- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-09
- Bylos Nr.
- e2-39300-466/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32485-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- BUAB „Abedita“
- Atsakovas
- A. K., E. P.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjęs ieškovo BUAB „Abedita“ ieškinį atsakovams A. K. ir E. P. – G. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Abedita“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir E. P. – G. 7 079,97 eurų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovams Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123, 130, 142 straipsniuose nustatyta tvarka buvo įteiktos ieškinio kopijos ir pranešimai apie atsiliepimų pateikimo tvarką bei terminus, atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Byloje yra ieškovo prašymas, atsakovams nepateikus atsiliepimų, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3593-567/2016 UAB „Abedita“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi buvo paskirtas A. K. Vilniaus apygardos teismo 2016-05‑30 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas. 2016-03-09 teismo nutartimi įmonės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus ir įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Iš 2016-04-04 Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004-03-30 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo UAB „Abedita“ direktorė bei laikotarpiu nuo 2004-04-09 iki 2006-10-25 vienintelė akcininkė buvo atsakovė E. P. – G. (buv. E. B.). Nuo 2006-10-25 vienintelis UAB „Abedita“ akcininkas yra atsakovas A. K.. Minėti asmenys po bankroto bylos įmonei iškėlimo neperdavė bankroto administratoriui jokio įmonės turto ir dokumentų. Bankroto administratorius nurodė, jog bandė susisiekti su atsakovais, tačiau jie nereagavo. Susipažinus su įmonės duomenimis nustatyta, jog BUAB „Abedita“ įstatinis kapitalas yra 2 896,00 eurų (10 000,00 Lt), o bendra pareikštų kreditorinių reikalavimų suma yra 5 631,87 eurų.
Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad esant nemokumo sąlygai bendrovės vadovas ar kitas kompetentingas asmuo (dalyvis, akcininkas, savininkas) turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Vilniaus apygardos teismo 2016-03-09 nutartimi buvo konstatuota, jog pagal 2007 metų balansą įmonės turtas sudarė 271 985 Lt (78 772 eurų), o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 344 747 Lt (99 846 eurų), t. y. įmonės įsipareigojimai viršijo ½ įmonės balanse esančio turto. Be to, antstolis Andrius Bublys dar 2010-10-27 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui grąžino vykdomuosius dokumentus su išieškojimo negalimumo aktais. Įmonės vardu registruoto turto nėra, banko sąskaitoje piniginių lėšų nėra, įmonė nevykdo veiklos, pajamų negeneruoja. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovai privalėjo rūpintis dėl bendrovės nuosavo kapitalo atkūrimo arba inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą ir / arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau savo pareigos neįvykdė ir tokiu savo neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kiti kompetentingi asmenys privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė nepateikė arba pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovai, nevykdydami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 38 ir 59 straipsniuose nustatytų pareigų, neteisėtai neveikė ir dėl tokio neveikimo atsirado neigiami padariniai – bendrovės turto sumažėjimas (žala). Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Įvertinus bylos aplinkybes pripažintina, kad atsakovai turi pareigą atlyginti savo neteisėtu neveikimu padarytą žalą BUAB „Abedita“. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 7 079,97 eurų žalos atlyginimą, kurį sudaro pusės įstatinio kapitalo suma (1 448,10 eurų) ir 5 631,87 eurų pareikštų kreditorinių reikalavimų suma. Nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovų solidariai priteistinas 7 079,97 eurų žalos atlyginimas ieškovo naudai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (7 079,97 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 159,00 eurų žyminis mokestis (po 79,50 eurų iš kiekvieno) valstybės naudai.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. P. – G., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 079,97 eurų žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (7 079,97 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Abedita“, į. k. 300017006, naudai.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. P. – G., a. k. (duomenys neskelbtini), 159,00 eurų bylinėjimosi išlaidas (po 79,50 eurų iš kiekvieno) valstybės naudai (a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, a. s. Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, a. s. Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, a. s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, a. s. Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, a. s. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, a. s. Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5660).
Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.