- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 1N-195/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: panaikinti nutartį/sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- T. N.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. N. (T. N.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties, kuria patenkintas T. N. prašymas dėl 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio patikslinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. N. paskirta 3 mėtų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per vienerius metus, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įmokėti 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Į nuteistajam T. N. paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2010-10-07 iki 2010-10-08 (viena diena). Nurodytu nuosprendžiu iš nuteistojo T. N. solidariai su nuteistuoju L. V. priteista 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. M. naudai (I b. t., 7-14 l.). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendį, nutardamas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti: - byla nagrinėta dalyvaujant gynėjai L. G.; - T. N. - vedęs ir dirbantis UAB „Adamand“; pakeitė nuosprendžio rezoliucinės dalies 6 pastraipą, nurodydamas: į bausmės laiką L. V. įskaityti laikotarpį, jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime nuo 2010 10 07 d. iki 2010 12 06 d.; pakeitė nuosprendžio rezoliucinės dalies 9 pastraipą, nurodydamas: pripažinti T. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams; pakeitė nuosprendžio rezoliucinės dalies 12 pastraipą, nurodydamas, kad į bausmės laiką T. N. įskaitytinas laikotarpis, jo išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime nuo 2010 10 07 d. iki 2010 11 19 d.; nutarė visame nuosprendyje nurodyti, kad nukentėjusysis - M. M., o vienas iš kaltinamųjų – L. V.. Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą kitą nuosprendžio dalį.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį – 11 metų laisvės atėmimo, pagal Lietuvos Respublikos 253 straipsnio 2 dalį – 7 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir T. N. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. N. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį, ir T. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 13 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nurodytu nuosprendžiu nuspręsta T. N. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2013-12-05), į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2010-10-07 iki 2010-11-19 bei nuo 2012-02-07 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2013-12-05) (III b. t., 154-154-176 l.).
Nuteistasis T. N. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį dėl bausmių subendrinimo (III b. t., 197 l.). Nuteistasis nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje nepasisakyta dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto nuteistojo įpareigojimo įmokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei dėl bausmių bendrinimo Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio pagrindu. Be to, nuteistasis prašymą grindė ir Lietuvos Respublikos BK 73 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 4 dalies pagrindu patenkino nuteistojo T. N. prašymą bei patikslino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, nurodydamas, kad T. N. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1 300 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant T. N. įmoką sumokėti per vienerius metus nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (III b. t., 201-202 l.).
Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad 2013 m. gruodžio 5 d. teismo nuosprendyje turėjo būti nurodomos visos nuteistajam T. N. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, jeigu jos neįvykdytos (Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 4 p.). Pasak teismo, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu nuteistajam T. N. nustatytas įpareigojimas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 10 MGL (1 300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nėra įvykdytas, todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendis patikslintinas, nurodant, kad Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnio, 73 straipsnio 2 dalies pagrindu, T. N. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. N. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį, 2011 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl įpareigojimo sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, o jeigu nėra galimybės panaikinti nurodytos 2011 m. lapkričio 11 d. teismo nuosprendžio dalies, pakeisti 2011 m. lapkričio 11 d. teismo nuosprendį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo taisykles (IV b. t., 2-3 l.). Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato jo prašymo reikalavimų bei neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis. Nuteistojo teigimu, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė susijusi su tuo pačiu nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas atidėtas 3 metams, turi būti siekiama išvengti atleidimo nuo bausmės sąlygų ir baudžiamojo poveikio priemonių tarpusavio prieštaravimo ar dubliavimo. Nuteistojo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė galima tik bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau ji neskiriama kartu su laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis teigia, kad jis negalės sumokėti įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, neturi kitų pajamų, o Lietuvos Respublikos BK 65 numato bausmių sudėjimo bei keitimo taisykles.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. N. skundas tenkintinas iš dalies.
Nuteistasis T. N. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas patikslinti 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį, kadangi jame nepasisakyta dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (10 MGL įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 4 dalies pagrindu patikslino minėtą nuosprendį, nurodydamas, kad nuteistajam T. N. yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1 300 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Lietuvos Respublikos BPK VII dalis „Nuosprendžio ir nutarties vykdymas“ reguliuoja klausimus, susijusius su teismo priimtų ir paskelbtų nuosprendžių ir nutarčių vykdymu. Šios Lietuvos Respublikos BPK dalies 361 straipsnio (Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas) 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį, vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio (Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka) 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Minėtų Lietuvos Respublikos BPK nuostatų pagrindu negali būti keičiama teismo priimto procesinio sprendimo esmė.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje, subendrindamas bausmes, iš viso nepasisakė dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtos nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo sumokėti 1 300 Lt dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri nebuvo numatyta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje. Nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nuteistajam T. N. yra Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ne patikslinimas, o esmės pakeitimas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pagal Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsnio 4 dalį, skirti nuteistajam T. N. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BPK nuostatas, susijusias su nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių ir neaiškumų pašalinimu (Lietuvos Respublikos BPK 361 str., 362 str.), skundžiama nutartimi pakeisdamas jo priimto 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio esmę, kadangi nuosprendžio esmė negali būti keičiama pagal Lietuvos Respublikos BPK VII dalies nuostatas, šios BPK dalies nuostatos taikomos tik šalinant nuosprendžio vykdymo metu kilusias abejones ir neaiškumus. Nuosprendžio esmė gali būti keičiama tik nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine ar kasacine tvarka (Lietuvos Respublikos BPK VI, VIII dalys).
Be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo materialinio teisinio pagrindo kartu su bausme nuteistajam paskirti įpareigojimą sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kadangi ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra numatyta Lietuvos Respublikos BK 42 straipsnio 6 dalyje ar BK 67 straipsnio 3 dalyje, kaip priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis dėl 2013 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio patikslinimo yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji naikinama, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nepatikslintą (nepakeistą).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį nepatikslintą (nepakeistą).
Nutartis galutinė ir neskundžiama.