Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-357-1093/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-25
Bylos Nr.
1-357-1093/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07364-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Benetė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-357-1093/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07364-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2., 2.3.6.4.5.1., 2.3.6.4.5.2.
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 25 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Umbrasienei,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajai R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vieną kartą teistas - Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis 2019 m. balandžio 9 d. apie 17 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu su sutuoktine R. K., vieną kartą delnu trenkė jai į dešinį skruostą, tokiu būdu nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat jis 2020 m. vasario 19 d. apie 11.50 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje, žodinio konflikto metu su buvusia sutuoktine R. K., iš nugaros pusės ranka jai sugriebė už kaklo ir paspaudė, pastūmė žemės link, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to pirmo aukšto koridoriuje rankomis ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, tada koja spyrė jai į pilvo sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 metais kivirčas namuose buvo, nes prieš porą dienų prieš kivirčą jis išsiaiškino, kad žmona jam buvo neištikima. Įtarimų, kad žmona neištikima, kaltinamasis turėjo jau kuris laikas prieš tai. Tuo metu ji muitinėj dirbo pamaininį darbą, todėl jos ištisai nebūdavo namuose: tai pas seserį, tai su draugėm, tai komandiruotės, tai prisirašymai darbe. Kaltinamasis jautė, kad nukentėjusioji būna ne darbe. Nukentėjusiosios el. paštai buvo jo sukurti, todėl jis lengvai per „Google“ pažiūrėjo, kur keliauja jos telefonas, taip jis viską ir išsiaiškino. Taip pat jis prisijungė prie jos „Viber“ programėlės ir pamatė visus jos susirašinėjimus su kitais vyrais. Šias aplinkybes jis išsiaiškino gal dvi dienos prieš konfliktą. Nukentėjusioji iš pradžių viską neigė, į akis melavo, bet kaltinamasis parodė gautus įrodymus ir kilo konfliktas. Kaltinamasis sakė jai duoti telefoną, bet ji laikė telefoną ir jo nedavė, todėl jie susistumdė. Nukentėjusioji su nagais kaltinamajam sugriebė ir pradėjo kišti juos jam į šonkaulius. Jis liepė paleist, bet ji nepaleido ir tada tiesiog kaltinamasis ją atstūmė nuo savęs per veidą, kad ji nagus ištrauktų. Jis lengvai trinktelėjo ir nepavadintų to mušimu. Buvo raudonas veidas ir tiek. Ji kaltinamajam skaudžiau padarė, nes tuo metu jie ruošėsi namus pirkti, todėl jam buvo didelis šokas dėl tokio nukentėjusiosios elgesio. Po to jie nekalbėjo gal porą dienų, bet susitaikė, nes kaltinamasis ją be galo mylėjo. Savaitę ar dvi jie normaliai gyveno ir tada ji vėl pradėjo lakstyti. Ji pati dar draugėm po to rašė, kad pati kalta ir dar ne tiek nusipelniusi. To, kas įvyko, kaltinamasis nepavadintų trenkimu, nes būtų likusi mėlynė. Šiek tiek turėjo skaudėti, bet jis gynėsi. 2020 metais jie jau buvo išsiskyrę. Kaltinamasis atvyko pas nukentėjusiąją į namus su jaunesniuoju vaiku pasiimti švarių drabužių. Nukentėjusioji pradėjo vaikščioti iš paskos, provokuoti jį. Iš pradžių jis nieko nesakė. Bet po to žodinis konfliktas įvyko dėl to, kad nukentėjusioji vaikų 5 dienas nematė. Tą kartą jis nebuvo piktas, buvo iš vakaro emocijų, nes turėjo būti nukentėjusiosios savaitgalis su vaikais, o jos nebuvo namuose kelias dienas. Nors žodinis konfliktas kilo, bet kaltinamasis buvusio žmonos nepargriovė, jos nemušė. Nukentėjusioji laikė kaltinamąjį už kojos, kai jis norėjo išeiti iš namų. Buvo iškviesta policija, kad jis smurtauja, bet jis turėjo susitikimą Vilniuje, todėl paskubėjo ir išvažiavo, nelaukdamas policijos. Policijai teikė įrašą, kur tik jos nesąmonės girdėjosi. Byloje esantis įrašas yra nepilnas, iškirpo tik tą dalį, kurios jai reikia. Uošvienė irgi buvo, bet įraše jos nesigirdi. Uošvienė dar ir ant jos rėkė, kad nesąmones daro, liepė paleist vaiką, bet įraše to nėra. Uošvienė apvilko mažąjį vaiką. Konflikto metu namo pirmam aukšte jis pabučiavo nukentėjusiąją, ji atšoko. Tada nuėjo į antrą aukštą. Buvo kalba, keiksmažodžių. Jis tik atsisuko, pamojo rankom, o ji iškart šaukt, kad muša. Ji negriuvo, tik atšoko. Ji sakė, kad policijon skambins, gąsdino. Kaltinamasis norėjo išeit, o ji užrakinus duris. Jis paėmė raktą, pro jos ranką prakišo, atsirakino, o ji jo neišleido, kad sulauktų policijos, apsikabino jo koją. Jis patampė koją, ištraukė ir išėjo. Nemušė jos. Buvo žodinis konfliktas. Nežino, iš kur jos kelis sužalotas, pas ją ir dabar gal mėlynių yra. Patvirtino, kad susirašinėjimai, esantys byloje (b. l. 18-28; 91-109), yra su juo.

