- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-30
- Bylos Nr.
- N-63-504-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. lapkričio 14 d., apie 13.35 val., Klaipėdos mieste, Taikos prospekte, ties Tiltų gatve, vairavo transporto priemonę ir prieš apsisukdamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio (sukliudė) kitam eismo dalyviui ir privertė jį staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 106 ir 120 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija, išnagrinėjusi R. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino R. V. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir skyrė nuobaudą – 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.
II.
Apeliaciniu skundu R. V. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, motyvuodamas tuo, jog nesurinkta objektyvių įrodymų, kurių pagrindu jį būtų galima pripažinti kaltu. Pažeidimo faktas nebuvo užfiksuotas, eismo dalyvis, kuriam buvo sudaryti nepatogumai kelyje, nebuvo nustatytas, o protokolas jam buvo surašytas už tai, kad tarp jo ir pareigūnų įvyko konfliktas, nes pareigūnai reikalavo pinigų. Be to, netinkamai buvo išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąsias nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles ir nagrinėdama bylą Institucija neapklausė apelianto nurodytų liudytojų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, 2009 m. kovo 6 d. nutartimi R. V. apeliacinio skundo netenkino. Teismas motyvavo tuo, kad administracinio teisės pažeidimo aplinkybės nenurodytos protokole, tačiau eismo dalyviai, kurie dėl R. V. pažeidimo turėjo keisti judėjimo kryptį ar imtis kitokių veiksmų eismo saugumui užtikrinti, buvo konkretizuotos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 10-12), taip pat eismo įvykio schemoje (b. l. 13). Nukentėjusiuoju nurodytas policijos pareigūnas S. G., kurio vairuojamam tarnybiniam automobiliui, norėdamas apsisukti, R. V. nedavė kelio. Tą patvirtino pareigūnai duodami parodymus teisme. Teismas apklausė R. V. nurodytus liudytojus, tačiau jų parodymai nevertinti kaip įrodymai, nes apklausti liudytojai A. V. (R. V. tėvas), S. Š. (R. V. pusbrolis), K. R. (draugas) yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys. Be to, K. R. nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės bylos išsprendimui, policijos automobilio nematė, įvykio aplinkybių neprisimena. Nustatyta, jog R. V. nurodytos aplinkybės, kad pareigūnai iš jo reikalavo piniginio atlygio byloje nepagrįstos jokiais įrodymais.
III.
Apeliaciniu skundu R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties bei išnagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Apeliantas skundą grindžia tuo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis yra neteisėta ir priimta neištyrus visų bylos aplinkybių. R. V., kaip ir skunde dėl Institucijos 2008 m. gruodžio 22 d. priimto nutarimo, nurodo tuos pačius argumentus dėl nukentėjusiojo neįvardijimo protokole ir Institucijos nutarime bei dėl to, kad pareigūnai iš jo reikalavo piniginio atlygio. Be to, jis nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo rašomas ne pažeidimo padarymo vietoje, o už 500 metrų nuo tariamo pažeidimo vietos; nagrinėjant bylą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, kitu eismo dalyviu buvo nurodytas pareigūnas, vairavęs tarnybinį automobilį ir surašęs R. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl apeliantas mano, jog būdamas nukentėjusiuoju, pareigūnas privalėjo nusišalinti nuo protokolo surašymo; apelianto transporto priemonė buvo sustabdyta ją pasivijus, tačiau pareigūnai neįjungė nei garsinio nei šviesos signalo, nes įjungę tokį signalą pareigūnai jį galėjo sustabdyti nedelsiant, o ne už 500 m; R. V. automobilio vairas yra dešinėje pusėje, todėl artėjančios iš dešinės transporto priemonės jam buvo matomos, o policijos ekipažas, važiuodamas be švyturėlių ir garsinio signalo, nesilaikė KET nustatyto reikalavimo važiuoti dešiniau kelio važiuojamosios dalies krašto. Pažymima, kad abu tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai nurodė aplinkybę, jog apelianto vairuojamą transporto priemonę pastebėjo privažiavus Taikos prospekto ir Tiltų gatvės sankryžą, nurodydami transporto priemonės judėjimo kryptį iki sankryžos, t. y. iki pažeidimo padarymo. Važiuodami Tiltų gatve, pareigūnai negalėjo matyti, iš kokios gatvės apeliantas išvažiavo. R. V. nurodo, kad teismas be pagrindo neįvertino liudytojų A. V., K. R. ir S. Š. parodymų, nes jie neturi jokio pagrindo būti suinteresuotais asmenimis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nurodė, kad skundas yra nepagrįstas ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
R. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą bei nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas kitas eismo dalyvis, kuris dėl R. V. pažeidimo buvo priverstas keisti judėjimo kryptį ar greitį ir imtis kitų veiksmų savo saugumui užtikrinti, buvo patikslintas pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 10-12). Pažymima, jog patys pareigūnai 2008 m. lapkričio 14 d., apie 13.35 val. važiavo tarnybiniu automobiliu Tiltų gatve link Taikos prospekto, kai buvo pastebėtas automobilis, važiuojantis Taikos prospektu nuo Kulių gatvės link Tiltų gatvės. Norėdamas apsisukti, automobilis nedavė kelio pareigūnų vairuojamam tarnybiniam automobiliui, tad siekdami išvengti susidūrimo jie staigiai stabdė ir keitė važiavimo kryptį – nusuko į dešinį kelkraštį.
Apelianto argumentas, jog pareigūnai jį sustabdė už 500 m ir administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo rašomas ne pažeidimo padarymo vietoje laikomas neturinčiu reikšmės kvalifikuojant R. V. veiką. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 67 punktu, prieš stabdydamas transporto priemonę patrulis turi įvertinti visas galimas aplinkybes, kad stabdymo metu nekiltų grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui, sustojusi transporto priemonė netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Patrulis privalo vengti stabdyti transporto priemones vietose, kuriose sustoti ir stovėti draudžia kelio ženklai ar ženklinimas, kitose KET nustatytose vietose. Įvertinus aplinkybę, kad pažeidimas padarytas, apie 13.45 val., kuomet eismas mieste paprastai tokiu metu yra intensyvus, policijos pareigūnai nestabdę R. V. pažeidimo vietoje, pažeidimo nepadarė.
Pažymima, jog pagal ATPK 273 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareigūnas S. G. šioje byloje nėra nukentėjusysis, o pagal administracinio teisės pažeidimo objektą ir sudėtį jis yra pareigūnas, stebėjęs pažeidimą, todėl apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad S. G. pats surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, R. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo sudėties nustatymui reikšmės neturi. Apelianto argumentus, jog pareigūnai jį sustabdė be garsinio ar šviesos signalo paneigia pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 43).
Įvertinus bylos medžiagą pažymima, kad pareigūnai tik būdami nedideliu atstumu nuo R. V. apsisukimo vietos, galėjo matyti, iš kurios gatvės atvažiuoja R. V. iki apsisukimo vietos. Šias aplinkybes patvirtina pažeidimo padarymo schema, pareigūnų tarnybiniai paaiškinimai bei nuotrauka ( b. l. 11-13, 52).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų policijos pareigūnų paaiškinimai užfiksuoti tarnybiniuose pranešimuose bei pateikti teismo posėdžio metu sutampa, yra nuoseklūs, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą bei siekti nepagrįstai apkaltinti R. V..
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino R. V. liudytojų parodymų, nes šie asmenys yra suinteresuoti padėti R. V. išvengti atsakomybės.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl būtų tikslinga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tokių priežasčių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo išnagrinėti skundą žodinio proceso tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.