Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis bei gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, iš jo žodžių neteistas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam buvo išverstas į rusų kalbą, suprato, kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. D. K. yra jo žmona, su ja gyvena 12 metų, turi sūnų. Vasaros metu gyvena sodyboje (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 7 d. apie 17.00 val. atvažiavo į sodybą. Buvo išgėręs. Sodyboje buvo žmona, sūnus bei žmonos motina R.. Kitų žmonių sodybos teritorijoje nebuvo. Apie 18.00 val. tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas. Žodinis konfliktas prasidėjo dėl to, kad D. priekaištavo jam, kad jis ilgai važiavo iš miesto, kad atvažiavo išgėręs alkoholinių gėrimų ir kad jis nieko nedaro. Jis taip pat priekaištavo žmonai. Jie kalbėjo pakeltais balsais. Po to jis išėjo į lauką, nes namuose buvo sūnus savo kambaryje. Prieš išeinat iš namo, jis D. pasakė, kad išvažiuoja į miestą, nes nenori konfliktuoti. D. atsakė, kad jis niekur nevažiuos. Pasakė, kad butas yra ne jo ir nurodė grąžinti jai raktus nuo buto (duomenys neskelbtini). Jis atsakė, kad turi teisę gyventi tame bute, nes ten deklaruotas ir už tą butą moka. D. norėjo paimti iš jo raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nežinojo, kur yra raktai nuo buto. Raktai nuo buto buvo kelnių užpakalinėje kišenėje. Norėdama paimti raktus iš pradžių žmona patraukė už kuprinės, kuri buvo ant pečių. Jam atsisukus, D. patraukė už vyriškos rankinės bei ją suplėšė. Kadangi D. rankinėje raktų nuo buto nesurado, todėl tempė už kuprinės, nes norėjo nuimti ją. Kai D. traukė kuprinę, jis paėmęs D. už kaires rankos riešo, galimai galėjo ją užsukti. D. neišlaikė pusiausvyros bei parkrito ant žemės. Po to jis parkritusiai D. vieną kartą dešine koja spyrė į sėdmenis. Kai jis susiruošė išeiti iš kiemo, D. paėmusi už kelnių užpakalinės kišenės, kur buvo raktai nuo buto, iš kišenės paėmė raktus. Jis norėjo iš D. atimti ryšulį su raktais. D. tempė raktus į savo pusę, o jis į savo pusę. Kai jis iš D. traukė raktus, žmona neišlaikė pusiausvyros ir pargriuvo ant žemės, ant nugaros. Jis irgi buvo pargriuvęs ant žemės. Jam nepavyko iš D. paimti raktų, todėl jis jai atidavė dalį raktų, kurie buvo pas jį ir išėjęs iš sodybos išvažiavo į Vilniaus miestą. Nori pasakyti, kad jis nepamena, kad buvo paėmęs D. už plaukų, paguldęs ją ant žemės bei dešinės rankos delnu vieną kartą trenkęs į kairės akies sritį, tačiau, jei ji taip nurodo, taip galėjo būti, viską pripažįsta. Labai gailisi, kad savo veiksmais padarė D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu skiriant jam laisvės apribojimą. Daugiau nieko paaiškinti negali (el. b. l. 140–143).