Nukentėjusioji R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie bendro šeimos ūkio nevedė nuo 2019 sausio mėnesio. Kaltinamasis tiesiog nesutiko išsikraustyti iš jos mamos namų. Skirtis taip pat. Ji savo kolegos paprašė, kad padėtų suvaidinti neištikimybę, manė, kad gal žmogus pamatys, kad žmona neištikima, tai jis sutiks skirtis. 2019 metų kovo mėnesį pradėjo vaidinti, kad turi kitą. Kaltinamasis tuo patikėjo, jautėsi įsižeidęs, pyko. Kai gyveno pas jos mamą, būdavo, kad miegodavo atskirai, skyrybos tęsėsi metus. Dėl 2019 metų įvykio ji paaiškino, kad kai ji grįžo namo, jis liepė parodyti jam telefoną. Ji nedavė, todėl jis pradėjo atiminėti telefoną, tačiau jam nepavyko. Jis parvertė nukentėjusiąją ant lovos, suplėšė striukę ir ji pradėjo rėkti. Atbėgo vaikai, o jis sakė, kad vaikai nesikištų, ir tada toliau atiminėjo telefoną, parsivertė ant žemės. Tada trenkė jai per skruostą. Tuo metu grįžo nukentėjusiosios mama ir jis atsitraukė. Ji juto skausmą veide, iš karto šaldė veidą ledukais, jautė dilgčiojimą, perštėjimą. Nusifotografavo veidą ir nusiuntė jam nuotrauką. Galvojo imti nedarbingumą, nes ji (duomenys neskelbtini) ir jai buvo gėda dėl tokios situacijos. Visa tai vyko, kai jis išsiaiškino neištikimybės faktą. Tačiau ji šio fakto neslėpė nuo kovo 8 dienos, kai parsivežė gėlių, sakydama, kad jos nuo kito. Ji nebuvo neištikima, bet siekė sudaryti tokį vaizdą. Jis atsiprašė ir tą kartą atleido, bet tai jau buvo trečias kartas, nes anksčiau nukentėjusioji nerašė pareiškimo, kadangi A. K. tuo metu vyko kita baudžiamoji byla ir nenorėjo jam pakenkti. Nebuvo taip, kad ji jam nagus į tarp šonkaulių būtų sukišusi. 2020 metų įvykio metu jie jau buvo išsiskyrę, tad nukentėjusioji po smurto prieš ją nusprendė kreiptis į policiją. 2020 metais viskas prasidėjo nuo to, kad jis sužinojo, jog nukentėjusioji bendrauja su dabartiniu savo sutuoktiniu. Vakare jis nulėkė pas jos mamą, pasiėmė vaikus. Nukentėjusioji jam skambino, kad atvežtų vaikus. Dar iš vakaro kaltinamasis jai rašė, kad jis turi jai daug ką pasakyti. Ji jautė, kad kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai. Kai kaltinamasis atvažiavo su vaiku rūbų, prasidėjo žeminantys žodžiai. Nukentėjusioji viską įrašinėjo telefonu. Nukentėjusioji prašė nekalbėti prie vaikų. Tada jie nuėjo į antrą aukštą ir ten toliau jis ją puolė, pagriebė ją už kaklo ir stūmė ant žemės iš visų jėgų, sukeldamas jai skausmą, ji pargriuvo. Ji iš karto nusprendė kviesti policiją, nutraukė įrašinėjimą telefonu ir paskambino 112. Pagalbos telefonu jai pasakė, kad ji pasistengtų, kad kaltinamasis neišvažiuotų iš įvykio vietos. Todėl ji užrakino duris ir atsistojo prie jų. Kaltinamasis prie durų ją sugriebęs parvertė ir ji griūdama turbūt susižeidė koją. Ji gulėdama ant grindų sugriebė jo koją, kad šis neišeitų, o jis kita koja jai spyrė į pilvo sritį, kad paleistų. Nukentėjusioji buvo su megztiniu ir su prasegtu paltu, kaip kailiniais, nes buvo ką tik grįžusi ir nenusirengė. Pilve žymių neliko, žymė liko ant kojos, per kelnes. Garso įrašas nekarpytas, pateiktas visas ir nutrūko, nes nukentėjusioji skambino policijai. Nukentėjusioji ir dabar yra linkusi kaltinamajam atleisti, jei jis paliks ją ramybėje ir daugiau to nebus. Dabar grėsmės nejaučia, nes gyvena su dabartiniu savo vyru ir jaučiasi pakankamai saugi. Yra ištekėjusi antrą kartą. Susirašinėjimai, esantys byloje, yra jos su A. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė iš esmės tokius pačius parodymus (b. l. 2, 13-16, 29).

