Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal įkeitimo objekto savininko G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria įkeisti daiktai areštuoti ir perduoti kreditoriui pagal pareiškėjo (kreditoriaus) K. K. pareiškimą dėl įkeitimo objekto arešto ir perdavimo kreditoriui, skolininkas E. A., įkeitimo objekto savininkas G. A.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr.(duomenys neskelbtini), įregistruotą 2008-06-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant E. A., iki 2008-08-10 suteiktos paskolos grąžinimą, buvo įkeisti K. K. vertybiniai popieriai – 5550 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, emitentas UAB „TAS ANAS“, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, nuosavybės teise priklausančios G. A., sandorio sudarymo metu šalių įvertintos 555000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. CPK 559 straipsnis nustato pareiškimo dėl įkeisto kilnojamojo turto arešto ir šio turto perdavimo kreditoriui tenkinimo tvarką. Nagrinėjamu atveju kreditorius K. K., prašydamas areštuoti 5550 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų nematerialiųjų vardinių UAB „TAS ANAS“, priklausančių G. A., akcijų, perduoti jas kreditoriui bei uždrausti įkeitimo objekto savininkei naudotis neturtine akcininko teise – balsuoti areštuotomis akcijomis visuotiniuose UAB „TAS ANAS“ akcininkų susirinkimuose, rėmėsi nurodyta teisės norma ir nurodė konkrečias aplinkybes, kad skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdė hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, atsižvelgęs į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str., CPK 559 str.), pareiškimą tenkino, areštavo ir perdavė kreditoriaus žinion įkeistus vertybinius popierius – 5550 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, emitentas UAB „TAS ANAS“, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, nuosavybės teise priklausančias G. A., įpareigojo kreditorių K. K. perduotus jo žinion vertybinius popierius parduoti pagal CK 4.219 str. 5 d. reikalavimus ir pateikti turto pardavimo aktą bei gautas lėšas pervesti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą. Apeliantė G. A. su tokia teismo nutartimi nesutinka, nurodydama, kad šia nutartimi nebuvo užtikrinti jos (įkaito davėjos) teisėti interesai, kadangi nutartyje nėra nurodyta, kaip konkrečiai ir kokiais teisiniais veiksmais įkeitimo objekto savininkė turi perduoti akcijas kreditoriaus žinion. Tačiau sutikti su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nedetalizavo areštuotų akcijų perdavimo kreditoriui tvarkos, nepažeidžia ir negali pažeisti įkeitimo objekto savininkės (apeliantės) interesų, kadangi areštuotų akcijų perdavimą kreditoriui organizuoja ir vykdo ne pats įkeitimo objekto savininkas, bet antstolis, vadovaudamasis CPK L ir LIII skyrių nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimų ir nutarčių vykdymo tvarką. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje apie tai ir yra atžymėta, o būtent: kad nutarties vykdymas dėl įkeistų vertybinių popierių perdavimo kreditoriui pavedamas kreditoriaus pasirinktai antstolių kontorai. Be to pagal CPK 745 straipsnio 2 dalį, išieškant iš įkeitimu įkeisto turto, kai įkaito davėjas nėra skolininkas, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, įkaito davėjas, vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Vadinasi, apeliantė, naudodamasi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, turės realią galimybę ginti savo teises ar teisėtus interesus, jeigu jie būtų pažeisti, vykdant įkeistų vertybinių popierių perdavimą kreditoriui. Tuo tarpu tai, jog pirmosios instancijos teismas nedetalizavo areštuotų akcijų perdavimo kreditoriui tvarkos, kurią, kaip jau minėta, pagal įstatymą nustato antstolis, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jai nėra aišku, kokias turtines ar neturtines akcininko teises įgyja kreditorius, jam perdavus akcijas, ir per kiek laiko jis turi tas akcijas parduoti. Tačiau tokie apeliantės samprotavimai yra nepagrįsti, nes jie neatitinka skundžiamos nutarties turinio, iš kurio matyti, jog kreditoriaus prašymu teismas uždraudė įkeitimo objekto savininkui (UAB „TAS ANAS“ akcininkei – apeliantei) naudotis tik viena neturtine akcininko teise, t.y. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog viena iš akcininkų neturtinių teisių yra pagal suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose). Jokių kitų turtinių ir neturtinių įkaito davėjo, kaip akcininko, teisių teismas neapribojo ir neperdavė kreditoriui. Todėl apeliantės argumentai apie neaiškumus skundžiamoje nutartyje dėl akcininko teisių perdavimo kreditoriui apimties atmestini. Jokių reikalavimų dėl teismo apribotos neturtinės teisės panaikinimo atskirajame skunde apeliantė nenurodė.

