Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Gintaro Dzedulionio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas 2014 06 12 d. (viena diena).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas B. V., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, o būtent:

jis veikdamas kartu su B. V., 2014 04 14 d. apie 8 val. romų bendrijoje, pro B. V. namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), langą B. V. iš nusikalstamos veikos imitacijos dalyvio, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini), paėmė 60 Lt narkotinės medžiagos – heroino, įgijimui bei nurodė jam laukti miškelyje, esančiame netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko prie minėto lango priėjo P. S., kuriam B. V. perdavė 0,055 g narkotinės medžiagos – heroino, tam, kad P. S. ją nuneštų miškelyje laukiančiam nusikalstamos veikos imitacijos dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. (duomenys neskelbtini), ką P. S. iš karto ir padarė.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo P. S. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

Nuteistasis P. S. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti priverčiamąjį gydymą nuo narkotinių medžiagų.

Remiantis BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. S. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jog padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 5 d. ). Taipogi, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 84-111), praeityje teistas (t. 1, b.l. 112-123), naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 7 kartus, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą įrašytas nuo 2001 04 10 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (t. 1, b.l. 136).

Vertinant apelianto asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką P. S. padarė būdamas praeityje net 12 kartų teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas. Tuo tarpu jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). Vadovaujantis BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, pagrįstai įvertino P. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo vaidmenį veikos padaryme, į tai, kad piniginės naudos iš veikos negavo, paskyrė apeliantui teisingą bei jo įvykdytą nusikalstamą veiką atitinkančią bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis ir pritaikė BK 64¹ str. nuostatas, bausmę mažinant 1/3. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dar labiau švelninti P. S. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas nenumato tokios bausmės rūšies kaip priverstinis asmens gydymas nuo narkomanijos. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teismas, esant asmens sutikimui, gali tik įpareigoti pastarąjį gydytis nuo narkomanijos. Taigi akivaizdu, kad gydymas nuo narkomanijos visų pirma sietinas su sergančio asmens noru pasveikti bei jo pastangomis, kurias jis pats deda tam, kad šis noras būtų įgyvendintas. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina P. S. išsakytą ketinimą pakeisti gyvenimo būdą, tačiau nuteistojo vien tik per pastaruosius metus įvykdyti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimai byloja apie kitą. Tuo tarpu kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai pagal galiojančias teisės normas nubaustas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo P. S. apeliacinį skundą.