Liudytoja J. V. teisiamjame posėdyje parodė, kad yra nukentėjusiosios motina, jai (duomenys neskelbtini) metai. Žiemą įvykio metu ji girdėjo, kai anūkas verkė. Ji buvo kambary, nematė, kas ten įvyko. Ji tik išlėkė ir pasakė, kad negąsdintų vaiko. Triukšmas buvo namuose, bet ji nieko nematė. Jai pasirodė, kad buvęs žentas dukrai spyrė pilvan, jis atsitraukė, kai liudytoja atėjo. Bet po to žentas pasakė, kad taip nebuvo, tai ji ir nežino, ar taip matė, nes savimi nepasitiki. Iki skyrybų buvo geri santykiai su žentu, kartu gyveno viename name, o dabar kokie santykiai - nežino. Ikiteisminio tyrimo metu J. V. atsisakė duoti parodymus.

2020 m. vasario 19 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vieta, gyvenamojo namo koridorius (duomenys neskelbtini), užfiksuotas R. K. sužalotas kelis (b. l. 1-5).

Prie 2020 m. vasario 25 d. liudytojo apklausos R. K. pateiktoje fotonuotraukoje matyti 2019 m. balandžio 9 d. jos sužalotas skruostas (b. l. 18).

Prie 2020 m. vasario 25 d. liudytojo apklausos R. K. pateiktose susirašinėjimo su A. K. žinutėse užfiksuota, kad A. K. gailisi dėl sužaloto skruosto, pripažįsta, kad sudavė, dėl to jos atsiprašo (b. l. 19-28).

2020 m. balandžio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota kompaktinio disko su garso įrašu, kurį pateikė R. K., apžiūra - garso įraše užfiksuotas žodinis konfliktas (b. l. 32-36). Garso įrašas (b. l. 17).

2020 m. gegužės 21 d. apklausos metu A. K. pateiktos susirašinėjimo tarp A. K. ir R. K. kopijos (b. l. 89-109)

2020 m. gegužės 14 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos metu R. K. patvirtino, kad 2019 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. vasario 19 d. A. K. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą (b. l. 110-112).