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji D. K. parodė, kad 2023 m. liepos 7 d. Pakenės g. 11, Pakenės k., Vilniaus r., buvo sodyboje kartu su vyru V. K., motina R. A., sūnumi M. K.. Būnant sodyboje apie 18.00 val. vyras pradėjo jai ir jos motinai priekaištauti dėl buitinių dalykų. V. K. įvykio dieną buvo neblaivus. V. K. alkoholį vartoja kasdien. Žodinio konflikto metu vyras sakė, kad važiuos į butą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jai atsisakius duoti V. K. buto raktus, pastarasis pradėjo elgtis agresyviai. Dešine ranka paėmęs jai už kairės rankos riešo ranką užsuko, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Tęsdamas savo veiksmus, paėmęs už plaukų, paguldė ją ant žemės ir spyrė jai dešine koja į sėdmenų sritį. Po to paėmęs už plaukų vėl paguldė ant žemės bei dešiniu delnu sudavė jai į kairės akies sritį. Dėl to ji pajuto fizinį skausmą, atsirado kraujosruva. Taip pat įvykio metu galimai jai sudavė ir daugiau smūgių, tačiau kadangi viskas vyko labai greitai detalių nepamena. Grumtynių metu ketino kviestis pagalbą, tačiau vyras atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną. Pasibaigus grumtynėms numetė telefoną jai ir sėdęs ant dviračio kažkur išvažiavo. Įvykio metu viską matė jos motina R. A. ir sūnus M. K., tačiau į konfliktą nesikišo, prašė V. K. liautis smurtauti prieš ją. Dėl įvykio į medikus nesikreipė, nes buvo šoke (el. b. l. 52–55).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip nukentėjusioji D. K. parodė, kad savo pirminius parodymus palaiko. Dėl jai padarytų kūno sužalojimų nieko naujo pasakyti neturi. Buvo nuvykusi pas ekspertus, kurie ją apžiūrėjo ir turėjo pateikti išvadą. Po įvykio į gydymo įstaigas dėl patirtų sužalojimų nesikreipė. Įvykį matė jos motina R. ir sūnus M.. Ji nenori, kad šeimos nariai matę įvykį būtų apklausti, nes jos mama yra senyvo amžiaus bei serga (duomenys neskelbtini) liga, todėl turi problemų su atmintimi ir dėl tos ligos gali neprisiminti įvykio. Nenori, kad būtų apklaustas jos nepilnametis sūnus, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, nes tai sukels jam stresą. Šiuo metu su vyru V. gyvena atskirai, jis mieste, o ji su motina ir sūnumi kaime. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (el b. l. 80–83).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2141/2023 (01) matyti, kad D. K. padaryta poodinės kraujosruvos veide, rankose, dešinėje šlaunyje, kietais bukais daiktais, kurių identifikuoti negalima, ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2023-07-07). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą. D. K. nustatyti sužalojimai nėra būdingi sužalojimais, padaromiems pačiai sau (el. b. l. 74–75).

2023 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos – kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų nenustatyta (el. b. l. 41–48).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad V. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2023 m. liepos 7 d. apie 18.00 val. sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. K., o būtent: dešine ranka paėmęs D. K. kairę ranką už riešo ją užsuko, po to paėmęs ją už plaukų paguldė ant žemės ir spyrė dešine koja jai į sėdmenų sritį, po ko vėl paėmęs už plaukų paguldė ant žemės bei dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė D. K. į kairės akies sritį, šiais savo veiksmais šešiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai D. K. poodines kraujosruvas veide, rankose, dešinėje šlaunyje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes be paties kaltinamojo parodymų, patvirtina bei specialisto išvada, nukentėjusiojo parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami V. K. kaltei nustatyti ir pagrįsti, Kaltinamojo veiksmai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

IV. Bausmės inidividualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam V. K. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždraužiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu bei paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su anksčiau išvardintais įpareigojimais bei draudimu.

Kaltinamasis V. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausmės rūšimi, dydžiu, baudžiamojo poveikio priemone ir siūlomais paskirti įpareigojimais bei draudimais (el. b. l. 176–181).

V. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. K. Lietuvos Respublikoje neteistas (el. b. l. 186-192), nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 str. 2 d., tačiau nutrauktas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, administracine tvarka baustas, tačiau neturi galiojančių administracinių nuobaudų (el. b. l. 158–160), dirba, duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymą nėra (el. b. l. 154–157).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraužiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 2 mėnesius laisvės apribojimo bausmės). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, intensyvios priežiūros paskyrimas – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – būtų neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad paskiriant laisvės apribojimo bausmę, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (LAT 2023-03-21 nutartis Nr.2K-97-697/2023. Todėl intensyvi priežiūra neskirtina.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraužiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas

Vadovaudamasis BK 72² straipsniu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis V. K. smurtavo prieš savo žmoną, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė nebe pirmą kartą. Todėl kaltinamajam V. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – kaltinamasis per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

VI. Kiti klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraužiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraužiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos per 2 (du) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavęs prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikęs prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.