokytis. Todėl šiuo atveju nustatytinas bendravimas su sąlyga, jei tai nekliudo vaiko užimtumui ugdymo ar mokymosi įstaigoje. Teismas sutinka iš dalies su ieškovo pozicija dėl lėšų pasiskirstymo pristatant ir grąžinant vaiką susitikimui su tėvu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad mažametė negali viena keliauti, jai būtinas suaugęs palydovas, atsakovei nustačius pareigą parvežti dukrą į Lietuvos Respubliką, atsakovei tektų dviejų asmenų kelionės išlaidos: mažametės dukters ir ją lydinčio asmens. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais proporcingai tokios išlaidos turėtų tekti ir ieškovui. Tai yra, ieškovas privalėtų padengti dukters ir ją lydinčio asmens grįžimo į dukters nuolatinę vietą, išlaidas.

Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų( CK 3.169 str.1,2d.). Tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nėra. Ieškovo teigimu, toks reikalavimas nespręstinas teisme, nes nėra ginčo. Tačiau, teismo nuomone, tai, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko, šiuo atveju bendravimo tvarkos, rodo, kad šalys tarpusavyje taikaus sutarimo ateityje gali nerasti. Kad toks ginčas gali kilti rodo ir ieškovo atsiliepimas į priešieškinį (b.l.43), kuriame ieškovas buvo išreiškęs pageidavimą dukters gyvenamą vietą nustatyti su juo. Esant atsakovės reikalavimui, siekiant turėti įtvirtintą teisinį pagrindą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsižvelgiant į atsakovės ketinimus galimai išvykti nuolatos gyventi iš Lietuvos Respublikos bei ginant vaiko interesais ir vadovaujantis protingumo principu, gyvenamoji vieta nustatytina. Pažymėtina, kad būtinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir nesant tarp šalių ginčo yra įstatymu numatytas ir kitais atvejais – pvz., nutraukiant santuoką. Kaip minėta, šalys santuokos sudariusios nebuvo, todėl nutrūkus jų bendriems ryšiams, vaiko gyvenamosios vietos teisinis apibrėžtumas liktų neišspręstas. Kadangi, tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su atsakove, kur jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, šalių dukters E. P. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove.

Ieškovo ieškinys iš esmės tenkintas, atsakovės priešieškinio reikalavimas laikytinas papildomu, teismo nuomone proporcingai tenkinta yra daugiau ieškovo reikalavimų. Atsakovė nuo bylos nagrinėjimo pradžios, turėdama realių ketinimų išvykti nuolatos gyventi iš Lietuvos Respublikos, neišvyko, kas priešingu atveju būtų ženkliai apsunkinęs ir pabranginęs bylos nagrinėjimo procesą, o taikaus ginčo sprendimo nesudarė tik dėl nepakankamų teisinių žinių, todėl vertinant šias aplinkybes laikytina, kad atsakovės procesinis elgesys tinkamas, ir atsižvelgiant į ginčo pobūdį, vadovaujantis CPK 93 str. 4d., 96 str. 5d. teismas nukrypsta nuo CPK 93 str. 1,2,3 dalyse ir CPK 1,2,3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jas paskirstant abiems šalims per pusę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (b.l.36), iš jos priteistina valstybei 50 procentų jai tenkančių bylinėjimosi išlaidų ( CPK 96 str.). Pašto išlaidos šioje byloje yra 115 Lt t.y. abiems šalims tenka po 57, 50 Lt pašto išlaidų, iš atsakovė atitinkamai priteisiant 50 procentų šių išlaidų - 28, 75 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės E. P.( toliau tekste – E. P. arba E.), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove I. S. (toliau tekste - I. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti D. P.( toliau tekste – D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1.1. Kiekvieno mėnesio kiekvieną trečiadienį nuo 17.00 valandos iki 19.00 valandos savo pasirinktoje vietoje. D. P. pasiima vaiką iš gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos ir parveža vaiką jo gyvenamosios vietos adresu po pasimatymo iki 19.30 valandos. Apie negalėjimą pasimatyti su dukra telefono skambučiu ar mobiliojo ryšio telefono sms (toliau tekste – sms) žinute D. P. informuoja I. S. ne vėliau kaip prieš dieną;

1.2.Kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį bendrauja su dukra E. pasirinktoje vietoje. D. E. pasiima iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 valandą ir parveža sekmadienį 18.00 valandą. Apie dukros pasiėmimą informuoja I. S. telefono skambučiu ar sms žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas;

1.3 Motinos dieną mažametė E. praleidžia kartu su motina, o Tėvo dieną- kartu su tėvu nuo 10.00 valandos iki 18.00 valandos. D. P. paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10.00 valandą ir parveža ją į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 valandos. Apie dukros E. paėmimą informuoja I. S. telefono skambučiu ar sms žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas;

1.4. Metinių švenčių metu D. P. bendrauja su dukra E. :

1.4.1. Kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 17.00 valandos iki gruodžio 26 d. 18.00 valandos;

1.4.2. Kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 31d. 17.00 valandos iki sausio 1 dienos 18.00 valandos;

1.4.3. Kiekvienais poriniais metais nuo lapkričio 1 d. 10.00 valandos iki 18. 00 valandos;

1.4.4. Kiekvienais metais Šv. Velykų metu šeštadienį nuo 10.00 valandos iki sekmadienio 18.00 valandos;

1.4.5. poriniais metais po sausio 20 d. pirmąją savaitgalio dieną bendrauja su dukra E. nuo 10.00 valandos iki 18.00 valandos, jei ši diena nesutaps su kas antru bendravimo su dukra savaitgaliu pagal grafiką, neporiniais metais tokia pačia tvarka bendrauja savaitgalį prieš sausio 20 dieną. Apie dukros pasiėmimą metinių švenčių metu ieškovas informuoja I. S. telefono skambučiu ar sms žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas

1.4.6. Kasmetinių atostogų metu D. P. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų, išsivežant dukrą iš jos gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Šalys susitaria, kad kasmetinių atostogų grafiką vaiko tėvai praneša vienas kitam iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydami, kur dukra Enriką bus tokių atostogų metu.

