- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1988-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- A. R. S.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3002-540/2009 pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovui A. R. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi (b.l.7) nustatė atsakovui A. R. S. septynių dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus. Teismas nurodė, jog atsiliepimas į ieškinį paduotas su trūkumais, kadangi iš pateikto dokumento neaišku, ar atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, ar priešieškinį. Teismas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas turi nurodyti, ar sutinka su ieškiniu, ar nesutinka, tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Kadangi atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo priteisti neturtinę žalą, kelia savarankiškus reikalavimus, todėl turi pateikti priešieškinį, atitinkantį CPK reikalavimus ieškiniui pareikšti. Nutartyje taip pat pažymėta, kad atsiliepimas į ieškinį turi atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, numatytus CPK 111 straipsnio 2 dalyje ir 142 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovas nustatytu terminu pateikė teismui patikslintą atsiliepimą į ieškinį (b.l. 9-12).
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi (b.l.13) nutarė atsiliepimą į ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžino jį atsakovui. Teismas nurodė, kad atsakovas neištaisė atsiliepimo į ieškinį trūkumų, šiuo patikslintu procesiniu dokumentu kelia savarankišką reikalavimą – pripažinti skolos raštelį niekiniu nuo jo pasirašymo dienos, atsiliepime nėra atsakovo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu ieškovas nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų.
Atskiruoju skundu (b.l.15-16) atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsiliepimą į ieškinį laikyti paduotu. Nurodo, jog patikslintu atsiliepimu į ieškinį atsakovas nekelia savarankiškų reikalavimų. Prašymą pripažinti skolos raštelį niekiniu nuo jo parašymo dienos pateikė, norėdamas pabrėžti, kad nagrinėjama civilinė byla grindžiama minėtu skolos rašteliu, išgautu iš atsakovo naudojant prievartą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.24) ieškovas L. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi atsakovas savo atsiliepimu į ieškinį ginčija skolos raštelį, todėl pagal CPK 80 straipsnį kiekvienas savarankiškas reikalavimas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsiliepimas į ieškinį neatitinka įstatymo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Atsiliepimas pagal LR CPK 142 straipsnį yra procesinis dokumentas, reikalingas tam, kad būtų tinkamai pasiruošiama bylos nagrinėjimui, tad šiame procesiniame dokumente išsakoma atsakovo ar trečiųjų asmenų pozicija dėl pareikšto ieškinio (sutinkama ar ne su pareikštu ieškiniu, kokie nesutikimo motyvai ir pan.). Atsiliepimas į ieškinį tai viena iš procesinių priemonių, kuria atsakovas gali pareikšti savo atsikirtimus į ieškinį. Atsikirtimai į ieškinį – tai atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai į ieškinį gali būti materialiojo teisinio pobūdžio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalūs). Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai – tai atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t.y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Šiais atsikirtimais atsakovas siekia nuginčyti teisinį arba juridinį ieškovo ieškinio pagrindą. Pavyzdžiui, materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai yra atsakovo teisinis argumentas, kad dėl prievolės neįvykdymo nėra atsakovo kaltės, įrodinėjimas, kad sutartis negalioja. Procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai – tai atsakovo argumentai, kuriais jis siekia įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio, todėl procesas prieš jį (atsakovą) pardėtas neteisėtai. Visus atsikirtimus į ieškinį atsakovas turi įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu priešieškinis (LR CPK 143 straipsnis) – tai ieškinys, pareiškiamas ieškovui, tad šiame procesiniame dokumente išreiškiama ne tiek atsakovo pozicija dėl jau pareikšto ieškinio, o pateikiamas savarankiškas reikalavimas pradiniam ieškovui.
Iš patikslinto atsiliepimo į ieškinį turinio matyti, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškinio motyvais ir prašydamas ieškinį atmesti, paskolos sudarymą laiko niekiniu sandoriu, sudarytu prieš jo valią panaudojus smurtą. Aptariamam kontekste atsakovo prašymą dėl sandorio pripažinimo niekiniu negalima laikyti savarankišku reikalavimu, kadangi atsakovas aiškiai nurodė procesinio dokumento pavadinimą, išreiškė savo nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo, todėl teismui nėra jokio pagrindo tokį dokumentą laikyti priešieškiniu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartyje nurodyti trūkumai dėl CPK 111 straipsnio 2 dalies ir 142 straipsnio 2 dalies normų pažeidimo yra abstraktaus pobūdžio. Iš teismo nutarties neaišku, kokius konkrečiai paminėtų teisės aktų reikalavimus neatitiko atsiliepimas į ieškinį, kadangi CPK 111 straipsnio 2 dalis turi 6 punktus, o CPK 142 straipsnio 2 dalis 5 punktus. Teismui paminėtų teisės normų pažeidimo nekonkretizavus, atsakovui buvo apsunkinta galimybė tokius trūkumus ištaisyti. Pažymėtina, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Aptartų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį ir perduoti atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.