Kiti bylos duomenys:

2020 m. kovo 24 d. suformuotame išraše iš SODRA nurodyta, kad A. K. nuo 2009 m. gruodžio 16 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 76).

Iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 25 d. charakteristikos matyti, kad A. K. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 78).

2020 m. kovo 24 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nurodytas A. K. teistumas (b. l. 57-58).

2020 m. gegužės14 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyti A. K. baustumai administracine tvarka (b. l. 74-75).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Nors kaltinamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, byloje surinkti duomenys, kuriuos ištyręs teisiamajame posėdyje teismas pripažįsta įrodymais, kaltinamojo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtina visiškai.

Dėl 2019 m. balandžio 9 d. nusikalstamos veikos

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2019 m. balandžio 9 d. apie 17 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp jo ir tuometinės sutuoktinės R. K. kilo emocingas žodinis konfliktas dėl nukentėjusiosios neištikimybės ir dėl to, kad nukentėjusioji nedavė kaltinamajam telefono. Tą patį teisme nurodė ir nukentėjusioji. Tačiau kaltinamasis neigia, kad šio konflikto metu sudavė ranka nukentėjusiajai į dešinįjį skruostą, teigdamas, kad jis gynėsi ir tiesiog ranka atstūmė buvusią sutuoktinę, kuri jam tuo metu buvo sukišusi nagus tarp šonkaulių, ir šio veiksmo mušimu nepavadintų. Tačiau nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamasis šio konflikto metu jai vieną kartą delnu trenkė į dešinįjį skruostą, kartu su šiuos parodymus atitinkančiais bei papildančiai įrodymais - nuotrauka bei susirašinėjimu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios aktualiu įvykiui laikotarpiu (b. l. 18-20), tokius kaltinamojo parodymus paneigia.

Iš 2019 m. balandžio 10 d. vykusio susirašinėjimo tarp A. K. ir R. K. matyti, kad R. K. 2019 m. balandžio 10 d. iš ryto siuntė A. K. savo fotonuotrauką „atsiminimui“, kurioje matyti jos paraudęs dešinysis skruostas. Tolimesniame susirašinėjime kaltinamasis nesigynė, kad tai ne jo darbas, o jo žinutė „gailiuosi dėl šito labai“ patvirtina, kad jis prieš nukentėjusiąją tuo metu prisiėmė atsakomybę už paraudimą ant nukentėjusiosios skruosto. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad jis ranka atstūmė nuo savęs nukentėjusiąją per veidą ir šio veiksmo mušimu nepavadintų, skruosto paraudimas rodo, kad tai nebuvo paprastas veido atstūmimas, ir tuo pačiu patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis sudavė jai ranka į dešinį skruostą. Minėto susirašinėjimo tarp A. K. ir R. K. aktualiu įvykiui laikotarpiu fragmentas, o būtent kaltinamojo žinutės dalis „bet nemušiau tavęs niekada iki šito“, patvirtina, kad tuo metu ir pats A. K. savo fizinį veiksmą prieš R. K. laikė mušimu, o teisme tai neigdamas, siekia sumažinti savo atsakomybę.

Taigi byloje esantys įrodymai – iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymais, nuotrauka bei susirašinėjimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios aktualiu įvykiui laikotarpiu, patvirtina, kad kaltinamasis 2019 m. balandžio 9 d. apie 17 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje žodinio konflikto metu su sutuoktine R. K., vieną kartą delnu trenkė jai į dešinį skruostą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokio kaltinamojo veiksmo nukentėjusioji pajuto skausmą, ką ji pati nurodė teismo posėdyje.

Nors 2019 m. balandžio 9 d. konfliktas tarp tuometinių sutuoktinių kilo nukentėjusiosios neištikimybės paaiškėjimo kontekste, šios aplinkybės veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Be to, kaltinamasis teisme teigė, kad apie nukentėjusiosios neištikimybę išsiaiškino prieš kelias dienas prieš 2019 m. balandžio 9 d. įvykį, o žodinis sutuoktinių konfliktas perėjo į fizinį veiksmą prieš nukentėjusiąją dėl to, kad ji nedavė kaltinamajam savo telefono (o ne dėl neištikimybės).