1.4.7. Keliaudami už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko tėvai privalo ne vėliau kaip 7 dienas iki numatomos kelionės pradžios informuoti kitą šalį apie planuojamos kelionės datą, numatomas aplankyti šalis bei kelionės tikslą. Tėvo kelionei su dukra, I. S. savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje abiems tėvai priimtinoje vietoje perduoda D. P. dukros E. pasą ( asmens tapatybės kortelę). Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, D. P. grąžina I. S. dukros E. pasą ( asmens tapatybės kortelę ). Apie dukros E. paėmimą D. P. informuoja I. S. telefono skambučiu ar sms žinute ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas;

1.4.8. Mažametės E. ligos atveju, kiekviena iš šalių, su kuria bebūtų vaikas, jos susirgimo metu privalo apie tai informuoti kitą tėvą, sudaryti sąlygas dalyvauti vizituose pas gydytojus ir slaugyti vaiką. Vaikui susirgus apsilankymų pas tėvą metu, D. P. ja rūpinasi ir kaip galima greičiau, jei tai nepakenks dukros sveikatai, grąžina vaiką į jos gyvenamąją vietą. Dukros ligos atveju būnant namuose, D. P. turi teisę ją lankyti bendravimo tvarkoje nustatytu metu.

1.4.9. Esant abiejų tėvų bendram susitarimui telefonu, kitomis ryšio priemonėmis ir šalims tiesiogiai bendraujant, galimas nukrypimas nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenks vaiko interesams.

1.4.10. I. S. išvykus nuolatos ar laikinai gyventi į užsienio valstybę, I. S. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki išvykimo, privalo informuoti D. P. apie išvykimą bei sudaryti jam galimybę susitikti su nepilnamete dukra pabendrauti ir atsisveikinti.

1.4.11. Nepilnamečiui vaikui gyvenant nuolatos su mama I. S. užsienio šalyje, I. S. per 14 kalendorinių dienų nuo išvykimo privalo informuoti D. P. apie jos gyvenamosios vietos adresą užsienio valstybėje, kontaktinius duomenis, gyvenimo sąlygas.

1.4.12. Nepilnamečiui vaikui gyvenant nuolatos su mama I. S. užsienio šalyje, vieną kartą per du mėnesius I. S. privalo 3-7 kalendorinių dienų terminui sudaryti sąlygas nepilnametės dukros tėvui D. P. susitikti ir bendrauti su dukra jam atvykus į užsienio šalį, iš anksto suderinus bendravimo laiką atsižvelgiant į dukters ugdymo, mokymosi įstaigose užimtumo grafiką.

1.4.13. Nepilnamečiui vaikui gyvenant nuolatos su mama I. S. užsienio šalyje, I. S. privalo nepilnametę dukrą savo lėšomis parvežti į Lietuvos Respubliką susitikti ir bendrauti su vaiko tėvu D. P., kuriam tenka nepilnamečio vaiko ir jį lydinčio asmens grįžimo į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą išlaidų padengimas, šiais atvejais :

Metinių švenčių metu bendravimui su dukra E.:

- Kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 17.00 valandos iki gruodžio 26 d. 18.00 valandos;

- Kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 31d. 17.00 valandos iki sausio 1 dienos 18.00 valandos;

-Kiekvienais poriniais metais Šv. Velykų metu šeštadienį nuo 10.00 valandos iki sekmadienio 18.00 valandos;

- Kiekvienais neporiniais metais po sausio 20 d. pirmąją savaitgalio dieną nuo 10.00 valandos iki 18.00 valandos, jei tai nekliudo dukters E. užimtumui ugdymo ar mokymosi įstaigoje.

Apie negalėjimą parvežti dukrą Enriką dėl dukters užimtumo ugdymo ar mokymosi įstaigoje lapkričio 1 d. ir savaitgalio dienai po sausio 20 d., atsakovė privalo ieškovą informuoti ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas.

Kasmetinių atostogų metu D. P. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukra ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų, išsivežant dukrą išjos gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Šalys susitaria, kad kasmetinių atostogų grafiką vaiko tėvai praneša vienas kitam iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, nurodydami, kur dukra E. bus tokių atostogų metu.

Nustatyti, kad ieškovas gali su dukterimi E. bendrauti telefonu, kitomis ryšio priemonėmis.

Nustatyti keturių mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo pereinamąjį laikotarpį dėl E. P. nakvynės pas ieškovą: E. P. pasiliekant vienai nakvynei pas ieškovą vieną kartą per mėnesį ieškovo pasirinktu laiku pagal nustatytą nuolatinę bendravimo tvarką (savaitgalio arba nustatytų švenčių metu). Apie pasirinktą nakvynės laiką ieškovas privalo informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų.

Laikinąsias apsaugos priemones dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Iš atsakovės I. S. priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. P. 72 litus žyminio mokesčio, 750 litų atstovavimo išlaidų, 135,50 litų išlaidų susijusių su teismo nutarties vykdymu.

Iš ieškovo D. P. priteisti 71,50 litų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. P. 57, 50 Lt pašto išlaidų, iš atsakovės I. S. 28, 75 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėja Daiva Jazbutienė