Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p., laisvės atėmimu 12 metų, pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo Kupiškio m. Mažylio g.) 75 paroms arešto, pagal BK 284 str. 1 d. (dėl viešosios tvarkos pažeidimo Kupiškio m. Gedimino g.) 80 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš D. P. priteista V. V. M. 11483 Lt 18 ct turtinės, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Taip pat iš D. P. priteista 4457 Lt 50 ct nukentėjusiojo gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. V. , jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad kartu su E. V. 2006-09-01, apie 13.20 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, Kupiškio mieste, prie Mažylio gatvės (duomenys neskelbtini) esančiame pėsčiųjų takelyje, viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, įžūliais veiksmais, t.y. E. V. suduodant vieną smūgį koja A. G. į krūtinės sritį ir tuo sukeliant jam fizinį skausmą, o D. P. rankomis ir kojomis suduodant D. M. ne mažiau kaip tris smūgius į galvą ir ne mažiau penkiolikos smūgių į kitas kūno vietas, tuo padarant poodines kraujosruvas kaklo, krūtinės, rankų bei kojų srityse, kairiajame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje ir kairiame skruoste, viršugalvio minkštuosiuose audiniuose, dėl ko nuo smūgių į galvą visumos kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, nukentėjusysis D. M. 2006-09-09 ligoninėje mirė. Tokiu būdu D. P. ir E. V. sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, o D. P. dar ir tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė D. M. .

Be to, D. P. nuteistas dar ir už tai, kad 2006-09-01, apie 20.30 val., Kupiškio mieste, Gedimino gatvėje prie namo Nr. 29, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įžūliais veiksmais, t.y. suduodamas kojomis ne mažiau kaip du smūgius N. S. į galvą, tuo padarydamas galvos minkštųjų audinių sumušimą ir taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Nukentėjusioji V. V. M. atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nurodo, kad nuteistajam D. P. teismo skirta bausmė yra tinkama ir švelninti jos nėra pagrindo. Nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors jis ir nurodo, kad prisipažino kaltas ir gailisi, tačiau, jos nuomone, jis yra nenuoširdus. Jos sūnų jis nužudė ne atsitiktinai, o, kaip rodo teisės medicinos eksperto išvados, žiauriai sumušdamas. Neatitinka tikrovės ir nuteistojo skundo teiginys, kad jos sūnus buvo bedarbis ir pačiam buvo reikalinga tėvų parama. D. M. dirbo UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ ir dalį gauto atlyginimo duodavo tėvams, turėjo įsigijęs butą. Ji neteko vienintelio sūnaus, dėl ko patyrė ne tik materialinę, bet didžiulę moralinę žalą. Dėl pablogėjusios sveikatos ji negalinti dirbti, yra pensinio amžiaus, vyras yra trečios grupės invalidas. Jiems reikalinga materialinė parama, kurios jie yra priversti prašyti kitų asmenų.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą gynėja prašo nuteistojo skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusioji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir betarpiškai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, tuo pačiu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio ir skunde suformuluotų prašymų matyti, kad paties savo dalyvavimo nusikaltimų padaryme, savo kaltės, su tuo susijusių teismo išvadų dėl įrodymų vertinimo, jo nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei civilinių ieškinių dėl turinės žalos atlyginimo nuteistasis neginčija ir su šiomis nuosprendžio dalimis sutinka. Skunde jis tik prašo paskirti jam švelnesnę bausmę bei sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, kolegija šią bylą bei priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme bei prašo ją sušvelninti. Su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Skiriant D. P. bausmę, teismas jokių BK 54 str. bei kitų bausmės skyrimą reguliuojančių BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė.

Skirdamas bausmę nuteistajam D. P. teismas atsižvelgė į visas, taip pat ir apelianto skunde minimas aplinkybes. Teismas įvertino nuteistojo D. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę bei tai, kad D. P. padarė du nesunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, tačiau nusikalto būdamas baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, tačiau savo veiksmais sukėlė nepataisomas pasekmes. Iš nuosprendžio matosi, kad nuteistojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino jo visišką prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų. Kita vertus, pagrįstai buvo nustatytos D. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, bei tai, kad viešosios tvarkos pažeidimą Mažylio gatvėje jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta maksimali bausmė laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas D. P. už du viešosios tvarkos pažeidimus paskyrė atitinkamai 75 ir 80 parų arešto bausmes, kurių laikyti per griežtomis pagrindo nėra. Galutinės subendrintos bausmės dydžiui lemiamą reikšmę turėjo bausmė, paskirta nuteistajam D. P. už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Už šį nusikaltimą įstatymas numato griežtą bausmę, t.y. laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. BK 61 str. reglamentuoja bausmių skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip jau minėta, teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad yra nustatytos dvi nuteistojo D. P. atsakomybę sunkinančios ir viena lengvinanti aplinkybės. Nuteistajam pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė yra netgi mažesnė už šio įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Ši bausmė tikrai negali būti laikoma aiškiai per griežta. Kolegijos nuomone, šią bausmę švelninti pagrindo nėra.