Dėl 2020 m. vasario 19 d. nusikalstamos veikos

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2020 m. vasario 19 d. apie 11.50 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jo ir R. K. kilo žodinis konfliktas. Tačiau kaltinamasis kategoriškai neigė visus jam inkriminuojamus fizinio smurto veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu šio konflikto metu. Tačiau nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kartu su jos parodymus atitinkančiais bei papildančiai įrodymais – nuotrauka, garso įrašu, garso įrašo apžiūros protokolu, liudytojos parodymais teisme (b. l. 5, 17, 32-37, 141-142), paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nei karto nesudavė nukentėjusiajai, ir tuo pačiu patvirtina kaltinamajam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus.

Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku jos motinos namo antrame aukšte žodinio konflikto metu iš nugaros pusės ranka jai sugriebė už kaklo, paspaudė ir pastūmė žemės link, dėl ko ji pargriuvo ant grindų. Nukentėjusioji tokias aplinkybes nurodė neužilgo po įvykio, tokias pačias aplinkybes nurodė ir teisme. Šiuos jos parodymus atitinka įvykio metu nukentėjusiosios darytas garso įrašas mobilaus ryšio telefonu. Iš šio garso įrašo girdėti, kad kaltinamasis į nukentėjusiosios motinos namus atvyko emocingas ir pakankamai agresyviai nusiteikęs būtent nukentėjusiosios atžvilgiu, nukentėjusiąją vadino nepagarbiais ir įžeidžiančiais žodžiais, jie abu sutarė eiti pakalbėti į antrą aukštą (4.45 min.), vyko konfliktiškas pokalbis, kurio metu girdima nukentėjusiosios šūksnis „paleisk“ (įrašo 6.29 min.), žodžiai „kviečiu policiją“ (įrašo 6.34 min.), o 7.12 min. nutrūksta įrašas. Nukentėjusiosios pateiktas garso įrašas, atsižvelgiant į jo turinį, yra vientisas, jis patvirtina nukentėjusiosios, iš dalies ir kaltinamojo parodymus, todėl teismas neturi pagrindo vertinti jo kaip nepatikimo įrodymo ir juo nesivadovauti. Garso įrašas patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiosios konflikto dinamiką ir aplinkybes. Mobilaus ryšio telefonu darytas garso įrašas nutrūksta kaip tik toje vietoje, kai nukentėjusioji nusprendžia kviesti policiją. Priešingai nei teisme teigė kaltinamasis, įraše girdėti ir nukentėjusiosios motinos balsas, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad R. K. į bylą pateikė iškarpytą ar tendencingą tik jai pačiai naudingą garso įrašo dalį. Taigi nukentėjusiosios parodymai, kuriuos atitinka garso įrašas, patvirtina, kad kaltinamasis žodinio konflikto su R. K. metu namo antrame aukšte iš nugaros pusės ranka jai sugriebė už kaklo, paspaudė ir pastūmė žemės link, dėl ko ji nugriuvo ant grindų.

Tai, kad prie namo išėjimo durų R. K. apsikabino kaltinamojo koją, siekdama jį sulaikyti, kad šis neišeitų iš namo, pripažino ir pats kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja, kad ji kaltinamojo koją laikė, gulėdama ant žemės. Kaltinamasis ir pats teisme teigė, kad jis „tiesiog ištraukė koją ir išėjo“ (b. l. 139). Ištraukti koją galima, kai ji apimta apatinėje kojos dalyje, vadinasi, laikančiajam koją žmogui - gulint. Jokių aplinkybių, dėl kurių R. K. galėjo pati nugriūti prie durų, nenurodė nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji, jų nenustatė ir teismas. Nukentėjusioji parodė, kad griūdama užsigavo koją į grindinį. Iš nukentėjusiosios 2020 m. vasario 19 d. pareiškimo (pareiškimas priimtas 2020 m. vasario 19 d. nuo 12.52 val. iki 13.06 val.) apie padarytą nusikalstamą veiką fotolentelės matyti, kad įvykio vietoje – namo koridoriuje, grindys yra padengtos plytelėmis, nukentėjusiosios nubrozdinimas ant kairės kojos yra šviežias (b. l. 4-5). Šie įrodymai patvirtina nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kad įvykio metu koridoriuje prie durų ją pargriovė kaltinamasis, dėl ko ji susižeidė koją. Tai, kad kaltinamasis, siekdamas išsilaisvinti, spyrė nukentėjusiajai į pilvą, nurodė ne tik pati nukentėjusioji, bet ir jos motina, tuo metu buvusi namuose.

