Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-05-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-9291-592/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-11
Bylos Nr.
e2YT-9291-592/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04453-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Pareiškėjas
J. K., L. K.
Suinteresuotas asmuo
A. K., A. B., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9291-592/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04453-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. ir L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., A. B., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. po J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, t. y. ½ buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad S. K. ir J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, susilaukė dviejų vaikų – L. K. ir S. K. (miręs (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai santuokoje įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. K.. Po jos mirties vaikai L. K. ir S. K. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notarų biuras 2019 m. spalio 24 d. išdavė paveldėjimo liudijimą, tačiau jie negalėjo perregistruoti buto, nes S. K. po vyro mirties neatliko teisinių veiksmų dėl sutuoktiniui priklausiusios buto dalies paveldėjimo. L. K. ir S. K. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K. po J. K. mirties priėmė palikimą, pradedama jį faktiškai valdyti. Tačiau mirus pareiškėjui S. K. (mirties data – (duomenys neskelbtini)), L. K. pareiškimą atsiėmė. Po S. K. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė sutuoktinė J. K.. S. K. ir J. K. vaikai A. K. ir A. B. po tėvo mirties palikimą priimti atsisakė.

Paaiškino, kad po J. K. mirties S. K. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu. Iki pat mirties S. K. naudojosi bute esančiais daiktais, mokėjo visus komunalinius mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. K. ir A. B. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad po senelio J. K. mirties senelė S. K. iki pat savo mirties gyveno bute, (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, mokėjo komunalinius mokesčius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad S. K. ir J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje gimė du vaikai – L. K. ir S. K..

Po S. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) jo palikimą priėmė sutuoktinė J. K. (Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės 2020 m. spalio 20 d. liudijimas).

(duomenys neskelbtini) mirė J. K.. Iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo nustatyta, kad S. K. ir J. K. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenimis nustatyta, kad J. K. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

(duomenys neskelbtini) mirė S. K.. Po jos mirties palikimą priėmė L. K. ir S. K. (Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės 2019 m. spalio 24 d. liudijimas).

Pareiškėjų teigimu, S. K. po sutuoktinio J. K. mirties priėmė jo turtą faktiškai pradėdama jį valdyti, t. y. po vyro mirties ji toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki pat savo mirties rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas. Minėtas aplinkybes patvirtino suinteresuoti asmenys A. K. ir A. B..

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti savo sutuoktinio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ji atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. K. po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas J. K. palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjų J. K. ir L. K. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas J. K. palikimui priimti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas