- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2YT-15166-1051/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05112-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė teismo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama, po savo močiutės K. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mirė pareiškėjos močiutė K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos pranešimo tapo žinoma, jog pareiškėjos močiutė K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), buvo pateikusi prašymą atkurti nuosavybės teises į motinos A. S. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini) K. K., mir. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, mirties dienai neturėjo, dėl tos priežasties po jos mirties į notarą pareiškėja nesikreipė.
3. Pareiškėja nurodė, kad po močiutės K. K. mirties visą jos turtą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja - vienintelė jos anūkė. Ji priėmė močiutės gyvenamojoje vietoje buvusius jos asmeninius daiktus ir pradėjo jais naudotis kaip savo. Pareiškėja taip pat priėmė ir naudojo močiutei priklausančius asmeninius daiktus: lovą, lentyną knygoms, įvairius namų apyvokos reikmenis, šeimos nuotraukas, maldaknyges, jos asmens dokumentus, kitus palikėjos daiktus, buvusius jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja dalyvavo močiutei K. K. nuosavybės teise atkurto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų parodymo - paženklinimo procese, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl močiutės K. K. žemės nuosavybės dokumentų.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktame atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjos K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą palikėjos K. K. anūkė I. P. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VMI neprieštaraus pareiškėjos E. P. pareiškimo dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad pareiškėja dalyvavo močiutei K. K. atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese bei vykdant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės močiutės vardu, ribų parodymo – paženklinimą. Įvertinus pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes ir neturint kitos informacijos ar duomenų susijusių su K. K. palikimo priėmimu, pateiktam pareiškimui suinteresuotas asmuo neprieštarauja ir su juo sutinka, todėl mano, kad jis teismo turėtų būti tenkintas.
Pareiškimas patenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos I. P. tėvas M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), buvo K. K. sūnus. M. S. buvo sudaręs santuoką su T. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), su kuria santuoka buvo nutraukta (ištekėjus antrą kartą - pavardė po santuokos Ž.). 1999 m. birželio 21 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 3,30 ha žemės, esančią (duomenys neskelbtini). 1997 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo(ų) ribų parodymo-paženklinimo laikiną aktą dėl 3,30 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ženklinimo pasirašė I. P.. Iš apmokėjimo išrašų matyti, jog už su žemės sklypu susijusius mokesčius mokėjo pareiškėja. 2023 m. liepos 17 d. Šiaulių rajono pirmo notarų biuro notarės liudijime nurodyta, kad K. K. paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
8. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
9. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas dėl K. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė. K. K. turėjo vieną sūnų M. S., mir. (duomenys neskelbtini), kuris su savo sutuoktine buvo išsiskyręs. M. S. dukra, pareiškėja I. P., yra vienintelė M. S. dukra. K. K. mirties dienai nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo, todėl po jos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo. 1999 m. birželio 21 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį – 3,30 ha žemės, esančią (duomenys neskelbtini).
10. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, K. K. anūkė I. P. po palikėjos mirties priėmė mirusiosios močiutės palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, nes pareiškėja rūpinosi K. K. turtu, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan., t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti. Pažymėtina, kad K. K. mirė (duomenys neskelbtini), o nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos tik 1999 m. birželio 21 d., todėl paaiškėjus apie atkurtą nekilnojamąjį turtą pareiškėja I. P. rūpinosi juo dalyvaudama sklypo ženklinime, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius, todėl darytina išvada, kad K. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kitų įstatyminių palikėjos K. K. įpėdinių nėra. Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos pateiktam pareiškimui.
12. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėjas paveldėjo praktiškai pradėjęs valdyti palikėjos turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.
13. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja I. P. savo močiutės K. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo močiutės K. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.