Taigi byloje esantys įrodymai – iš dalies paties kaltinamojo parodymai, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, garso įrašas, garso įrašo apžiūros protokolas, nukentėjusiosios 2020 m. vasario 19 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką su fotolentele, liudytojos parodymai teisme, patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis namo antrame aukšte iš nugaros pusės ranka nukentėjusiajai sugriebė už kaklo, paspaudė ir pastūmė žemės link, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, o namo pirmo aukšto koridoriuje prie išėjimo durų rankomis pastūmė R. K., dėl ko ji pargriuvo ant grindų, o tada spyrė jai koja į pilvo sritį.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl pirmiau nurodytų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu - ją sugriebiant už kaklo, stumdant, pargriaunant ant grindų ir spiriant į pilvą – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, ką ji taip pat nurodė teisiamajame posėdyje. Kaltinamojo veiksmų pobūdis rodo, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia. Nors ir 2020 m. vasario 19 d. konfliktas įvyko kaltinamojo ir nukentėjusiosios pašlijusių tarpusavio santykių kontekste, ši aplinkybė nepaneigia kaltinamojo kaltės, sukėlus R. K. fizinį skausmą ir jo veiksmų kvalifikacijai juridinės reikšmės neturi.

2020 m. vasario 19 d. R. K. ir A. K. jau buvo išsituokę. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka - tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Nepaisant to, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji 2020 m. vasario 19 d. buvo oficialiai išsituokę, tačiau nuo santuokos nutraukimo buvo praėję nedaug laiko (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nutartis dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2020 m. vasario 7 d.), jie abu turi bendrų vaikų, pagal pirmiau nurodytą įstatymą artima aplinka apima ir asmenis, kurie praeityje buvo susieti santuokiniais ryšiais, todėl kaltinamojo veika, atlikta 2020 m. vasario 19 d., pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

Taigi byloje įrodyta, kad kaltinamasis 2019 m. balandžio 9 d. ir 2020 m. vasario 19 d., smurtaudamas artimoje aplinkoje name, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmą R. K. ir tokiais savo veiksmais padarė du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis 2020 m. vasario 19 d. nusikaltimą padarė, turėdamas teistumą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendis, kuriuo A. K. nuteistas pagal BK140 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo 2019 m. liepos 5 d.). Taigi jis 2020 m. vasario 19 d. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė kaip recidyvistas ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės skyrimas

Skirdamas A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė dvi baigtas tyčines smurtines nusikalstamas veikas artimoje aplinkoje. Nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, darant 2020 m. vasario 19 d. nusikaltimą. Administracine tvarka baustas du kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka. Kaltinamasis išsituokęs, turi du vaikus, dirba, toje pačioje darbovietėje dirba virš 10 metų, darbdavio vertinamas ir charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, nusikalstamų veikų padarymo ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už abi nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę, terminą už 2019 m. balandžio 9 d. veiką nustatant artimą minimaliam, o už 2020 m. vasario 19 d. veiką - artimą vidurkiui. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrinamos visiško sudėjimo būdu.

Kiti klausimai

A. K. 2020 m. vasario 20 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-85). Ši kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. balandžio 9 d. veika) ir skirti jam laivės apribojimo bausmę 4 mėnesiams,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. vasario 19 d. veika) ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti abi bausmes visiško sudėjimo būdu ir skirti A. K. laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant A. K. šiuo laikotarpiu 1) dalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, ir 2) per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.

Teisėja Monika Benetė