Nuteistasis D. P. nesutinka su nuosprendžiu ir dėl nukentėjusiajai V.V. M. priteistos pernelyg didelės neturtinės žalos atlyginimo sumos. Nurodo, kad teismas, šioje dalyje tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisdamas 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į tai, kad žuvusysis D. M. gyveno skyrium nuo tėvų, tėvai gauna savarankiškas pajamas, o pats žuvusysis, jo žiniomis, buvo bedarbis ir jam pačiam reikėjo tėvų paramos. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma, apelianto argumentas, kad D. M. buvo bedarbis ir išlaikomas tėvų, yra neteisingi. Iš bylos duomenų matosi, kad D. M. dirbo UAB „Kupiškio butų ūkis ir vandentiekis“ pagalbiniu darbininku (t. 2, b.l. 99). Kaip tik pakeliui į darbą jis buvo užpultas D. P. ir sužalotas, o dėl pastarojo padarytų sužalojimų vėliau ir mirė. Nors D. M. iš tikrųjų gyveno atskirai nuo tėvų, tačiau iš jo motinos – nukentėjusiosios V.V. M. parodymų matosi, kad žuvusysis, kasdien pas tėvus užeidavo, jais rūpinosi, padėdavo. Netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad tarp jos ir sūnaus buvo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, pagrindo nėra. Dabar ji su vyru yra pensininkai, abu yra prastos sveikatos, jais nėra kam pasirūpinti, nes žuvo jų vienintelis vaikas. Ji pastoviai vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus. Jie liko nežinomybėje, kas senatvėje jais pasirūpins.

Pagal BPK 115 straipsnį teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, esant reikalui, turi vadovautis ne tik Baudžiamojo proceso, bet ir atitinkamomis materialiosios teisės normomis. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus nustato Civilinio kodekso normos, kuriomis ir reikia vadovautis sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Kaip tik toks atvejis ir yra šioje byloje. Iš pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad teismas, visiškai patenkindamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V.V. M. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, savo sprendimą motyvavo tuo, jog sūnaus netektis nukentėjusiajai sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą, skausmą, pablogėjo jos sveikata – tenka lankytis pas gydytojus bei nuolat vartoti vaistus, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra visiškai pagrįstas.

Kolegija laiko, kad nukentėjusiajai V.V. M. priteista 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti iš D. P. nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei civilinės teisės normų. D. P. nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų, ji sukėlė labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nukentėjusioji neteko savo sūnaus, kuris buvo vienintelis vaikas šeimoje. Jai buvo padaryta ne tik materialinė, bet ir didžiulė moralinė žala, kurią sudėtinga įvertinti pinigais. Dėl sūnaus netekties ji patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo jos sveikata.

Apeliantas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turėjo neatsižvelgti į jo turtinę padėtį, nes jis neturi jokio turto. Ir šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse analogiškose bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. CK 6.282 straipsnio 3 dalis numato galimybę teismui sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. D. P. nuteistas už tyčinį nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Nuteistasis D. P. savo apeliaciniame skunde dar nurodo, kad teismas jam turėjo sumažinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą atsižvelgiant į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatas. Teigia, kad šis įstatymas numato kompensuojamos neturtinės žalos dydį 30 MGL, jeigu smurtiniu nusikaltimu atimta žmogaus gyvybė. Todėl vadovaujantis šio įstatymo kriterijais jam priteistos 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas. Be to, nurodo, kad žuvusiojo motina neatitinka šiame įstatyme apibrėžtos išlaikytinio sąvokos, nes pagal minėtą įstatymą gauti kompensaciją turi asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai (nukentėjusiojo asmens nepilnamečiai vaikai, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, kurie buvo išlaikomi arba turėjo teisę gauti išlaikymą nukentėjusiojo asmens mirties dieną). Ir šis nuteistojo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus, tačiau tai niekaip nesusiję su dėl padaryto nusikaltimo kalto asmens pareiga atlyginti nukentėjusiajam patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Be to, remiantis šiuo įstatymu, Fondas, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo turintiems teisę gauti tokią kompensaciją asmenims.

Todėl, esant tokiems duomenims, atsižvelgus į nusikaltimo pasekmes, kad nužudytas jauno amžiaus darbingas žmogus, kuris buvo vienintelis vaikas šeimoje, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.