- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- AN2-45-282/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00593-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. J. ir nukentėjusiojo A. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūno 2019 m. birželio 13 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį 90 Eur bauda nubaustas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 11 d. 12.00 val. iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio A. Č., vagystės būdu nukasė vieną karutį žemių.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. J. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartimi netenkino R. J. skundo, 2019 m. birželio 13 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: priteisti iš J. J. atlyginti žalą – 20 000 Eur už išpjautus medžius, 70 000 Eur už užgrobtą žemę, pusę sumos už pastatytus pastatus arba nugriauti, apmokėti žemės nuomos mokestį nuo 2006 m. po 1 000 Eur iki dabar už kiekvienus metus, atlyginti neturtinę žalą 10 000 Eur; priteisti iš R. J. 10 000 Eur neturtinės žalos, priimti atskirąją nutartį ir priteisti iš VPK už neteisėtai užimtus žemės sklypus 3,5 mln. Eur žalos atlyginimui per 2019 metus – 7 sklypai (vidutiniškai vieno namo kaina yra iki 500 000 Eur. Su teismo nutartimi nesutinka, nes teismas nenagrinėjo R. J. šmeižto, agresyvaus ir pavojingo visuomenei elgesio, neteisėtai J. J. pasisavinto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), aplinkybių, žalos atlyginimo, J. J. sadistiško elgesio (daužymo grindų šepečiu) su šunimi, nepaneigė J. J. pasakojimo apie traktoriaus puolimą su šakėmis, nenagrinėjo dėl VPK neveikimo atsiradusios žalos.
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį ir 2019 m. birželio 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti pripažinus, kad jo padaryta veika yra mažai pavojinga. Teigia, kad sprendimas jį nubausti priimtas skubotai ir yra nepagrįstas. Nurodo, kad jis niekada neneigė, jog kasė žemę (vieną karutį), tačiau kasė ne A. Č. priklausančio žemės sklypo žemes. Pastebi, kad įvykį tyręs policijos pareigūnas net objektyviai nebandė ištirti šio įvykio, nes atliekant matavimus jo nekvietė į įvykio vietą, kad parodyti vietą, iš kurios kasė žemes. Teigia, kad jo pateiktuose dviejuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kokioje vietoje yra sustumdyti žemių kalnai, tačiau policijos pareigūnas šių vaizdo įrašų teismui nepateikė. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nesiaiškino, ar šalia kelio esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančios seniai sustumdytos žemės krūvos priklauso A. Č.. Teisme minėtą faktą patvirtino ir pats A. Č., kad 2005-2006 m. žemės buvo sustumtos ant jo žemės sklypo tiesiant gatvę. Dėl to apeliantas teigia, kad minėtame sklype esančios sustumtos žemės yra tik A. Č. sklype, bet minėta žemė priklauso valstybei. Taip pat R. J. skunde teigia, kad teismas nevertino jo žmonos parodymų, duotų baudžiamojoje byloje, nesiaiškino, kokio dydžio karutį jis turi, į kurį kasė žemes. Nurodo, kad jo turimas karutis yra 85 litrų talpos. Taip pat teigia, kad byloje nenustatyta, kiek tiksliai žemių buvo nukasta, dėl to gali būti nustatyta tik preliminari pagrobto turto vertė. A. Č. nurodyta vieno karučio žemių kaina 15 Eur akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms realioms žemių kainoms, nes 50 l žemės maišas prekybos centruose kainuoja vidutiniškai 3 Eur. Dėl to mano, kad jo prikastas pilnas karutis žemių neviršytų 7 Eur vertės. Pastebi, kad jis prisikasė vieną nepilną karutį žemių. Taip pat R. J. skunde nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyta visuma kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima jo padarytą veiką pripažinti mažai pavojinga ir vadovaujantis ANK 12 straipsniu teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas veikų, kurios pripažįstamos mažai pavojingomis, viena jų, numatyta ANK 108 straipsnyje, todėl R. J. mano, kad yra pagrindas jo padarytą nusižengimą vertinti kaip mažai pavojingą.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į nukentėjusiojo A. Č. ir administracine tvarka nubausto R. J. apeliacinius skundus Institucija prašo apeliacinius skundus atmesti, nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Iš bylos matyti, kad R. J. administracinio nusižengimo protokolą surašė, administracinio nusižengimo tyrimą atliko ir nutarimą nubausti R. J. priėmė tas pats pareigūnas – Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjas A. A.. Pagal ANK 615 straipsnio 3 dalį administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Taip pat šioje dalyje nurodyta, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Duomenų, patvirtinančių, kad tyrėjas A. A. buvo įgaliotas įstaigos vadovo ne tik tirti administracinį nusižengimą, bet ir skirti nuobaudą R. J., byloje nėra. Taigi, skundžiamas 2019-06-13 Institucijos nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad šį nutarimą priėmė šališkas, bylos baigtimi suinteresuotas pareigūnas.
ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti nurodoma: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
Skunde R. J. teigia, kad jis neneigė, jog kasė žemę (vieną karutį). Tokią aplinkybę R. J. nurodė ir savo apklausos metu (administracinio nusižengimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), 18 b. l.), ir pripažino apylinkės teisme. Nors R. J. nesutinka, kad jo prisikastos žemės priklausė nukentėjusiajam A. Č., tačiau R. J. pripažino esminę administracinio nusižengimo faktinę aplinkybę. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau toks sprendimas visiškai nemotyvuotas. Dėl to R. J. surašytas administracinio nusižengimo nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes išvada, kad nenustatyta R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nemotyvuota.
Pažymėtina, jog nutarime taip pat nėra nurodyti argumentai, kodėl R. J. veika nebuvo pripažinta mažai pavojinga ANK 12 straipsnio prasme.
Apeliaciniu skundu R. J. prašo jo padarytą administracinį nusižengimą pripažinti mažai pavojingu. ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius ir ANK 108 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-12-27 įsakymu patvirtintus kriterijus, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, ANK 108 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas laikytinas mažai pavojingu jeigu: kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą <...>; nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių; pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija 10 Eur; pagrobtas, įgytas, pasisavintas turtas nėra alkoholio produktai ar tabako gaminiai. Taigi, vienas iš kriterijų yra pagrobto turto vertė. Nukentėjusysis A. Č. pareiškime-protokole nurodė, kad jam padaryta 150 Eur žala, nes buvo nukasta dešimt maišų žemių. Tuo tarpu R. J. parodė, kad jis prisikasė nepilną karutį žemių. Objektyvių duomenų, kokiu karučiu (kokios talpos karučiu) buvo vežama žemė, kokia reali žala nukentėjusiajam buvo padaryta, byloje nėra. Taigi, administracinio nusižengimo tyrimo metu pagrobto turto – žemių – vertė nebuvo nustatinėjama, ir tai turėjo esminės reikšmės tam, kad šioje byloje nebuvo išspręstas klausimas, ar padarytas administracinis nusižengimas nėra mažai pavojingas ANK 12 straipsnio prasme.
Taip pat iš bylos matyti, kad du kartus buvo atliekami matavimai įvykio vietoje, tačiau nei vienu atveju matavimuose nedalyvavo R. J.. Apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. A. parodė, jog matavimus atliko toje vietoje, kur buvo kasinėta, ir įvykio vietoje kasinėta buvo tik vienoje vietoje. Apeliantas R. J. nuo pat nusižengimo tyrimo pradžios tvirtino žemes kasęs ne A. Č. žemės sklype. Taigi, byloje liko nepatikrinta administracinėn atsakomybėn patraukto R. J. versija, kad jis žemes kasė ne toje vietoje, kurioje matavimus atliko policijos pareigūnas, o kitoje. R. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir filmuotą medžiagą bei skunde nurodė, kad tokią medžiagą buvo pateikęs ir policijos pareigūnui, tačiau ši medžiaga apylinkės teismui nebuvo pateikta ir teisme nebuvo ištirta. Tik atlikus procesinius veiksmus dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. J. ir nukentėjusiajam A. Č. (pvz., parodymų patikrinimą vietoje), bus galima patvirtinti arba paneigti R. J. argumentus dėl iškastos žemės priklausomybės.
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamą nutarimą priėmė šališkas pareigūnas, kad nutarimas nemotyvuotas, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta reali padaryta žala, nenustatyta tiksli įvykio vieta, nespręstas klausimas dėl nusižengimo pripažinimo mažai pavojingu, daroma išvada, kad sprendimą, jog R. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, policijos pareigūnas bei apylinkės teismas padarė neišsiaiškinęs visų įvykio aplinkybių, nepašalinęs esančių abejonių. Todėl skundžiami procesiniai sprendimai – pareigūno nutarimas ir apylinkės teismo nutartis naikinami ir byla grąžinama Institucijai, surašiusiai protokolą, nes įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti R. J. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, taip pat ir nukentėjusiojo A. Č. apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjo 2019 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir R. J. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.