CK 4.219 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorius parduoda įkeistą daiktą kreditoriaus, skolininko ir įkaito davėjo (kai įkaito davėjas yra ne skolininkas) sutartu būdu arba bendru sutarimu įkeistas daiktas perduodamas kreditoriaus nuosavybėn, o nesutarus – parduodamas aukcione. Jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, jis gali būti perduotas vieno iš kreditorių nuosavybėn tik visiems kreditoriams susitarus. Kreditorius įkeistus vertybinius popierius realizuoja įstatymų nustatyta tvarka. Pardavus įkeistą daiktą, gautos lėšos pervedamos į hipotekos įstaigos depozitą ir paskirstomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas įpareigojo kreditorių K. K. perduotus jo žinion vertybinius popierius parduoti pagal CK 4.219 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tačiau nenurodė, per kiek laiko jis tai turi padaryti. Apeliantės teigimu toks trūkumas taip pat įtakoja skundžiamos nutarties teisėtumą. Tačiau su tokiu teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi, kaip jau buvo minėta, akcijų realizavimo tvarką nustato antstolis, vadovaudamasis CPK nuostatomis. Neįtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus vertybiniai popieriai realizuojami varžytynėse bendra tvarka (CPK 729 str. 2 d.). Ši tvarka reglamentuota CPK XLIX skyriuje „Turto realizavimo tvarka“. Vadinasi, ir nagrinėjamu atveju nurodytomis nuostatomis turės būti vadovaujamasi. Pažymėtina, jog, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 str. 1 d.).

Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog visi jos skunde nurodyti ir teismo nutartyje neaptarti klausimai yra ypač aktualūs, nes kreditorius yra antrasis įmonės akcininkas, turintis 50 procentų UAB „TAS ANAS“ akcijų. Tačiau tokiam teiginiui (kad kreditorius K. K. yra UAB „TAS ANAS“ akcininkas) pagrįsti, apeliantė nepateikia jokių įrodymų (CPK 178 str.). Pats kreditorius šią aplinkybę atsiliepime į atskirąjį skundą neigia. Todėl, nesant patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių apeliantės nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su galima kreditoriaus veikla įmonėje po to, kai jam bus perduotos apeliantei priklausančios akcijos, tačiau pažymi, jog teismas skundžiama nutartimi apribojo tik vieną įkaito davėjo, kaip akcininko teisę – teisę balsuoti bendrovės akcininkų susirinkimuose, tuo tarpu iki akcijų pardavimo sandorio sudarymo įkaito davėjas lieka areštuotų ir kreditoriui perduotų akcijų savininku.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog skolininkui E. A., neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės ir kreditoriui raštu įspėjus skolininką bei įkaito davėją apie būsimas prievolės neįvykdymo teisines pasekmes ir skolininkui su įkaito davėju nesiėmus jokių aktyvių veiksmų skolai grąžinti, pirmosios instancijos teismo hipotekos skyrius CK 4.219 straipsnio ir CPK 559 straipsnio nustatyta tvarka priėmė skundžiamą nutartį areštuoti ir perduoti kreditoriaus naudai įkeistas akcijas. Tokiu būdu teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutartį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.